na jo......
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip linksma (archyvas)
Collapse
X
-
Parašė sanomizO gal nereikia... Nors... Pavaryk taip apie kiekviena miestą šioje temoje. Ir į temą, ir forumas nebūtų teršiamas.Lietuva jau . Bet dar .
Comment
-
-
Parašė Mantaz
http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=2829
tai paraso trumpinti neketinu. Na zinoma tai gali padaryti tu pats, bet cia jau tau paciam spresti kaip elgtis.Lietuva jau . Bet dar .
Comment
-
Kažkurioj temoj jau prakalbom apie Lietuvių kalbos "pokyčius", taigi, į temą:
The European Commission has just announced an agreement whereby English will be the official language of the EU rather than German which was the other possibility. As part of the negotiations, Her Majesty's government conceded that English spelling had some room for improvement and has accepted a 5 year phase-in plan that would be known as "EuroEnglish":
In the first year, "s" will replace the soft "c". Sertainly, this will make the sivil servants jump with joy. The hard "c" will be dropped in favor of the "k". This should klear up konfusion and keyboards kan have 1 less letter.
There will be growing publik enthusiasm in the sekond year, when the troublesome "ph" will be replaced with the "f". This will make words like "fotograf" 20% shorter.
In the 3rd year, publik akseptanse of the new spelling kan be expekted to reach the stage where more komplikated changes are possible.
Governments will enkorage the removal of double letters, which have always ben a deterent to akurate speling. Also, al wil agre that the horible mes of the silent "e"s in the language is disgraseful, and they should go away.
By the fourth year, peopl wil be reseptiv to steps such as replasing "th" with "z" and "w" with "v". During ze fifz year, ze unesesary "o" kan be dropd from vords kontaining "ou" and similar changes vud of kors be aplid to ozer kombinations of leters.
After zis fifz yer, ve vil hav a reli sensibl riten styl. Zer vil be no mor trubls or difikultis and evrivun vil find it ezi tu understand ech ozer.
Comment
-
Nacionaliniai Europos kalbų ypatumai
Europiečiai kuo toliau tuo mieliau lankosi vieni pas kitus ir dažnai net nepagalvoja, kad svečioje šalyje kalbėdami savo gimtąja kalba nesąmoningai keikia šeimininkus, rašo news.monstersandcritics.com.
Štai ispanai keliaudami Rusijoje gali patekti į išties nemalonią situaciją – jų atodūsio garsas „hui“ labai jau primena itin vulgarų rusišką žodį, reiškiantį „penis“. Rusijoje apdairesni turėtų būti ir Slovėnijos gyventojai, kurie kirus vadina „sraka“. Rusiškai tai reiškia „subinė“.
Reklama
Olandiškai kalbantys turėtų prikąsti liežuvį Lenkijoje. Olandiškai žemės riešutas yra „pinda“, kas lenkiškai yra įžeidžiantis moters genitalijų pavadinimas. Patys lenkai turėtų atsargiau kalbėti Čekijoje, nes lenkiškai „ieškoti“ yra „szukac“ – čekiškai tai reiškia „užsiiminėti seksu su“.
Nemažai kalbinių nesusipratimų gali kilti ir tarp kalbančių angliškai ir vokiškai. Angliškas „mist“ (liet. migla, rūkas) – dažnai vartojamas žodis pokalbiuose apie Didžiosios Britanijos klimatą – išvertus į vokiečių reiškia „mėšlas“.
Tuo tarpu vokiečių nutukimui apibūdinti vartojamas žodis „dick“ angliškai yra vulgarus vyro varpos pavadinimas. O štai vokiškas „Fahrt“ (liet. kelionė) tariasi taip pat kaip angliškas „fart“ (liet. bezdėjimas).
Tai ne vieninteliai pavyzdžiai, kai turistai to nenorėdami gali burnoti svetima kalba. Net kai kurie Europoje gerai žinomi prekių ženklai, vietovardžiai ar net paprasčiausi mandagumo žodeliai neatsargiai ištarti gali sukelti nemenką sumaištį.
Anglakalbiai čiaudėjimo garsą išreiškia žodeliu „achoo“ – lietuviškai tai skamba „ačiū“. Panašiai yra su žodžiu „ne“, kuris nuo Norvegijos iki Adrijos jūros reiškia neigimą. Tai kelia problemų graikams, kuriems „ne“ reiškia „taip“.
Rusijos turistus gali sugluminti Škotijos miesto Drumnadrochit pavadinimas, nes rusiškai tai reiškia „pasiutiškai masturbuotis“. Anglijoje lankydamiesi prancūzų turistai tikrai atkreips dėmesį į ankstesnį Šropšyro grafystės pavadinimą Salop – prancūziškai tai reiškia „prostitutė“. O štai anglakalbiai Šreko gerbėjai gali nustebti atvykę į Latvijos miestą Ogre, nes lygiai tokiu pačiu anglišku žodžiu vadinamas pasakų milžinas.
Toje pačioje Latvijoje gana paplitęs moteriškas vardas Santa anglakalbiams reiškia Kalėdų senelį. O štai estai turi pavardę Tiits – lygiai taip pat angliškai skamba vulgarus krūtų pavadinimas.
Turistus svečiose šalyse gali nustebinti ir čia populiarūs prekės ženklai. Štai lenkai mielai geria mineralinį žodį „Fuks“, o švedai mėgaujasi šokoladu „Plopp“ – angliškai tai reiškia „pliumpt“. Beje, švedai sausainius vadina „kaka“. Čekai gamina automobilius „Škoda“ – lenkiškai tai reikštų „kaip gaila“.
http://www.delfi.lt/news/daily/hot/a...hp?id=10269505
Comment
-
Jei neklystu, ir šioje temoje jau buvo rodytas popierėlis nuo čekiško šokolado ar vaflio "Vemsi"
Beje, man labai keista, kad Lietuvoje pardavinėjami skustuvai "Schick", ypač turint omeny tai, kad daugelyje kitų Europos šalių jie vadinasi "Wilkinson Sword". Paprastai tokiais atvejais firmos ar gaminio vardas pakeičiamas būtent tose šalyse, kuriose jis skamba negražiai...
Comment
-
Parašė VaidasJei neklystu, ir šioje temoje jau buvo rodytas popierėlis nuo čekiško šokolado ar vaflio "Vemsi"
Beje, man labai keista, kad Lietuvoje pardavinėjami skustuvai "Schick", ypač turint omeny tai, kad daugelyje kitų Europos šalių jie vadinasi "Wilkinson Sword". Paprastai tokiais atvejais firmos ar gaminio vardas pakeičiamas būtent tose šalyse, kuriose jis skamba negražiai...
Comment
-
W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose
Comment
Comment