Tačiau net daugiau nei rusų yra lenkų, baltarusių ir ukrainiečių.
Bet kažkodėl vis kliūna rusai. Aplamai manau, kad Vilniaus gyventojų sudėtis yra gera: netoli 60% lietuvių ir mažumos - lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių.
Bet kažkodėl vis kliūna rusai. Aplamai manau, kad Vilniaus gyventojų sudėtis yra gera: netoli 60% lietuvių ir mažumos - lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių.
Gal dėl to, kad Vilniaus slavų tarpusavio bendravimo priemonė yra būtent rusų kalba.
ironaz> Buvo neramumų, daugiausiai provokacijų, tačiau "vos" tikrai nebuvo
Bendrai, tai ir baltarusiai, ukrainiečiai irgi kalba rusiškai, tai juos sudėjus su rusais gausis, kad rusakalbių skaičius yra toks pats ar net didesnis kaip lenkakalbių.
Kad jų dauguma šneka ne lenkiškai, o "po prostu", vietine baltarusių kalbos tarme lietuvių kalbos substrato pagrindu. Vilnijoje yra keli nedideli tarpusavyje nesusisiekiantys vietinės lenkų kalbos arealai(polszczizna litewska). Lenkiškose mokyklose iš ne lenkų "gaminami" lenkai. O rusų kalba yra Vilniaus slavų tarpusavio bendravimo kalba, be to po karo didelė dalis save vadinančių lenkais surusėjo gerokai (N.Vilnia geras pavyzdys). O sostinė turi likti Vilnius, jau vien dėl istorinės tradicijos, nors strategine prasme ji dabar blogoje vietoje.
Kad jų dauguma šneka ne lenkiškai, o "po prostu", vietine baltarusių kalbos tarme lietuvių kalbos substrato pagrindu.
Čia jau persistengei su ta "vietine baltarusių kalbos tarme". Aš turiu ir draugų lenkų ir pats šiek tiek suprantu lenkų kalbą. Pas juos gal yra kažkokių nukrypimų, bet tikrai nedidelių ir prie ko čia "baltarusių tarmė" išvis nesuvokiama, nes jų čia niekados nebuvo daug. Lenkų kalba Vilniaus krašte grečiau "surusėjo", o ne "subaltarusėjo". Nepaisant to, nesunkiai Vilniaus krašto lenkai susišneka su Lenkijos lenkais. O dėl pačių baltarusių - jie savo kalbą jau seniai pamiršo, pačioj Baltarusijoj oficiali yra rusų kalba.
Čia jau persistengei su ta "vietine baltarusių kalbos tarme". Aš turiu ir draugų lenkų ir pats šiek tiek suprantu lenkų kalbą. Pas juos gal yra kažkokių nukrypimų, bet tikrai nedidelių ir prie ko čia "baltarusių tarmė" išvis nesuvokiama, nes jų čia niekados nebuvo daug. Lenkų kalba Vilniaus krašte grečiau "surusėjo", o ne "subaltarusėjo". Nepaisant to, nesunkiai Vilniaus krašto lenkai susišneka su Lenkijos lenkais. O dėl pačių baltarusių - jie savo kalbą jau seniai pamiršo, pačioj Baltarusijoj oficiali yra rusų kalba.
"(...) Plačiai vartojamą gudų kalbą imta traktuoti kaip lenkų kalbos "paprastąjį", valstietišką variantą (język prosty). Kad tai ne lenkų, bet gudų kalba, to ja šnekantys dar ir šiandien nepajėgia ar nenori suprasti, nors kalbininkui tai aišku iš pirmo sakinio. (...)" - Zigmas Zinkevičius, vienas iš kalbotyros autoritetų.
O Baltarusijoje oficiali yra baltarusių kalba, tik ja tešneka vos ketvirtadalis baltarusijos gyventojų.
"(...) Plačiai vartojamą gudų kalbą imta traktuoti kaip lenkų kalbos "paprastąjį", valstietišką variantą (język prosty). Kad tai ne lenkų, bet gudų kalba, to ja šnekantys dar ir šiandien nepajėgia ar nenori suprasti, nors kalbininkui tai aišku iš pirmo sakinio. (...)" - Zigmas Zinkevičius, vienas iš kalbotyros autoritetų.
Čia apie Vilniaus krašto lenkus? Nes kaip jau sakiau, vietiniai lenkai kuo puikiausiai susišneka su Lenkijos lenkais. Teko skaityti baltarusių kalba parašytą tekstą - nepanašu į lenkų.
Čia apie Vilniaus krašto lenkus? Nes kaip jau sakiau, vietiniai lenkai kuo puikiausiai susišneka su Lenkijos lenkais. Teko skaityti baltarusių kalba parašytą tekstą - nepanašu į lenkų.
Taip čia apie Vilnijos lenkus.(bent jau daugumą) Būtų keista, jei nesusišnekėtų. Be to minėjau, kad mokyklose mokoma literatūrinės lenkų kalbos. O jie save lenkais įvardina ir dėl katalikybės, nes anksčiau sutapatino tikybą ir tautybę.
Rekomenduojama literatūra:
1. Rytų Lietuva: istorija, kultūra, kalba [Str. Rinkinys], Red. komis.: V. Milius (pirm.) ir kt.;- V.: Mokslas, 1992
2. Lietuvos Rytai: /Str. rinkinys// Sudarė K. Garšva ir L. Grumadienė. -.: Valst. leidybos centras, 1993
3. Z. Zinkevičius, Rytų Lietuva praeityje ir dabar, Mokslo ir enciklopedijų l-kla, V., 1993
Pirmose dviejose yra straipsnių, kur nuodugniai aptariama lingvistinė Vilnijos situacija. Tikrai verta perskaityti.
Čia apie Vilniaus krašto lenkus? Nes kaip jau sakiau, vietiniai lenkai kuo puikiausiai susišneka su Lenkijos lenkais. Teko skaityti baltarusių kalba parašytą tekstą - nepanašu į lenkų.
Čia yra toks mišininis variantas, turintis nemažai lenkų ir lietuvių kalbų įtakos. Čia ir Eimantas gan neblogai viską paaiškino.
Dėl batarusių kalbos man baltarusis kalbėjo, kad viešiesiems užrašams naudojama baltarusių kalba, tačiau pvz. televizija daugumoje kalba rusiškai.
Čia yra toks mišininis variantas, turintis nemažai lenkų ir lietuvių kalbų įtakos. Čia ir Eimantas gan neblogai viską paaiškino.
Dėl batarusių kalbos man baltarusis kalbėjo, kad viešiesiems užrašams naudojama baltarusių kalba, tačiau pvz. televizija daugumoje kalba rusiškai.
Tada tas mišininis variantas yra daug panašesnis į lenkų, nei į baltarusių ar tuo labiau lietuvių. Bent jau aš išmokau šiek tiek lenkų kalbos iš Vilniaus rajono gyventojų, kurie niekados nesimokė lenkų mokyklose literatūrinės kalbos ir man to užtenka, kad suprasčiau didelę dalį tikrosios lenkų kalbos. Tuo tarpu baltarusių - beveik nesuprantu.
Dėl baltarusių kalbos - galbūt, bet Baltarusijoje rusų kalba irgi yra oficiali.
Vilnius nuo pat pradžių buvo mulikultūrinis miestas. Rutėnai čia gyveno nuo pat miesto įsikūrimo, lenkai čia pradėjo aktyviau kurtis po Unijos, nors dauguma dabartinių save laikančių lenkais žmonių yra polonizuoti lietuviai ir gudai. Nors iš kitos pusės- jei jie save laiko lenkais- tokie jie ir yra, nes žmogaus tautybė yra ne pase, o galvoje. Tai, kad Vilniuje nebeliko žydų- skaitau didele netektimi šiam miestui nes jie čia taip pat pradėjo kurtis dar prie Vytauto.
Žodžiu- nieko baisaus Vilniaus daugiatautybėje nematau, nes taip jau istoriškai susiklostė per ilgus šimtmečius
o gal del to, jog jie okupantai ir simtu tukstanciu lietuviu zudikai?
Primygtinai patariu vengti tokių generalizacijų.
Jei pažįsti laisvėje vaikštančių žudikų- policijos tel. nr. 02
O šiaip slavai pradėjo kraustytis į Vilnių kai lietuvių Kunigaikščiai pradėjo imti į žmonas rutėnų kunigaikštytes, t.y. nuo pat miesto susikūrimo. Tad gyventi čia jie turi ne ką mažiau teisių
Kalbejau kazkada su mazdaug 60-70 metu amziaus lenku is Nemencines, tai jis skundesi, jog jaunimas nebemoka nei lenkiskai, nei lietuviskai - lietuviskai nesimoko, o ju lenku kalba susimaisius su rusu ir lietuviu. Esu suburbijos atstovas ir namo tenka vaziuot (kai bunu be masinos) Nemencines plentu bei pasinaudot i Nemencine vezanciu mikriuku paslaugomis ( klientai - nemencines kontingentas) - patikekit, ta kalba sunku suprasti. Siek tiek mazdaug suprantu lenkiskai, gerai kalbu rusiskai (jau neminint lietuviu kalbos ), taciau ka jie sneka smegenim sunku suorast, kadangi jos girdi tiek rusiskus, tiek lenkiskus, tiek lietuviskus zodzius ir vis bando prisitaikyt klausyt kas kalbama, ta ar viena kalba. Kai per sekunde istaria tris zodzius, o tie visi skirtingom kalbom, reik labai iprast, kad susigaudyt apie ka snekama. "здесь bardzo šlapia, puidzim (nzn kaip tas tiksliai rasos) aplinkui" tik vienas ir ne pats idomiausias pavyzdys
Kaip neįmanomų? Apie 1993 metus Vilnius vos neatsiskyrė, popiežius tuos lenkus vos atkalbėjo.. bent jau man taip pasakojo
Tikra tiesa. Dar popiezius slapta buvo atvezes seniai slepta Hitlerio gaminta skraidancia lekste ir iteike ja Vilniaus lenkams ir jos pagalba jie per 99 metus uzvaldys pasauli
Comment