Ar mes tolerantiški kitokiam pavardžių, rašymui? Ar tai nepakeknks lietuvių kalbai?
Čia nevisas straipsnis Daugiau galite rasti čia: (kam įdomu )
Kaip lietuvių kalboje išliko „graždanka“?
Darius Simanaitis
2007 birželio mėn. 1 d.
Dabar visuomenėje tarp kalbos specialistų ir nespecialistų verda aistros dėl Vyriausybės nutarimo pritarti Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektui. Oponentai tarsi suskilo į dvi stovyklas: vieni už ilgametę nelietuviškų žodžių lietuvinimo tradicijos išlaikymą, kiti - už „vakarietišką“ originalios lotyniškos formos išsaugojimą.
Daugiausia iečių laužoma dėl trijų nesančių lietuviškoje abėcėlėje lotyniškų raidžių ir dėl diakritinių ženklų, vartojamų kitų tautų lotyniškose abėcėlėse. Tačiau problema, ko gero, yra žymiai platesnė nei vien tik nelietuviškų pavardžių ir vardų užrašymo būdas.
Pirmiausia, mes tikrai nerašome nei užsienietiškų vardų, nei pavardžių, nei pavadinimų iš klausos pagal tarimą, kaip teigia pirmieji, jau vien dėl to, kad mūsų kalboje tiesiog nėra kai kurių garsų, kurie yra kitose kalbose. O mūsų vienoki ar kitokie rašymo įpročiai padiktuoti, greičiau, ne kalbos specifikos, o istorinių aplinkybių, kurios ir nulėmė vienokią ar kitokią užrašymo formą.
Darius Simanaitis
2007 birželio mėn. 1 d.
Dabar visuomenėje tarp kalbos specialistų ir nespecialistų verda aistros dėl Vyriausybės nutarimo pritarti Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektui. Oponentai tarsi suskilo į dvi stovyklas: vieni už ilgametę nelietuviškų žodžių lietuvinimo tradicijos išlaikymą, kiti - už „vakarietišką“ originalios lotyniškos formos išsaugojimą.
Daugiausia iečių laužoma dėl trijų nesančių lietuviškoje abėcėlėje lotyniškų raidžių ir dėl diakritinių ženklų, vartojamų kitų tautų lotyniškose abėcėlėse. Tačiau problema, ko gero, yra žymiai platesnė nei vien tik nelietuviškų pavardžių ir vardų užrašymo būdas.
Pirmiausia, mes tikrai nerašome nei užsienietiškų vardų, nei pavardžių, nei pavadinimų iš klausos pagal tarimą, kaip teigia pirmieji, jau vien dėl to, kad mūsų kalboje tiesiog nėra kai kurių garsų, kurie yra kitose kalbose. O mūsų vienoki ar kitokie rašymo įpročiai padiktuoti, greičiau, ne kalbos specifikos, o istorinių aplinkybių, kurios ir nulėmė vienokią ar kitokią užrašymo formą.
Comment