Šiek tiek info apie istorinę Lietuvos vėliavą:
ISTORINĖ LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA
Vėliava yra vienas svarbiausių valstybės atributų. Dabar turimi duomenys leidžia istorikams tvirtinti, kad Lietuvos valstybės vėliavos ištakos siekia XV a. pradžią, o gal net ir ankstesnius laikus.
Pirmą kartą lietuvių vėliava minima Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašančioje 1337 m. kautynes prie Bajerburgo pilies (prie Veliuonos), kai kryžiuočių šaulių viršininkas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą, o paskui mirtinai sužeidė „Trakų karalių“.
XIV a. antrojoje pusėje lietuvių vėliavos metraščiuose minimos vis dažniau, tačiau kas tose vėliavose buvo pavaizduota, taip ir lieka neaišku. XV a. antrojoje pusėje lenkų kronikininkas Janas Dlugošas (1415–1480), aprašydamas Žalgirio mūšį mini, kad Vytautas atvedė 40 pulkų, turėjusių raudonas vėliavas. Ant 30-ies vėliavų buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, o ant 10-ies puikavosi ženklai, kurie dabar vadinami Gediminaičių stulpais.
XV a. valstybę reprezentavo didžiojo kunigaikščio vėliava. Ji paprastai būdavo raudonos spalvos su baltu šarvuotu raiteliu viduryje, t. y. pakartojo didžiojo kunigaikščio herbo spalvas bei figūras. Tokia vėliava naudota per svarbiausias valstybės šventes, karūnuojant ir laidojant valdovus. Tačiau iki šiol ginčijamasi, kokį statusą ši vėliava turėjo XVI a. Pirmą kartą LDK vėliava aiškiai apibūdinta 1578 m. Aleksandro Gvagninio (1538–1614) kronikoje. Čia aprašoma, kad ji buvusi kiniško raudono šilko, keturių uodegų. Jos pagrindinėje pusėje, į dešinę nuo koto, po kunigaikštiška karūna buvo išsiuvinėtas baltas raitelis, o kitoje – saulės spindulių apgaubtos Lietuvos globėjos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu ant rankų atvaizdas. Vėlesnių XVII–XVIII a.
LDK valstybės vėliavų abiejose pusėse dažniausiai būdavo išsiuvinėtas baltas raitelis.
1918 m. vasario16 d. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe ir Valstybės Tarybai patvirtinus Lietuvos tautinę vėliavą, netrukus aprobuota ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje buvo pavaizduotas baltas raitelis, kitoje – Gediminaičių stulpai. 1922 m. Lietuvos Konstitucija valstybės vėliava pavadino trispalvę, o istorinė taip ir nebuvo įteisinta. Vėlesniais metais ji buvo ir Respublikos Prezidento vėliava. Taip pat ji nuolat plevėsavo ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto.
Nuo 1988 m. kartu su tautine vėliava ji būdavo iškeliama per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir kitus visuomeninius renginius. Tačiau kaip ir I Lietuvos Respublikos metais, atkūrus Lietuvos valstybingumą, istorinė vėliava nebuvo įteisinta. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis, kad kada nors greta tautinės vėliavos bus įteisinta atskira Lietuvos valstybės vėliava – raudona su sidabriniu raiteliu. 2002 m. dailininkas Arvydas Každailis sukūrė jos šiuolaikinį projektą.
Šaltinis: Jonas Vaičenonis LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIAI (serija „Mažieji pasakojimai apie Lietuvą“)
70 p., spalv. iliustr., kietas virš. Formatas: 16x15,5 cm Šviesa, 2006 m. ISBN 5430045330 Vid. kaina knygynuose 15.50 Lt
ISTORINĖ LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA
Vėliava yra vienas svarbiausių valstybės atributų. Dabar turimi duomenys leidžia istorikams tvirtinti, kad Lietuvos valstybės vėliavos ištakos siekia XV a. pradžią, o gal net ir ankstesnius laikus.
Pirmą kartą lietuvių vėliava minima Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašančioje 1337 m. kautynes prie Bajerburgo pilies (prie Veliuonos), kai kryžiuočių šaulių viršininkas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą, o paskui mirtinai sužeidė „Trakų karalių“.
XIV a. antrojoje pusėje lietuvių vėliavos metraščiuose minimos vis dažniau, tačiau kas tose vėliavose buvo pavaizduota, taip ir lieka neaišku. XV a. antrojoje pusėje lenkų kronikininkas Janas Dlugošas (1415–1480), aprašydamas Žalgirio mūšį mini, kad Vytautas atvedė 40 pulkų, turėjusių raudonas vėliavas. Ant 30-ies vėliavų buvo išsiuvinėtas šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, o ant 10-ies puikavosi ženklai, kurie dabar vadinami Gediminaičių stulpais.
XV a. valstybę reprezentavo didžiojo kunigaikščio vėliava. Ji paprastai būdavo raudonos spalvos su baltu šarvuotu raiteliu viduryje, t. y. pakartojo didžiojo kunigaikščio herbo spalvas bei figūras. Tokia vėliava naudota per svarbiausias valstybės šventes, karūnuojant ir laidojant valdovus. Tačiau iki šiol ginčijamasi, kokį statusą ši vėliava turėjo XVI a. Pirmą kartą LDK vėliava aiškiai apibūdinta 1578 m. Aleksandro Gvagninio (1538–1614) kronikoje. Čia aprašoma, kad ji buvusi kiniško raudono šilko, keturių uodegų. Jos pagrindinėje pusėje, į dešinę nuo koto, po kunigaikštiška karūna buvo išsiuvinėtas baltas raitelis, o kitoje – saulės spindulių apgaubtos Lietuvos globėjos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu ant rankų atvaizdas. Vėlesnių XVII–XVIII a.
LDK valstybės vėliavų abiejose pusėse dažniausiai būdavo išsiuvinėtas baltas raitelis.
1918 m. vasario16 d. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe ir Valstybės Tarybai patvirtinus Lietuvos tautinę vėliavą, netrukus aprobuota ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje buvo pavaizduotas baltas raitelis, kitoje – Gediminaičių stulpai. 1922 m. Lietuvos Konstitucija valstybės vėliava pavadino trispalvę, o istorinė taip ir nebuvo įteisinta. Vėlesniais metais ji buvo ir Respublikos Prezidento vėliava. Taip pat ji nuolat plevėsavo ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto.
Nuo 1988 m. kartu su tautine vėliava ji būdavo iškeliama per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir kitus visuomeninius renginius. Tačiau kaip ir I Lietuvos Respublikos metais, atkūrus Lietuvos valstybingumą, istorinė vėliava nebuvo įteisinta. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis, kad kada nors greta tautinės vėliavos bus įteisinta atskira Lietuvos valstybės vėliava – raudona su sidabriniu raiteliu. 2002 m. dailininkas Arvydas Každailis sukūrė jos šiuolaikinį projektą.
Šaltinis: Jonas Vaičenonis LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIAI (serija „Mažieji pasakojimai apie Lietuvą“)
70 p., spalv. iliustr., kietas virš. Formatas: 16x15,5 cm Šviesa, 2006 m. ISBN 5430045330 Vid. kaina knygynuose 15.50 Lt
Comment