Šiaip linksma (archyvas)

[kaunaz]

Nu, ka cia rezisuot tik nezinau, kad nuo kitos aikstes puses imestum, cia nlb ka surezisuosi

Taigi koks nors šeštukas buvo užkeltas su kopėčiom prie lubų ir ant ko nors pasodintas iš kur svaidė kamuolius ar kažkaip pan. čia turėjo būt padaryta.

[Doncikas]

Nu, ka cia rezisuot tik nezinau, kad nuo kitos aikstes puses imestum, cia nlb ka surezisuosi

This is a Powerade Commercial from 2003,
the shots are fake and were done by a visual effects company named "Method" in Santa monica, California

[Aiwa]

Doh... apsigavau...

[skunk]

Šitos lygtais dar nebuvo, pastatą pažinsit
jeigu buvo tai sorry, aptikau ją knisdamasis po senus laiškus. Foto nežinomo autoriaus

[John]

Europos verslo centro aprasymas Hanner puslapyje:
http://www.hanner.lt/main.php?lan=LT&id=187&idd=170

Atidziai perskaitykite objekto pavadinima virsuje...

[Mantas]

Europos verslo centro aprasymas Hanner puslapyje:
http://www.hanner.lt/main.php?lan=LT&id=187&idd=170

Atidziai perskaitykite objekto pavadinima virsuje...

Čia dar nieko, Pizza Jazze moteris sveikino su tarpautine moters diena

[Rolandas.]

Nu Mantaz ir prajuokinai

[Rolandas.]

Pora anekdotu

Bičas primą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą, su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Nu tipo jo, o ką?
- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, suo juom tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiūri po kėde - akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis tą alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė, rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė (priėjo iki galo ) ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
- Blyn vaikine, toks jausmas kad tu pirmą kartą teatre!
- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
- Nu taigi tu balkone!
- Na ir kas?
- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Viesvien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, "ale tikrai, nieks gi nepamatys". Na priėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
- Bl!@#, nx!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! Į šonus vedžiok idiote!!!!!



Mokytoja atnešė į klasę ir pakabino ant sienos aktą.
- Kas tau, Onute, čia labiausiai patinka ?
- Akys.
- O tau, Jonuk?
- Krūtys.
- Lauk iš klasės!!!
- O tau, Petriuk?
- Išeinu, išeinu,...

[Rolandas.]

Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ir sako:
- Visiems kas papuola į pragarą duodu paskutinį šansą patekti į dangų.
Ir išsitraukia velnias didelį botagą kurio dar niekas žemėje nėra matęs.
- Kas atlaikys tris smūgius nesurikęs, tą paleisiu į rojų. Galite prisidengti kuo tik norite. Pirmas amerikonas. Velnias ir klausia:
- Kuom prisidengsi?
Na amerikietis pasiėmė didžiulį granito gabalą ir laukia smugių.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Akmuo į šipulius. Antras smūgis... amerikonas klykia nesavu balsu.
- Sekantis.
Ateina indas. Velnias ir to klausia kuo prisidengs. Indas atsako:
- Niekuo! Aš visą gyvenimą joga užsiminėjau ir medituojant kūnas nejaučia skausmo.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Tylu ramu. Antras smūgis... Tylu ramu. Trečias smūgis... Tylu ramu.
Velnias sako:
- Na kągi, gali varyt į rojų.
O indas atsako:
- Ne, noriu pasilikti ir pasižiūrėti. Visuose anekdotose rusai laimi. Noriu pažiūreti kaip jam šįkart pasiseks.
- Na gerai, pasilik jei taip nori. Na ir kuo prisidengsi? - klausia velnias ruso.
- Kuo kuo, žinoma indu....

[Edgaex]

pirmi du neblogi

[Rolandas.]

Pirmas geriausias

[Tomkis]

Atėjo gaidys į MAXIMA ir mato daug vištų kepamų.
Sako:
-mes kaime neturime ką dulkinti, o jos b*** ant karuselių supasi.

A blond, a brunette and a redhead are sitting down for lunch one afternoon. The redhead says to the others, "I found cigarettes in my daughters room! I can't believe she's a smoker!. The brunette says "That's nothing. The other day I found beer in my daughters room. I can't believe she's a drinker!. The blonde looks at the other two and says, "Well you two are lucky. Just yesterday I found condoms in my daughters room. I never even knew she had a penis!"

[Rolandas.]

Neturiu ka veikti, tai skaitineju anekdotus.

Ištroškęs keliautojas ižengia į miestą ir paprašo vandens mažo berniuko, sėdinčio ant laiptų. Berniukas atneša puodelį, kuriame vandens tik ant dugno. Keliautojas išgeria ir prašo dar. Berniukas atneša tiek pat. Paskui dar kartą... Ir dar...
- Kodėl tu man neatneši pilno puodelio? - klausia keliautojas.
- O aš čiaupo nepasiekiu, o iš unitazo daugiau nepasisemia...


Žurnalas "Moteris" surengė konkursą vyrams apie moteris. Konkursą laimėjo 10-metis Petriukas. Paskelbusi rezultatus, redakcija gavo laišką iš pasipiktinusio skaitytojo:

"Aš pažįstu moteris nuo 12-os metų, dabar esu 68-eriu metų amžiaus. Ir jūs manote, kad aš moteris pažįstu blogiau už tą vaikigalį?".

Redakcija atrašo:

"I pirmąjį mūsų klausimą apie tai, kur moterims labiausiai garbanojasi plaukai, Petriukas atsake, kad Afrikoje. O ką jūs atsakėte? Ir dar nupiešėte? Į antrąjį klausimą, koks svarbiausias
moterų organas, Petriukas atsake, kad Pasauline Moterų Federacija. O ką jūs parašėte? Ir dar nupiešėte? I klausimą, ko kiekvieną mėnesį nekantraudama laukia kiekviena moteris, Petriukas atsake, kad laukia mūsų žurnalo. O ką jūs parašėte? Gerai, kad nenupiešėte!".


Traukinio restoranas. Sėdi vyras su žmona, šnekasi apie savo laimingą vestuvinį gyvenimą, tik bėda: vyras nevaisingas. Vyras sako žmonai:
- Va, žiūrėk, prie baro stovi vaikinas, reikia paprašyti gal jis galėtų būti mūsų vaiko tėvas.
- Aha, simpatiškas vaikinas, tik kaip jo paprašyti?
- Aš viską suorganizuosiu, pasitikėk manim. Tik nesakom, kad mes vyras ir žmona.
Vyras prieina prie vaikino, pasišneka, susidraugauja. Po kiek laiko sako:
- Va, matai tą gražią moteriškę prie stalo? Man atrodo tu jai patinki, susipažinkite.
Na ką, vaikinas pabando: priena, pasišneka su ja, nueina į kupė.
Po kiek laiko vyras su vaikinu susitinka bare.
- Na kaip sekėsi? Ar patvarkei ją?
- O, jo, pasaka! Pasitratinom kaip žvėrys! Padariau ją vieną kartą, antrą, treęčą, būčiau varęs ir varęs, bet blt, kandonai baigėsi!!!


Sėdi trys žemaičiai senukai pensininkai naujųjų metų išvakarėse.
Vienas iš jų atsidūsta:
- Ech, nauji meta y gera...
Pasedi, išgeria. Kitas:
- Je... Nauji meta y gera, bet lytin's akts y gereu...
Pasėdi, dar išgeria. Tada trečias:
- Je... Lytin's akts y gereu, bet nauji meta tunkeu...

Sio anekdoto yra dar kita versija:

Sėdi trys estai naujųjų metų išvakarėse.
Vienas iš jų atsidūsta:
- Ech, naujieji metai yra gerai...
Pasedi. Išgeria. Praeina pusvalandis.Kitas:
- Taip... Naujieji metai yra gerai, bet lytinis aktas yra geriau...
Pasėdi, dar išgeria. Praeina valanda. Tada trečias:
- Taip... Lytinis aktas yra geriau, bet naujieji metai dažniau...

[Rolandas.]

Tikuosiu neatsibos skaityti. Statybu temai tinka

Miela mama,... Gegužės 2-oji Pas mane viskas gerai. Kaip ir rašiau tau, dirbu statybose. Darbas sunkus, bet užtat draugų brigadoje susiradau. Žaidėm žaidimą "Kas užneš daugiau plytų į 12 aukštą". Aš laimėjau. Net 6 kartus. Visiems buvo linksma, juokėsi...Malonu, kai kito pergale džiaugiasi. Tik brigadininkas nesijuokė. Snūstelėjęs buvo laiptinėj. Tikiuosi nesupyko dėl tos plytos, iškritusios mano 5-jame pergalingame maratone. Jis su šalmu buvo... Gegužės 3-oji Atėjau į darbą, brigadininkas vis dar snaudė. Kai pabandžiau pažadinti, jis isteriškai pradėjo čiupinėtis ir šaukti "Kur mano rankinukas?". Pasirodo prieblandoj žvilgančią plikę ir šalmą lengva supainioti. Po pietų mano brigados draugai kalbėjo apie tai, kad net kiečiausias vyras negalėtų pabraidyti porą valandų po dar skysto cemento pamatų formas. Aš juk šauniausias brigadoj vakar buvau. Pabraidžiau. Nakvoti stovint statybose labai nepatogu, bet dėl gero įvaizdžio, ko nepadarysi. Gegužės 4-oji Ryte brigadininkas nepyko, nes vis dar ieškojo savo rankinuko... Kitos brigados darbininkas, kuris smulkino sustingusį betoną prie mano kojų su pneumatiniu kūju, buvo labai kažkuo juokingas, nes iki pietų visi darbininkai rodė į jį dirbantį prie manęs ir juokėsi. Man irgi buvo smagu. Aš juk brigadoj šauniausias. Gegužės 5-oji Su brigados draugais sukirtom, kad aš neįmesiu plytos į ketvirto aukšto lango ertmę. Bent jau poros plytų tai tikrai ne... O aš kaime, pameni mama, mėšlą be šakių kroviau į vežimą. Tai va, draugai pralaimėjo... Pirmi trečiosios apdailos brigados darbininkai iš ketvirto aukšto pradėjo leistis po kokių 5 minučių. Tokie vaikinai imitę, šustri.... Pabudau jau po pietų nuo klausimo "Ar nematei mano rankinuko?....". Sunku rinkti išbelstus dantis sulaužytom rankom.... Gegužės 29-oji Grižau į darbą. Visi džiaugiasi, juokiasi...Pas mus naujas brigadininkas. Geras toks vaikinas, su manim bendrauja, skolinasi iš manęs daiktus: šalmą, darbinius batus, tavo siūtą kombinezoną su užtrauktuku užpakaly, ir vatinukę, kurią dėdė iš Bangladešo atvežė, na su tais užjūrio vabaliukais, nuo kurių pusė kaimo kasėsi du mėnesius...Dabar, kai aš ne tiek apsirengęs, brigados draugai mane dviračiu vadina. Todėl kad greitas turbūt. Birželio 1-oji Mano gimtadienį šventėme labai linksmai. Po greito gėrimo varžybų, kurias aš laimėjau, mūsų vienas brigados draugas prisipažino, kad iki šiol šlapinasi lovoje. Aš sujaudintas tokio atvirumo, irgi prisipažinau, kad kai mamos nebūdavo namie, atleisk man mama, aš nešiodavau tavo sukneles. Visi tylėjo. O, kai pasakiau, kad kai tu būdavai namie, nešiodavau tėčio sukneles, visi pradėjo dar labiau tylėti. Tada nutariau draugus pradžiuginti istorija, kaip mūsų kolūkyje kompiuterinis chuliganas vardu Kakeris per kompiuterizuotą melžimo aparatą karves apkrėtė snukių, ragų, kanopų, nagų ir blakstienų virusu. Nuo to laiko, mane gerbia visi labiau. Bet kažkodėl brigadininkas jau nebesiskolina kombinezono su užtrauktuku užpakaly. Birželio 2-oji Iš ryto trečioji apdailos brigada,na kuriems aš porą plytų švystelėjau, užpuolė mane. Tikriausiai supainiojo su vaikinu, kurio vardas...Gintaras, Pintaras, Gydaras... Nepamenu, kaip pavadino. Mano brigados draugas juokėsi. Keista, pamaniau. Pasakiau, kad jis ekscentriškas. Jis pasakė, kad veltui aš jį egzotišku pravardžiavau, pasakė po to kai davė koja per kepenis, po to, kai sugūrino nosį su cemento lopetėle...po to, kai su armatūra prasinešė man per kojas. Buvo skaudu...kai pabudau. Jau buvo po pietų. Po pietų, nes mano sumuštinius jau kažkas suvalgė. Negaila, juk žandikaulis ne kaip judėjo. Birželio 3-oji Kažkas matė statybose mūsų buvusį brigadininką, išsidažiusį veidą Naujosios Zelandijos tradicinėm karo spalvom. Niekas netiki. O aš norėčiau jį sutikti ir atsiprašyti, kad su ta plyta taip gavos. Bet atsiprašiau aš brigados draugo, kuris įsižeidė vakar dėl to, kad jį egzotišku pavadinau. Atsiprašiau po to, kai jo klešnė netyčia užkabino mano vamzdžių lenkimo aparatas. Kažką jam ten sugadinau kišenėj. Daug visko...Draugai iš brigados minėjo Mažajį generolą, stačią, ... Sakė kad tai jam sumalė. Aš pažadėjau draugui, kad jam visus tuos stačius nupirksiu iš kitos algos. Bet rodos jis manęs neklausė. Jo judesiai ir skleidžiami garsai labiau panašėjo į japonų kabuki teatrą. Iškart pradėjau gerbti labiau žmogų, už tokį polinkį į meną. Birželio 4-oji Meno gerbėjas į darbą neatėjo. Niekur nerandu savo vamzdžių lenkimo aparato. Visi į mane keistai žiūri. Matyt labai pasikeičiau po to, kai vakar spuogus ant kaktos išsispaudžiau. Nutariau pradžiuginti kuo nors draugus. Per pietus pabandžiau plyta numušti skrendantį balandį. Labai aukštai užmečiau. Numušiau, bet ne balandį. Pas mus į miestą kaimyninės respublikos premjeras skrido. Su malūnsparniu. Brigadininkas barė. Užtat kariškiai gyrė. Pasakė, kad vistiek kaimyninėj respublikoj premjero reitingas ne koks buvo. Pasiūlė karjerą karinės priešlėktuvinės gynybos sferoje. Atsisakiau. Kaip aš mesiu brigadą, kai jie mane taip šiltai priėmė. O brigada padėkojo. Nes malūnsparnis nūtupė...ee..nusileido čia pat ir nereikės atskiro laužo stogo smalai tirpdyti. Kaimyninės šalies premjero taip ir nerado... Birželio 13-oji Gerai gyvenu čia. Beje mūsų statybas aplankė užsienio delegacija su labai keistu sąstatu: kažkoks naujazelandietis čiabuvis, kuris ieško mūsų buvusio brigadininko rankinuko, japonų aktorius, taip panašus į mano buvusį bendradarbį..ėch..nostalgija čia turbūt,ir kažkoks keistas vyriškis su kostiumu, kuris, pamatęs malūnsparnio nuolaužas, kažkaip keistai juokėsi, iki ašarų.... Tai va mama, man nenuobodu...

[Rolandas.]

Nekilnojamojo turto pardavimo agentas rodo sutuoktiniams namą, kurį jie nori pirkti, ir sako:
-Padarykime taip: jūs pasakote kainą, kurią ruošiatės mokėti už šį namą, mes visi skaniai pasijuokiame, o po to pradedame rimtai derėtis.


Krenta dvi plytos nuo stogo. Viena sena, patyrusi, kita jauna, dar visai žalia. Jauna staiga sako: - O, žiūrėk, žmogus apačioj eina. Taip ant galvos užkritus... Bet su šalmu... :-(( Sena plyta atsiduso, atsikosėjo: - Ech tas jaunimas... Žiūrėk, paskutinį kartą rodau: "Ei, Vasia!"


Statybininkas, dirbantis ant daugiaaukščio namo, paslydo ir krenta žemyn. Jo kolegos jam šaukia: -Petrai, paspausk truputį, iš paskos plyta skrenda.


Skrenda dvi plytos. Viena sako: -Gaila, oras netinkamas skraidymui. -Nieko, kad tik geras žmogus pasitaikytų.


"Pabradės Pieno" reklaminė kampanija: "Surinkęs 5000 pieno pakelių, galėsi pasistatyti nuosavą kartoninį namą Pabradėje.

Siandienai uzteks. Juokites i sveikata

[Edgaex]

Tikuosiu neatsibos skaityti. Statybu temai tinka

Miela mama,... Gegužės 2-oji Pas mane viskas gerai. Kaip ir rašiau tau, dirbu statybose. Darbas sunkus, bet užtat draugų brigadoje susiradau. Žaidėm žaidimą "Kas užneš daugiau plytų į 12 aukštą". Aš laimėjau. Net 6 kartus. Visiems buvo linksma, juokėsi...Malonu, kai kito pergale džiaugiasi. Tik brigadininkas nesijuokė. Snūstelėjęs buvo laiptinėj. Tikiuosi nesupyko dėl tos plytos, iškritusios mano 5-jame pergalingame maratone. Jis su šalmu buvo... Gegužės 3-oji Atėjau į darbą, brigadininkas vis dar snaudė. Kai pabandžiau pažadinti, jis isteriškai pradėjo čiupinėtis ir šaukti "Kur mano rankinukas?". Pasirodo prieblandoj žvilgančią plikę ir šalmą lengva supainioti. Po pietų mano brigados draugai kalbėjo apie tai, kad net kiečiausias vyras negalėtų pabraidyti porą valandų po dar skysto cemento pamatų formas. Aš juk šauniausias brigadoj vakar buvau. Pabraidžiau. Nakvoti stovint statybose labai nepatogu, bet dėl gero įvaizdžio, ko nepadarysi. Gegužės 4-oji Ryte brigadininkas nepyko, nes vis dar ieškojo savo rankinuko... Kitos brigados darbininkas, kuris smulkino sustingusį betoną prie mano kojų su pneumatiniu kūju, buvo labai kažkuo juokingas, nes iki pietų visi darbininkai rodė į jį dirbantį prie manęs ir juokėsi. Man irgi buvo smagu. Aš juk brigadoj šauniausias. Gegužės 5-oji Su brigados draugais sukirtom, kad aš neįmesiu plytos į ketvirto aukšto lango ertmę. Bent jau poros plytų tai tikrai ne... O aš kaime, pameni mama, mėšlą be šakių kroviau į vežimą. Tai va, draugai pralaimėjo... Pirmi trečiosios apdailos brigados darbininkai iš ketvirto aukšto pradėjo leistis po kokių 5 minučių. Tokie vaikinai imitę, šustri.... Pabudau jau po pietų nuo klausimo "Ar nematei mano rankinuko?....". Sunku rinkti išbelstus dantis sulaužytom rankom.... Gegužės 29-oji Grižau į darbą. Visi džiaugiasi, juokiasi...Pas mus naujas brigadininkas. Geras toks vaikinas, su manim bendrauja, skolinasi iš manęs daiktus: šalmą, darbinius batus, tavo siūtą kombinezoną su užtrauktuku užpakaly, ir vatinukę, kurią dėdė iš Bangladešo atvežė, na su tais užjūrio vabaliukais, nuo kurių pusė kaimo kasėsi du mėnesius...Dabar, kai aš ne tiek apsirengęs, brigados draugai mane dviračiu vadina. Todėl kad greitas turbūt. Birželio 1-oji Mano gimtadienį šventėme labai linksmai. Po greito gėrimo varžybų, kurias aš laimėjau, mūsų vienas brigados draugas prisipažino, kad iki šiol šlapinasi lovoje. Aš sujaudintas tokio atvirumo, irgi prisipažinau, kad kai mamos nebūdavo namie, atleisk man mama, aš nešiodavau tavo sukneles. Visi tylėjo. O, kai pasakiau, kad kai tu būdavai namie, nešiodavau tėčio sukneles, visi pradėjo dar labiau tylėti. Tada nutariau draugus pradžiuginti istorija, kaip mūsų kolūkyje kompiuterinis chuliganas vardu Kakeris per kompiuterizuotą melžimo aparatą karves apkrėtė snukių, ragų, kanopų, nagų ir blakstienų virusu. Nuo to laiko, mane gerbia visi labiau. Bet kažkodėl brigadininkas jau nebesiskolina kombinezono su užtrauktuku užpakaly. Birželio 2-oji Iš ryto trečioji apdailos brigada,na kuriems aš porą plytų švystelėjau, užpuolė mane. Tikriausiai supainiojo su vaikinu, kurio vardas...Gintaras, Pintaras, Gydaras... Nepamenu, kaip pavadino. Mano brigados draugas juokėsi. Keista, pamaniau. Pasakiau, kad jis ekscentriškas. Jis pasakė, kad veltui aš jį egzotišku pravardžiavau, pasakė po to kai davė koja per kepenis, po to, kai sugūrino nosį su cemento lopetėle...po to, kai su armatūra prasinešė man per kojas. Buvo skaudu...kai pabudau. Jau buvo po pietų. Po pietų, nes mano sumuštinius jau kažkas suvalgė. Negaila, juk žandikaulis ne kaip judėjo. Birželio 3-oji Kažkas matė statybose mūsų buvusį brigadininką, išsidažiusį veidą Naujosios Zelandijos tradicinėm karo spalvom. Niekas netiki. O aš norėčiau jį sutikti ir atsiprašyti, kad su ta plyta taip gavos. Bet atsiprašiau aš brigados draugo, kuris įsižeidė vakar dėl to, kad jį egzotišku pavadinau. Atsiprašiau po to, kai jo klešnė netyčia užkabino mano vamzdžių lenkimo aparatas. Kažką jam ten sugadinau kišenėj. Daug visko...Draugai iš brigados minėjo Mažajį generolą, stačią, ... Sakė kad tai jam sumalė. Aš pažadėjau draugui, kad jam visus tuos stačius nupirksiu iš kitos algos. Bet rodos jis manęs neklausė. Jo judesiai ir skleidžiami garsai labiau panašėjo į japonų kabuki teatrą. Iškart pradėjau gerbti labiau žmogų, už tokį polinkį į meną. Birželio 4-oji Meno gerbėjas į darbą neatėjo. Niekur nerandu savo vamzdžių lenkimo aparato. Visi į mane keistai žiūri. Matyt labai pasikeičiau po to, kai vakar spuogus ant kaktos išsispaudžiau. Nutariau pradžiuginti kuo nors draugus. Per pietus pabandžiau plyta numušti skrendantį balandį. Labai aukštai užmečiau. Numušiau, bet ne balandį. Pas mus į miestą kaimyninės respublikos premjeras skrido. Su malūnsparniu. Brigadininkas barė. Užtat kariškiai gyrė. Pasakė, kad vistiek kaimyninėj respublikoj premjero reitingas ne koks buvo. Pasiūlė karjerą karinės priešlėktuvinės gynybos sferoje. Atsisakiau. Kaip aš mesiu brigadą, kai jie mane taip šiltai priėmė. O brigada padėkojo. Nes malūnsparnis nūtupė...ee..nusileido čia pat ir nereikės atskiro laužo stogo smalai tirpdyti. Kaimyninės šalies premjero taip ir nerado... Birželio 13-oji Gerai gyvenu čia. Beje mūsų statybas aplankė užsienio delegacija su labai keistu sąstatu: kažkoks naujazelandietis čiabuvis, kuris ieško mūsų buvusio brigadininko rankinuko, japonų aktorius, taip panašus į mano buvusį bendradarbį..ėch..nostalgija čia turbūt,ir kažkoks keistas vyriškis su kostiumu, kuris, pamatęs malūnsparnio nuolaužas, kažkaip keistai juokėsi, iki ašarų.... Tai va mama, man nenuobodu...

šitą jau buvo Mantaz patalpinęs šioj temoj Neblogai čia paskaitinėjau

[Rolandas.]

Nieko. Kai kurie dar nebuvo skaite. Juk ne visi gi eina puslapiais atgal

[Karolis!]

Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ....

tas geras !! man patiko !!!! anie du taip pat neblogi

[Rolandas.]

EDIT: Si anekdota pataisiau. Paskutinis zodis ne tankiau o dažniau.

Sėdi trys estai naujųjų metų išvakarėse.
Vienas iš jų atsidūsta:
- Ech, naujieji metai yra gerai...
Pasedi. Išgeria. Praeina pusvalandis. Kitas:
- Taip... Naujieji metai yra gerai, bet lytinis aktas yra geriau...
Pasėdi, dar išgeria. Praeina valanda. Tada trečias:
- Taip... Lytinis aktas yra geriau, bet naujieji metai dažniau...

[Karolis!]

Internetu parduodama uošvienė

Vyrui taip įgriso jo uošvienė, kad dabar siūloma ją pirkti internetu, „eBay“ aukcione. 42 metų Steve‘as Owenas internete įdėjo penkiasdešimtmetės Caroline Allen nuotrauką interneto aukciono skyriuje „Kolekciniai ir keisti daiktai“ bei parašė, kad prekė yra naudota, rašo ananova.com.

Pradinė uošvienės pardavimo kaina buvo 1 D.Britanijos svaras

Tinklalapyje uošvienės pardavimo reklama pasirodė po to, kai C.Allen išvyko iš savo namų JAV, kur gyveno 27 metus, ir Alvastono miestelyje (D.Britanija) nusipirko namą šalia žento ir jo 35 metų sugyventinės Tracey.


S.Owenas sakė: „Aš visai rimtai. Ji kiekvieną dieną ateina į mūsų namus bandydama mane pakeisti ir paversti švaruoliu. Tiesiog tikiuosi, kad ją kas nors nuims nuo mano sprando. Ji vieniša ir dar visai neblogai atrodo“.


C.Allen atsakė: „Jis tinginys ir aš nenustosiu niurgzti tol, kol jis nepasikeis – tai mano darbas. Bet pradinę kainą jis galėjo parinkti 100 svarų. Gyva aš atrodau geriau“.

www.DELFI.lt