Alus Lietuvoje ir svetur

[Al1]

Gi teistis grasinasi dėl taros. 11 laipsnių tai spirituotas bizalas. Manau nereikia dar kartą kartoti, kad alkoholis yra kenksmingas sveikatai ir jo vartojimą būtina riboti. O ribojimas (kad ir pardavimo laiko ar amžiaus) visada sukelia "žmogaus teisių" pažeidimus, jei jau žiūrėti iš esmės.

[enigma]

Nesutikčiau, daugiau cukraus, o be to stiprų alų verda vienuolynai nuo senų senovės, 0.250 ml. buteliuose. Prieš kelis metus tokio buvo ir Lietuvoje, gražioje pakuotėje - nuo 6 % iki 11 %. Natūralus alus, atidarant butelį, liejosi tarsi šampanas. Tai jų kultūros dalis. Importuoti galima, bet tik ne vietoje verdamą "molį", kuriuo pigiai chroniai dasimšdavo iki kondicijos...

[Al1]

Gerai, kad apribojo stiprumą. Vietiniams gamintojams blogai, bet nuodyti žmonių jie neturi teisės. Be to spirituotas alus būna ir silpnesnis. Taip kad reikia drausti spirituoto alaus gamyba ir importą.

[enigma]

Naikinti Belgijos aludarių paveldą vardan nuodijimo? To stipraus Belgiško alaus pirkėjų segmentas yra pasiturintys, bet jokiu būdu ne vietiniai bomžai.

[Al1]

Niekas to belgų paveldo nesunaikins, nes jis Belgijoje. Taip, alkoholizmas yra mūsų visuomenės problema ir galvoti apie kažkokį tai paveldą ar gaują turčių gurmanų yra nepateisinama.

[enigma]

Tada siūlau gerti pieną ir būti sveikiems gurmanams.

Ir jokiu būdu neįsivežinėti brangių alkoholinių gėrimų, nes gauja turčių gurmanų ženkliai prisidės prie mūsų visuomeninės problemos - alkoholizmo.

O kaip vertinti palstikiniuose buteliuose po 0.7 l. supilstyto nuodo 18 % natūralaus vaisių vyno, pastiprinto tradicine technologija?

[Al1]

Čia būtų geriausia išeitis.

[enigma]

kokia?

[Gator]

Niekas to belgų paveldo nesunaikins, nes jis Belgijoje. Taip, alkoholizmas yra mūsų visuomenės problema ir galvoti apie kažkokį tai paveldą ar gaują turčių gurmanų yra nepateisinama.

Ziuriu visai nesigaudai, o pliurpi. Belgiskas alus yra pakankamas brangus ir niekas jo negeria chroniu stiliumi. Jis tradiciskai yra stipresnis ir pvz. 11laipsniu yra ne spirituotas birzgalas, o gana neblogas kurinys. Kuris geriamas su pasimegavimu. Ne viskas pagal laipsnius matuojama - kuo geriau gerti koki nors 11 laipsniu vyna, o blogiau 11 laipsniu alu tokiu paciu kiekiu? Retorinis klausimas.
Apie alu per daug nerauki aisku vien is to, kad suabsoliutini viska taip elementariai iki laipsniu.

[D.P]

Esmė tokia, jog bambaliuose alus dėl saulės prarandą kokybę. Tai didžiųjų aludarių argumentas, tačiau yra atlikti ir moksliniai tyrimai, įrodantys, kad plastikiuose buteliuose alus praranda kokybę visomis prasmėmis. Yra nuomonių, jog jis tampa nuodingu, bet negaliu to teigti 100proc., neatmetus varianto, jog tai nėra blefas. Jeigu tikėsime tuo, tai taip, toks draudimas pateisinamas. Bet ką daryti su alauspardavėjais,kurie pilsto alų išsinešimui?
Problema slypi ir tame, jog mažieji aludariai dažniausiai parduodami alų pilsto į didesnius nei vienas llitras butelius. Problemos dėl kokybės kaip ir nebūtų, tačiau pilstomo alaus (pvz., Vilniaus alaus krautuvėlese, bare "alaus namai") gerbėjai tikrai nusivils. Tiesa, dažniausiai pilsto kaip pastebėjau į 1litro butelius, tad normaliems gamintojams dėl to neturėtų kilti pernelyg dau problemų.

Gerai, kad apribojo stiprumą. Vietiniams gamintojams blogai, bet nuodyti žmonių jie neturi teisės. Be to spirituotas alus būna ir silpnesnis. Taip kad reikia drausti spirituoto alaus gamyba ir importą.

Matai, vietiniai gamintojai, kurie orientuojasi į tam tikrą kontingentą, pridarė žalos tikram stipriam alui. Užsienyje, pvz., trapistų vienuolių gaminamas alus yra gaminamas laikantis 17am taisyklių, o reglamentavimas tose valstybėse yra itin griežtas, net nekalbu apie kontrolę. Įdomiausia, jog jau 19a. viduryje Vokietijos žemėse buvo išleisti specialūs įstatymai dėl alaus sudėties. Jei gamintojas dės priemaišų (pastiprins), jam grės didžiuliai nemalonumai. Aš nesiulyčiau uždrausti ar radikaliai riboti, mano nuomone, trūksta kontrolės. Jei ištyrus alų paaiškėtų, kad tai spiritizuotas birzgalas - licenciją atimti. Gal kiek prasilenktų su proporcingumu, tačiau tokia išeitis manyčiau yra optimali. Vėlgi, atitinkamų gamintojų politika ir tautiniai vartojimo įpročiai kai kuriais atžvilgiais yra šios problemos epicentras.

Antra vertus, reikia atskirti gamintojus. Yra mažų bravorėlių,kurie gamina alų laikydamiesi visų taisyklių ir tradicijų, kiti - gamina daug ir bet ką. Dėl pastarųjų reikia didesnės kontrolės.

[Al1]

kokia?

Pienas.

Ziuriu visai nesigaudai, o pliurpi. Belgiskas alus yra pakankamas brangus ir niekas jo negeria chroniu stiliumi. Jis tradiciskai yra stipresnis ir pvz. 11laipsniu yra ne spirituotas birzgalas, o gana neblogas kurinys. Kuris geriamas su pasimegavimu. Ne viskas pagal laipsnius matuojama - kuo geriau gerti koki nors 11 laipsniu vyna, o blogiau 11 laipsniu alu tokiu paciu kiekiu? Retorinis klausimas.
Apie alu per daug nerauki aisku vien is to, kad suabsoliutini viska taip elementariai iki laipsniu.

Nieko tiems gurmanams neatsitiks. Užtat chronių mažiau bus. Žinoma, buvo galima drausti spirituotą alų, bet geriau jau taip negu niekaip.

[D.P]

[QUOTE=enigma;631818]Tada siūlau gerti pieną ir būti sveikiems gurmanams.

Ir jokiu būdu neįsivežinėti brangių alkoholinių gėrimų, nes gauja turčių gurmanų ženkliai prisidės prie mūsų visuomeninės problemos - alkoholizmo.

O kaip vertinti palstikiniuose buteliuose po 0.7 l. supilstyto nuodo 18 % natūralaus vaisių vyno, pastiprinto tradicine technologija?[/QUOTE]

Matyt turite omenyje viena stamboką LT gamintoją
Man apskritai nesuvokiama kaip galima leisti prekiauti tokiu gėralu. Vienas pažįstamas teisingai pasakė : jie "skirti dezinfekuoti skrandį" (kalbant liaudiškai ) ".
Įvertinus, kad tas gamintojas gamina neblogą vaisių vyną (nepagardinta), kurį be kita ko neblogai įvertina ir vynų ekspertai, tai šis jų produktas ("šaltūpis" ar kaip ten vadinasi), nors ir neša jiems pelną, tačiau visiškai sumovė vardą...
...sumovė ne tik vardą, bet iš esmės visą tradiciją. Vaisių vynas, nors nėra stebuklas pasaulio akyse, tačiau lokaliai-kultūriškai, tai paveldo dalis.

[D.P]

Ziuriu visai nesigaudai, o pliurpi. Belgiskas alus yra pakankamas brangus ir niekas jo negeria chroniu stiliumi. Jis tradiciskai yra stipresnis ir pvz. 11laipsniu yra ne spirituotas birzgalas, o gana neblogas kurinys. Kuris geriamas su pasimegavimu. Ne viskas pagal laipsnius matuojama - kuo geriau gerti koki nors 11 laipsniu vyna, o blogiau 11 laipsniu alu tokiu paciu kiekiu? Retorinis klausimas.Apie alu per daug nerauki aisku vien is to, kad suabsoliutini viska taip elementariai iki laipsniu.

11-13laipsnių vynas yra tradicinis vynas kaip ir 5laipsnių alus. Stalo vynas gali būti ir silpnesnis (kaip ir per kelias dienas pagamintas ir suputojęs ąsoty alus ). Nežinau visų niuansų,kurie grindžiami moksliniais tyrimais, tačiau skirtumas yra dėl poveikio. Taip sakant, stipresnio alaus poveikis stipresnisir greitesnis. Be to, vynas apskritai yra laikomas sveikesniu gėrimu.Alaus atveju - nebent namie gaminamas iš natūralių produktų. Mat vynuogėms nereikia trąšų, kurių poveikis organizmui būtų neigiamas (šiuo metu vyraujant ekologijos madai, gaminamas ir keologiškas vynas, tarkim prancūzai deda prie vynuogyynų....į jaučio ragą mėšlo )) ). "Pramonis alus" apskritai būtų nuodas, jei laikytumėmes tokios poicijos.
Medikai taip pat pasakytų (jei klystu, tikiuosi mane pataisys), kad alus išvaro skysčius iš organizmo (užtat rekomenduoja prie alaus valgyti kažką sūraus (lietuviškas pasididžiavimas - kiaulės ausytės ir keipta duona)). Skirtumas greičiausiai būtų toks. Apskritai, alus kaip ir vynas negali būti vartojami gryni, be užkandžių. Nors tai kaip AI1 sako, labiau gurmanų pomėgis mėgautis alum/vynu+maistu (atsikleidžia gėrimo ir maisto skonis), tačiau medikai būtent taip rekomenduoja.

Šiaip nelyginčiau belgiško/olandiško stipraus alaus su mūsų kioskuose/marketuose pardavinėjamu bambeliniu stipriu alum. Tai nėra tas pats, matyt. Tačiau jei kalbam apie vadinamąjį gyvą alų, manau, jei jis pagamintas tinkamai, viskas ok. Tieisog Lietuvoje stipraus alaus vardas yra diskredituotas.

[negative]

Budweiser Budvar Prahoje

[Petrozilijus Cvakelmanas]

11-13laipsnių vynas yra tradicinis vynas kaip ir 5laipsnių alus. Stalo vynas gali būti ir silpnesnis (kaip ir per kelias dienas pagamintas ir suputojęs ąsoty alus ).

Tai portveiną pagal tokią logiką irgi pasiūlytumėt uždraust?

[Al1]

Nors tema ne apie vyną, bet paklausiu, gal kas žinote, iš kur vyne sulfitai??? Juk ant kiekvieno butelio rašoma. Atsakysiu - iš konservanto natrio sulfito, kuris yra elementarus fiksatorius, naudojamas fotografijoje. Ir jis yra stiprus alergenas. Taip kad galvokite, kokį myžalą geria vyno mėgėjai. Nėra vyno rinkoje be to priedo, nes kitaip rūgimo sustabdyti neišeina ir į butelius supilstyti neįmanoma.

[Wycka]

Nėra vyno rinkoje be to [natrio sulfito] priedo, nes kitaip rūgimo sustabdyti neišeina ir į butelius supilstyti neįmanoma.

Ne pilnai pasakyta tiesa. Rūgimą stabdo ir taip pat plačiai naudojamas natrio benzoatas, chem. formulė NaC6H5CO2.
Natrio benzoatas populiariai šnekant užmuša rūgimo bakterijas, todėl maistas (dažniausiai gėrimai) neprarūgsta.

[tadux]

Nemanau kad konservantai yra butini. kaip taisykle jie naudojami prastesnes kokybes produktuose. Kita vertus vyna reikia laikyti ne parduotuves lentynos salygomis. Tad jei vynas kazkada ir buvo geras, bet lentynoje prastovejo pora metu tai abejoju ar jis bera vertas savo kainos. Gal jis ir nebus sugedes ir netinkamas vartoti, bet skonio savybes visai kitos.

[dr.]

Nors tema ne apie vyną, bet paklausiu, gal kas žinote, iš kur vyne sulfitai??? Juk ant kiekvieno butelio rašoma. Atsakysiu - iš konservanto natrio sulfito, kuris yra elementarus fiksatorius, naudojamas fotografijoje. Ir jis yra stiprus alergenas. Taip kad galvokite, kokį myžalą geria vyno mėgėjai. Nėra vyno rinkoje be to priedo, nes kitaip rūgimo sustabdyti neišeina ir į butelius supilstyti neįmanoma.

Tamstos žiniai iki 10 mg/l sulfitų vyne atsiranda natūraliai. Maiste esantys sulfitai sveikam žmogui nesukelia sveikatos sutrikimų išskyrus atvejus, kai žmogus alergiškas sulfitams: gali pasireikšti įvairaus sunkumo alerginės reakcijos. Kartais alergija vynui dažnai iš tikro būna alergija jame esantiems sulfitams.

Taip, sulfitai yra alergenas sulfiui jautriems asmenims. Braškės yra alergenas joms jautriems asmenims. Žiedadulkės yra taipogi alergenas. Braškių, augalų nenaikiname, tie, kas jiems jautrūs, turi jų vengti. Negali mėgautis vynu- nesimėgauk, negali valgyti pomidorų- nevalgyk. O kurie galite- mėgaukitės, aišku, nepamirškite saiko

[dr.]

alus išvaro skysčius iš organizmo (užtat rekomenduoja prie alaus valgyti kažką sūraus (lietuviškas pasididžiavimas - kiaulės ausytės ir keipta duona)).

Tikra tiesa, alus yra diuretikas (šlapimą varantysis), o su šlapimu pasišalina ir mikroelementai, organizmo druskos.

Natrio, chloro jonų netekimą kompensuosime ausytėmis, duonyte ir panašiai, bet alaus mėgėjas netenka ir kalio, o kalis yra itin svarbus širdies raumens susitraukimams (Visi žino kaip ryte po gero baliaus dreba širdis), tad būtina papildyti ir kalį. Jo yra bulvėse, grikių kruopose, bananuose. Arba tiesiog nusipirkti vaistinėje kalio chlorido tablečių, jei išgertuvės gausesnės.

Tiems, kam tenka alkoholį vartoti dažniau ar vartoti didesniais kiekiais, būtina užkirsti kelią nervų sistemos pažeidimui (demielinizacijai) Jos esmė- nervą supančio dangalo mielino sunykimas, sukeliantis nervino signalo sklidimo sulėtėjimą, nutrūkimą. Dėl šios priežasties atsiranda specifiniai simptomai- "roboto eisena", "dantračio fenomenas" Demielinizacijai išvengti reikia vartoti vit. B grupės preparatus, ypač B12 ir folio rūgštį.

Kepenis padės tausoti kiek įmanoma sveikesnis ir lengvesnis maistas ir augalinis preparatas Karsil ir panašūs.

O pats efektyviausia profilaktinė priemonė- SAIKAS.

P.S. PSAO rekomenduoja neviršyti 2 SAV per parą vyrui ir 1 SAV moteriai. 1 SAV= 10 g gryno etilo alkoholio. Maždaug tiek jo yra 1 taurėje vyno, 1 taurelėje stipraus alkoholinio gėrimo arba 1 mažame (330 ml talpos) bokale lengvo alaus.