Žmonijos išsivystymo indeksas (HDI)

[kaunaz]

hmm..., turi kažkokius skaičius, pagal kuriuos nustatai, kas už ką yra labiau išsivystęs? Nes perskaičius tavo nusistebėjimą, galima susidaryti tokią nuomonę

Lietuvoj gyvenant sunku nezinot realios situacijos. Is skaiciukiu Europai gali pasirodyt kad Lietuva labai gerai issivyscius ir vejasi vakarus. Nors realybe ka kita sneka. Uztenka paminet kad ir atlyginimus tarkim svietimo/mokslo srityje ir pensijas, ir tada bus aisku kad daug kur yra ka vytis.

[99]

būtent, gali turėti pakankamai objektyvią nuomonę apie situaciją Lietuvoje, tačiau abejoju, ar turėtum panašių žinių apie atlyginimus ir pensijas Kroatijoje ar Slovėnijoje...

[Aš]

kaunaz tą suvestinę sudaro už mus visus kur kas kompetetingesni žmonės. Čia įeina begalė rodiklių, raštingumas, mirtingumas, gyvenimo trukmė, BVP, nusikalstamumas, socialinės apsaugos ir demografinės padėties kiti rodikliai. Sakau tau, atrodo, kad Lietuvoje situacija labai bloga, bet yra daugybė šalių kurios mums gali pavydėti. Tu žinai situaciją realią Lietuvoje, bet nežinai jos kitose šalyse.

[John]

kaunaz, kokie rodikliai is Lietuvaus tau atrodo neitikimi ar nerealus ir kaip juos lygini su kitomis salimis (kuriu rodiklius taip pat, speju, zinai)?

[Tomizmas]

Juokingas reitingas
Lietuva 41, kai Slovakija 42 o Kroatija is vis tik 44...
cia turbut tas pats reitingas, kuri seniau kazkur esu minejas, pagal kuriuo duomenis Lietuvos 2004m. reitingo skaicius yra lygus Vengrijos 2002 skaiciui
dar keistokai atrodo Vokietija 22 vietoj....

Cia tai pritariu, del Slovakijos. Pagal GDP (PPP) per capita (svarbiausias rodiklis) ji mus gerokai lenkia, o kad Lenkija lenkia Lietuva - cia jau siek tiek nelabai realu. Pagal naujausius duomenis, Lenkija yra labiausiai atsilikusi is dabartiniu ES nariu (latviai juos pralenke), o cia.. Remiuosi senaja geraja Wikipedia, tik jau nesakykit kad nepatikimas dalykas - apie lietuviska aisku nesneku, bet bent jau angliskoje, tai visada galima rasti naujausius duomenis.

[Mantas]

Lietuvoj gyvenant sunku nezinot realios situacijos. Is skaiciukiu Europai gali pasirodyt kad Lietuva labai gerai issivyscius ir vejasi vakarus. Nors realybe ka kita sneka. Uztenka paminet kad ir atlyginimus tarkim svietimo/mokslo srityje ir pensijas, ir tada bus aisku kad daug kur yra ka vytis.

Ir ką gi tu žinai apie gyvenimą Slovakijoje ar Kroatijoje?

[DeSadas]

Cia tai pritariu, del Slovakijos. Pagal GDP (PPP) per capita (svarbiausias rodiklis) ji mus gerokai lenkia, o kad Lenkija lenkia Lietuva - cia jau siek tiek nelabai realu. Pagal naujausius duomenis, Lenkija yra labiausiai atsilikusi is dabartiniu ES nariu (latviai juos pralenke), o cia.. Remiuosi senaja geraja Wikipedia, tik jau nesakykit kad nepatikimas dalykas - apie lietuviska aisku nesneku, bet bent jau angliskoje, tai visada galima rasti naujausius duomenis.

duomenys is HDI yra 2004 metams

[Tomizmas]

duomenys is HDI yra 2004 metams

O kas cia? http://en.wikipedia.org/wiki/Human_development_index

O va pats listas http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...ndex#endnote_2 Dristu teigti, kad jis siu metu, nes nuo John pateikto nesiskiria.

[John]

O kas cia? http://en.wikipedia.org/wiki/Human_development_index

O va pats listas http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...ndex#endnote_2 Dristu teigti, kad jis siu metu, nes nuo John pateikto nesiskiria.

Neatidziai skaitai

HDI yra 2006 metu, taciau duomenys, kuriais remiantis jis sudarytas, yra 2004m. Tai nurodyta ir paciame mano pateiktame sarase pirmajame temos puslapyje.

[Tomizmas]

Ai rimtai... Tada sorry

[dr.Jackal]

Slovakijoj esu buves ne karta. Jokios nuostabos tai, kad pagal HDI Lietuva ja lenkia man nekelia. Slovakija yra gana neturtinga valstybe, pragyvenimo lygis joje nera aukstas. Parduotuviu su lietuviskom neimanoma net lyginti.
Kroatija, beje, nuo Slovenijos atsilieka smarkiai. Esu irgi buves, daugmaz zinau situacija. Gyvena jie ne ka geriau uz lietuvius, nebent klimatas geresnis...

[Mantas]

Lietuva pagal socialinės raidos rodiklius aplenkė Estiją

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=15149905

[John]

Man kelia abejoniu Rusijos ir Baltarusijos buvimas "high development" salimis, svelniai tariant.

[tivoli]

Man kelia abejoniu Rusijos ir Baltarusijos buvimas "high development" salimis, svelniai tariant.

Paspekuliuosiu. Atsimink John'ai, kad šios "broliškos" tautos turi stiprią užsilikusią karo pramonę, kas ir tempia juos į viršų, manyčiau...

[c2h5oh]

Cia tai pritariu, del Slovakijos. Pagal GDP (PPP) per capita (svarbiausias rodiklis) ji mus gerokai lenkia,

Apie GDP (PPP) per capita (BVP 1 gyventojui, perskaičiuota pagal perkamosios galios paritetą) - prašom žiūrėti čia:

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...%29_per_capita

Vidurinėj lentelėj 2 vietą pasaulyje užima Pusiaujo Gvinėja! Kairiojoje lentelėje ji 43, bet aukščiau už Lietuvą (47).

O iš tikrųjų Pusiaujo Gvinėja yra viena labiausiai atsilikusių valstybių netgi Afrikos masteliais. Kodėl ji 2 pasaulyje - gi todėl, kad turi nemažai naftos, mažai gyventojų, dėl skurdo visos kainos (ne naftos) mažos. Štai ir atsidūrė lentelės viršuje. Na o to, kad visus tuos naftos pinigus išvogia valdžia, GDP (PPP) statistikoje neatsispindi.

Ką tai įrodo? Tik tiek, kad statistika reikia naudotis su protu, t.y. suprasta, ką tas skaičius reiškia ir kodėl jis toks, o ne kitoks.

[Metropolis]

Kas nuvainikuos BVP?

J. Čičinskas www.balsas.lt

Ką tik paskelbtas šių metų trečiojo ketvirčio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo antrasis įvertis: BVP padidėjo 10,8 proc. (lyginant su pernykščiu trečiuoju ketvirčiu). Realusis vidutinis darbo užmokestis išaugo 10,9 proc. (nominalusis – 17,9 proc.), tame skaičiuje valstybės sektoriuje jis padidėjo 6 proc., privačiame – 14 proc. (nominaliai – atitinkamai 12 ir 22 proc.).
Natūralu, tiesiog kaista mažmeninės prekybos apyvarta – per praėjusius dešimt mėnesių ji padidėjo beveik 19 proc. (palyginamosiomis kainomis).
Taigi, BVP kyla net realiai (infliacija tą kilimą „išgražina“ dar didesniais skaičiais, tik jie čia nereikalingi, nes kalbėsim apie gerovės kilimą) ir atsiranda gera proga įdėmiau pasižiūrėt į BVP rodomą mūsų vartojimo ir investavimo augimą.
Dingstį davė prieš gerą savaitę Briuselyje Europos Komisijos (EK) iniciatyva vykusi tarptautinė konferencija, skirta periodiškai iškeliamam klausimui – ar nėra tikslesnio gerovės rodiklio nei BVP? Kaip išmatuoti tautos pažangą, jos tikrą turtą ir gerovę?
BVP yra šalies gyventojų pajamos, gautos gaminant ir parduodant prekes ir paslaugas. Tos pajamos virsta išlaidomis perkant tas prekes ir paslaugas, todėl BVP skaičiuojamas ir pagal pajamas, ir pagal išlaidas.
To užtenka, kad suabejotume jo, kaip gerovės mato, tikslumu. Juk pajamos ir išlaidos gali būti daromos mūsų pačių turto sąskaita. To turto, kurio reikės mums kitais metais ar vėliau. Jei mes šįmet suvalgėm, bulves atidėtas sėklai, tai mūsų šiųmetinis BVP išaugo būtent tuo dydžiu, kokiu mes būsim skurdesni kitąmet, kai bulvių nebegalėsim užsiauginti ir teks verstis mažesniais ištekliais.
Jei sunaudojom naftą anksčiau nei sukūrėm būdą gauti kurą ir energiją branduolinės sintezės būdu, tai teks verstis mažesniu energijos kiekiu. Jei šįmet įsukom pajamų vaikymosi refleksą virš normalių „apsukų“, tai kitąmet jau labai nusiminsim, jei nepadidinsim pajamų tokiu dydžiu, kokiu jau įpratom. Ir taip toliau.
Antra, BVP rodiklyje neatsispindi rinkos vertės neturinčios gėrybės (pavyzdžiui, aplinkos kokybė ir jos kitimas, žmonių paslaugos vienas kitam – šeimose, šeimynose, kaimynų ir kitokiose bendruomenėse, jis taip pat visiškai ignoruoja gėrybių paskirstymo visuomenėje ypatybes.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad Danijoje ir Norvegijoje vaikų, kai jie suauga ir ima gyventi savarankiškai, 20 proc. pajamų lemia šeimos, kurioje jie užaugo, pajamos, tuo tarpu JAV ir Britanijoje net 50 proc. vaikų pajamų nulemia jų šeimos pajamos. Nes pastarosiose studijos universitetuose yra mokamos, o Danijoje ir Norvegijoje studijų kaštus dengia visa visuomenė.
Kanadiečiai mokslininkai patyrinėjo ir nustatė: BVP vienam gyventojui auga, ir taip pat didėja skyrybų skaičius, nusikalstamumas ir išlaidos azartiniams lošimams.
Amerikiečių mokslininkai pasiūlė alternatyvą BVP kaip gerovės mato rodikliui – Tikros pažangos rodiklį (TPR). Jis apskaičiuojamas vartojimo išlaidas (kurios priklauso nuo BVP) koreguojant pajamų nelygybės indeksu, taip pat pridedant grynąsias investicijas, namuose (šeimose) atliekamų darbų vertę, aukštojo išsimokslinimo teikiamą naudą, laisvanoriškos veiklos (labdaros organizacijose ir pan.) sukuriamą naudą ir atimant tai, kas tikrai blogina gyvenimą, bet nėra apskaitoma pajamose: nusikaltimų daromą žalą, laisvalaikio praradimus, nuostolius dėl nedarbo, būtinumo toli važinėti į darbą, nelaimingų atsitikimų žalą, aplinkos teršimo žalą, nepaliestos gamtos, miškų bei dirbamų žemių praradimą, nereprodukuojamų išteklių išsekimą, klimato kaitą, įsiskolinimą užsienio šalims.
Apskaičiavę visa tai amerikiečiai gavo tokį rezultatą: 1950-2004 m. BVP vienam gyventojui JAV pašoko nuo 11 762 dol. iki 36 595 dol., tačiau TPR vienam gyventojui, pradžioje kiek didėjęs, nuo 1970 metų nebesikeičia (sudaro 14-15 tūkstančių dol.).Jei paklaustume amerikiečių, ar jie dabar laimingesni nei 1970 ar, tarkime, 1980 m., išgirstume, be jokios abejonės, tik tokios išvados patvirtinimą.
Vadinasi, BVP didinimas tą gerą dvidešimtmetį Amerikoje buvo iš esmės, beprasmis. Naudos ir laimės žmonėms jis nesuteikė. Į kažką neatsižvelgta, rutiniškai stengiantis gaminti kasmet vis daugiau prekių ir teikti paslaugų.
Žurnalas „The Economist“ ėmėsi apskaičiuoti subjektyvųjį gyvenimo kokybės vertinimą pasaulio šalyse ir palyginti jį su BVP vienam gyventojui (atsižvelgiant į perkamąją galią) kiekvienoje šalyje. Švedija pagal gyvenimo kokybės vertinimą užima pasaulyje 5 vietą, o pagal BVP ji yra 19 vietoje (2005 m. duomenys); taigi, skirtumas plius 14. Tuo tarpu JAV atvirkščiai – pagal BVP ji 2 vietoje, pagal gyvenimo kokybę – 13 (skirtumas: -11). Analogiškai gyvenimo kokybė atsilieka nuo pajamų pagal BVP Britanijoje (-16), taip pat mūsų padangėse: Latvijoje (-19), Lietuvoje (-22), Estijoje (-29), Baltarusijoje (-32), Rusijoje (-50).
Europos Komisija taip pat baudžiasi rasianti naujus, tikslesnius gerovės rodiklius. Jau 2008 m. pradžioje ji pateiks veiksmų planą tvariam augimui ir vartojimui pradėti įgyvendinti. 2010 m. turėtų būti parengta apskaitos sistema, kuri tiesiogiai įvertintų, greta įprastų ekonomikos parametrų, su aplinkos išsaugojimu susietus rodiklius.
Ta rodiklių sistema labiau orientuos į tvarų, stabilų ekonomikos augimą ir gerovės kilimą. Kitaip tariant, jie mažins žalą ir grėsmes, kurias didina primityviu tampantis orientavimasis vien į BVP augimą. Jei dėl jų bus sutarta, tuo pačiu jie taps politinių sprendimų kriterijais.
Esminė tokių paieškų priežastis aiški – nepaliaujamas pajamų ir turto didinimas ne tik mažina savo teigiamą prasmę, bet ir ima grėsti esamam gerovės lygiui. BVP vienam gyventojui kaip laimės rodiklis yra tik „išeitis iš bėdos“, o ne tikrasis gerovės indikatorius.
Kaip mums visiems pavyks susitarti dėl naujų gerovės rodiklių – tai jau visai kitas klausimas. Svarbiausia, kad mūsų nuomonės visi kiti paklaustų, o išklausę – atsižvelgtų. O dar svarbiau – mums tą nuomonę turėti.