Patyrę autostopininkai sako, kad Žemėje nėra vietos, į kurią nebūtų galima nutranzuoti, ir nėra transporto priemonės, kurios nebūtų galima sustabdyti. Autostopas – tai keliavimo ir gyvenimo būdas, pramoga, sportas ir bendravimo mokykla.
Lrytas.lt siūlo tokį keliavimo būdą išbandyti ir patiems. Prieš tam ryžtantis – keletas pasakojimų, patarimų ir perspėjimų.
“Galima paprasčiausiai išeiti į gatvę, pakelti nykštį, ir po kelių parų atsidurti, pavyzdžiui, Barselonoje.” – sako Vytautas Kraujalis, kuris Vilniaus autostopo klubo veikloje dalyvauja apie septynerius metus ir yra nutranzavęs per 60 tūkstančių kilometrų.
Autostopu 18 Europos šalių išmaišęs 23 metų vaikinas sako, kad toks keliavimo būdas labiausiai žavi laisve, iššūkiais ir netikėtumais:
“Jauti didžiulį nepriklausomybės jausmą. Visi keliai yra tavo – gali važiuoti bet kur.” – sako Vytautas ir prisipažįsta, kad būtent kelionės autostopu jam padėjo įveikti paauglišką drovumą bei išmokė bendrauti su žmonėmis:
“Jeigu šiaip gyvenime tik kartais susipažįsti su visiškai naujais žmonėmis, tai susiruošęs keliauti autostopu staiga suvoki, kad prieš tave tarsi eilutė nusidriekusi visų tų tau dar nepažįstamų žmonių, su kuriais būsi priverstas susipažinti.”
Vytautas sako, kad nuostabiausia yra tai, jog bendrauji su labai įvairiais žmonėmis: tą pačią dieną tave gali pavežti ūkininkas, kunigas, milijonierius ar šou žvaigždė. Su visais turi rasti bendrą kalbą, bet ir neįkyrėti.
Kiekvienas tranzuotojas gali pasakyti, kad vairuotojai būna tipiški arba oroginalūs. Bendrauti su tipiškais vairuotojais kartais pabosta – tada pokalbį tenka palaikyti šabloniškomis frazėmis apie orą, politiką. Tačiau pasitaiko sutikti ir labai įdomių žmonių, iš kurių, anot Vytauto, pasisemi nemažą dozę geros energijos, naudingos informacijos, naujos patirties, kitokio požiūrio į gyvenimą.
“Kartais pagalvoji, kad dėl tokių reikšmingų susitikimų ir dievini keliavimą autostopu.” – prisipažįsta V.Kraujalis.
Prisiekę autostopininkai pakeleivingus automobilius stabdo ne vien bandydami sutaupyti: kai kurie klubo nariai užima aukštas pareigas ir gali sau leisti keliauti bet kuria transporto priemone, tačiau jų pomėgis – keliauti autostopu.
Susidomėjusių tranzavimo menu skaičius nesumažėjo ir atpigus lėktuvų bilietams. Anot V.Kraujalio, tie, kurie vertina autostopo romantiką, pigių skrydžių bendroves prisimena tik kai reikia įveikti pavyzdžiui, Lenkiją, kurioje tranzavimo sąlygos prastos dėl prastų kelių. Lėktuvu perskridus Lenkiją toliau savo malonumui autostopu galima keliauti po kitas Europos šalis.
“Nors tranzuodamas už pavežimą nieko nemoki, dirbančiam žmogui tokia kelionė gali atsieiti dar brangiau nei lėktuvo bilietas, nes tai užtrunka daugiau laiko, nereikia pamiršti maisto, nakvynės išlaidų, jeigu netyčia užstringi kokiame miestelyje.” – sako Vytautas.
Žinoma, kelionė autostopu gali tapti lemtinga ir blogąja to žodžio prasme. Tačiau anot Vytauto, visada yra tam tikros saugumo taisyklės, kurių laikymasis gali padėti išvengti nemalonumų.
Pavyzdžiui, merginai nepatartina stabdyti mašinų vienai. Geriau su drauge, idealiausia – su vaikinu. Nereikėtų dėvėti iššaukiančių rūbų ar flirtuoti su vairuotoju. O paprastas, draugiškas bendravimas padės išsisukti iš bet kokios situacijos. Be to, galioja dar viena paprasta taisyklė: jei mašinos vairuotojas atrodo nepatikimas, tu neprivalai sėsti į jo mašiną.
Apskritai, anot Vytauto, svarbiausia, nenusiteikti negatyviai bei laikytis taisyklių. Svarbiausia jų skelbia “elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi”. Patyręs tranzuotojas stengiasi padėti vairuotojui, viską apgalvoti iš jo pozicijų: stovėti vietoje, kur jam patogu tave pamatyti, kur leidžiama sustoti. Tranzuotojas kelyje niekada nešiukšlina, rengiasi paprastais, bet ryškių spalvų, lengvai pastebimais rūbais, naktį būtinai segi atšvaitus.
“Tu priklausai nuo kelio ir nuo tų žmonių, kurie tave galbūt paveš. Todėl turi su jais susidraugauti. Turi jausti harmoniją su keliu ir vairuotojais ir tada tiesiog leistis pakeliui.” – tikina Vytautas.
Autostopu galima tiesiog nukeliauti iš taško A į tašką B. Galima keliauti nežinant galutinės maršruto stotelės.
Galima keliauti griežtai sudarytu maršrutu, bet galima ir spontaniškai koreguoti maršrutą, jei, pavyzdžiui, vietoj užsibrėžto tikslo – Prahos – jums pasiūlo kartu keliauti iki saulėto Italijos kurorto. Galima manyti, kad kelionė autostopu baigiasi ten, kur nebėra kelių, bet galima pabandyti sustabdyti ir pakeleivingą laivelį.
Štai keletas žygiams įkvepiančių Lietuvos bei Pasaulio autostopininkų rekordų.
Pasaulio tranzuotojų praktika rodo, kad per parą galima nukeliauti beveik tris tūkstančius kilometrų. Ilgiausios distancijos, nukeliautos per parą rekordas priklauso Pavelui Trcalai iš Čekijos. Jis per 24 valandas autostopu nuvažiavo 2777km. Šis atstumas buvo įveiktas penkiomis transporto priemonėmis.
Ne ką blogiau sekėsi lietuviui Vladui Sapranavičiui, kuris per vieną parą nukeliavo 2750 kilometrus, įskaitant pertraukas, laukiant automobilių (jų pakeitė net keturis) bei alaus pertraukėlę.
Vidutinis kelionės greitis – 115km/h, maksimalus – 170km/h.
O štai gyvenimo kelionės rekordas kol kas priklauso prancūzui Benotui Grienui, kuris nuo 1979m. autostopu nukeliavo apie pusantro milijono kilometrų. Visus tuos metus jis praktiškai gyvena kelyje, niekur neapsistodamas ilgiau kaip trims mėnesiams.
Vairuotojai, kurie turi ypač gerus automobilius, labai dažnai pakeleivius į juos sodinasi tam, kad galėtų pasipuikuoti savo mašinos galimybėmis. Taigi keliaujantys autostopu kartais pasijunta pakliuvę į Formulė-1 varžybas: dviems lietuviams A.Papickui ir V.Aksiomovui prieš porą metų Vokietijoje teko pralėkti 310 km/h greičiu automobiliu “BMW 550 Alpina”.
Taip kaip keliautojai kartais keičia savo maršrutą, prisitaikydami prie sutiktų vairuotojų, taip ir vairuotojai kartais pasielgia spontaniškai ir “truputį” nukrypsta nuo savo maršruto vien tam, kad į svajonių kraštus nugabentų bohemiškus tranzuotojus.
Rekordinis nukrypimas nuo maršruto priklauso dviems draugėms iš Lietuvos – N.Raulušonytei ir K.Žukaitei (Vilniaus autostopo klubas). Jos sustabdė 55 metų vokietį su “Toyota Corolla”, kuriam pakeliui buvo tik 50 merginų maršruto kilometrų. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad trise jie įveikė maršrutą Berlynas - Frankfurtas - Liuksemburgas - Paryžius - Briuselis - Olandija - Hamburgas - Berlynas - Torunė - Kalvarija - Vilnius.
Kelionė autostopu - būtinybė, pramoga, gyvenimo būdas.
Iš viso merginos su šia mašina nuvažiavo apie 4000 km. Vairuotojo nukrypimas nuo maršruto - 3950 km, neskaičiuojant jo kelionės atgal.
Nors dauguma keliautojų autostopu važinėja po pasaulį savo malonumui, yra ir tokių, kurie tiki profesionalaus tranzavimo sportu. Kol mėgėjas tranzuotojas stovi šalia kelio pasikliaudamas absoliučia sėkme ir atsitiktinumais, profesionalas jau tiksliai būna apskaičiavęs per kiek laiko nuo Vilniaus jis atsidurs Paryžiuje. Turintys pakankamai pakankamai praktikos nevengia ir parungtyniauti. Tam rengiamos net įvairios varžybos.
Kitą savaitgalį savo dešimtojo gimtadienio proga Vilniaus autostopo klubas organizuoja tranzavimo varžybas per Baltijos šalis.
Trasa – apie tūkstantis kilometrų. Gali dalyvauti visi norintys, net tie, kurie niekada nėra išbandę tokio keliavimo būdo. Į varžybas galima registruotis iki trečiadienio. Daugiau informacijos www.autostop.lt
The photos of the horse-drawn wagon in the middle of that highway interchange are incredibly touching, aMariux. Aciu! I pray for the man, his horse, his family, and his way of life.
actually, it's not a highway interchange. It's just a simple avenue in Kaunas
Uh, I'm not so concerned about the particular road category, aMariux. For me the important thing here is the difference between this man's particular means of conveyance (horse & wagon) vs. that of all the others (cars), and that's what I find remarkable. Thank you again! :okay:
Comment