beje apie išsilavinima aš esu muzikanta bei domiuosi nso ir apie visata,bei politika ir kitus neaiskius dalykus.o apie kitas temas neismanau ir nenoriu ismanyt.
Tai man labai pazistamas jausmas, taciau nieko mistisko cia nera - kazkur teko girdeti kad de javu atsiranda kai smegenyse trumpam sutrinka kazkokie procesai ir smegenys keliomis sekundes dalimis veliau suvokia jutimo organu matyta ir girdeta informacija, ir kai jos pagaliau suvokia ja, tai aisku pasirodo lyg jau buve - juk akys mate tai kokia sekunde anksciau nei smegenys suvoke. Tokie trumpalaikiai nukrypimai buna visiems ir tai yra normalu. Tikrai nieko bendra su praejusiais gyvenimais Beje girdejau de javu jausmas atsiranda epileptikams pries priepuolius
Tai man labai pazistamas jausmas, taciau nieko mistisko cia nera - kazkur teko girdeti kad de javu atsiranda kai smegenyse trumpam sutrinka kazkokie procesai ir smegenys keliomis sekundes dalimis veliau suvokia jutimo organu matyta ir girdeta informacija, ir kai jos pagaliau suvokia ja, tai aisku pasirodo lyg jau buve - juk akys mate tai kokia sekunde anksciau nei smegenys suvoke. Tokie trumpalaikiai nukrypimai buna visiems ir tai yra normalu. Tikrai nieko bendra su praejusiais gyvenimais Beje girdejau de javu jausmas atsiranda epileptikams pries priepuolius
labai daznai rodos kad jau toi vietoi esi jau buves nors tikrai zinai jog pirma karta ten lankaisi...
Tas jausmas logiškai paaiškinamas: aplinka gali priminti, jog ten esi buvęs, bet nebuvai dėl tokių pačios savijautos, jausmų, patirtų toje vietoje + panašių vaizdo detalių. Deja vu jausmą gali sukelti ir panašūs (girdėti) garsai, kvapai ir pan. Visa tai sukelia asociacijas ir nuorodas, kurios prikelia iš atminties buvusius įvykius. Dar deja vu gali pasijunti, kai tam tikrų asociacijų metu iškyla tam tikri jausmai ir jie užfiksuoti atmintyje. Tu nepameni, kada ir kur tai įvyko, bet maždaug žinoma aplinka arba detalės ir gerai įsiminęs jausmas. Viso to derinys ir yra deja vu - iš pasąmonės kilusių jausmų, vaizdų, garsų, kvapų samplaikos derinys su sąmone ir to pasikartojimas po tam tikro laiko panašiomis sąlygomis. Unikalu tai, kad toks derinys iškilti į sąmonę (įvykti deja vu) gali net po 10, 20 ar daugiau metų, nors iki tol toks pats deja vu galėjo neįvykti. Vadinasi, žmogaus smegenys geba įsiminti LABAI daug pasąmonės dalykų ir jie kyla net nesąmoningai, tiesiog smegenims gavus vieną iš to derinio impulsų.
Kartais deja vu prilyginamas sapnui, tik įvykti nesapnuojant. Dar deja vu panašus į transcentenciją. Patirti deja vu didesnė tikimybė pavartojus skirtingų alkoholinių gėrimų ir neįprastomis sąlygomis: vienas tamsoje prie lango; lauke prie mėnesienos ir pan., su sąlyga, kad tai tavo gyvenime vyksta retai; pavartojus narkotikų. Deja vu gali patirti ir psichiniai ligoniai, beje, jų deja vu stipresnis ir įspūdingesnis, nes psichinių ligonių pasąmonė veikia stipriau, nei sąmonė, todėl jų mąstymas pereina į transcendenciją ir jiems sunku susivokti realybėje (bet tai labai priklauso nuo konkretaus psichinio sutrikimo ir jo sąlygų).
Paprastai deja vu įvyksta smarkiai atitrūkus nuo realybės ir smegenims užfiksavus tuos derinio veiksnius (garsus, kvapus...), smegenys atsiriboja nuo kitų, "pašalinių", nesusijusių su konkrečių pasąmonėje esančių derinio veiksnių (imi nebegirdėti garsų, nejausti kvapų, neužfiksuoti vaizdų, kurie nesusiję su konkrečiu deja vu atsiminimu, iškilusiu iš pasąmonės).
Deja vu padeda atitrūkti nuo realybės, pailsėti, poveikis panašus į meditaciją, bet labiau nekontroliuojamas, labiau netikėtas, nevaldomas. Kol kas neįrodyta kokį daro poveikį dažni deja vu žmogaus psichikai, nes dažnas grįžimas į praeitį smegenims fiksuoja gyvenimą praeitimi. Tačiau dažni deja vu - vienas iš požymių, kad pasąmonei kažkas negerai ir ima trikti psichika.
Iš tiesų, deja vu - labai fenomenalus vyksmas (net sunku įvardyti kas tai yra iš tiesų, nes materialumo jis turi labai mažai).
Comment