Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rūpestis kaip Lietuvoje viskas blogai, kaip mes nieko nemokam ir šiaip esam lūzeriai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

    Šiais laikais, kai Lietuvoje jau mažiausiai 4 kartos yra raštingos ir išsilavinusios (vienas didžiausių procentų žmonių su aukštuoju), šitas faktorius turi nykstamai menką reikšmę. Taip, jis įtakojo ankstesnes kartas, kurios daug ką perėmė iš savo beraščių ir bemokslių tėvų, vėliau - senelių, bet dabar čia jau visiškai išėjęs iš aktualumo dalykas.

    Imant XIX amžių (kas istoriniu požiūriu nebuvo taip seniai - tas šimtmetis yra tik juokas žmonių rūšies istorijoje), praktiškai visame pasaulyje (išskyrus retas išimtis) masės buvo neraštingos ir neišsilavinusios. Išsilavinimas buvo elito privilegija.
    4 kartose yra išsilavinusių žmonių. Bet dar sočiai, pavyzdžiui, 30mečių, kurie yra pirma karta savo giminėj su aukštuoju išsilavinimu. Nekalbant apie vyresnę kartą, kur turbūt didžioji dalis yra pirma karta su rimtesniu išsilavinimu. Išsilavinimas labiausiai pasijaučia kai išauga kelios išsilavinusios kartos kai išsilavinę močiutės gali perteikinėt subtilesnį suvokimą anūkams. Ir čia nelendant į diskusijas apie išsilavinimą plačiąja prasme (kuris ir yra svarbiausias) ir santykį su popieriniu išsilavinimu. Visgi yra nemažai ant popieriaus išsilavinusių žmonių, bet mąstymu nelabai besiskiriančių nuo porą klasių baigusių sodiečių.

    Comment


      Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

      Šiais laikais, kai Lietuvoje jau mažiausiai 4 kartos yra raštingos ir išsilavinusios (vienas didžiausių procentų žmonių su aukštuoju), šitas faktorius turi nykstamai menką reikšmę. Taip, jis įtakojo ankstesnes kartas, kurios daug ką perėmė iš savo beraščių ir bemokslių tėvų, vėliau - senelių, bet dabar čia jau visiškai išėjęs iš aktualumo dalykas.

      Imant XIX amžių (kas istoriniu požiūriu nebuvo taip seniai - tas šimtmetis yra tik juokas žmonių rūšies istorijoje), praktiškai visame pasaulyje (išskyrus retas išimtis) masės buvo neraštingos ir neišsilavinusios. Išsilavinimas buvo elito privilegija.
      Protestantai, jie privalėjo skaityti bibliją patys, o tai reiškia raštingumą artėjantį iki 100 procentų nuo populiacijos.Kad raštingumas skatina spartesnę raidą, turbūt nesiginčysime? Jeigu vaizdžiai palyginus, pvz su bėgimu. Tai taip, dabar raštingi abu bėgikai, abu vienodai greiti. Tačiau skirtumas tas kad vienas iš jų greitai bėga nuo daug anksčiau ir todėl nubėgęs yra daug toliau.

      Comment


        Parašė evvt Rodyti pranešimą
        Protestantai, jie privalėjo skaityti bibliją patys, o tai reiškia raštingumą artėjantį iki 100 procentų nuo populiacijos.Kad raštingumas skatina spartesnę raidą, turbūt nesiginčysime? Jeigu vaizdžiai palyginus, pvz su bėgimu. Tai taip, dabar raštingi abu bėgikai, abu vienodai greiti. Tačiau skirtumas tas kad vienas iš jų greitai bėga nuo daug anksčiau ir todėl nubėgęs yra daug toliau.
        Tas galiojo tarp pirmo ir antro pasaulinio karo lyginant Lietuvą su Latvija ir Estija, bet po to jau pasikeitė kelios kartos ir dabar, jei tai kažką ir lemia, tai jau labai nežymiai.

        Comment


          Lietuva ir Estija skiriasi nežymiai. Estija rečiau apgyvendinta, didelis Talino svoris. Know how ateina ten iš šiaurės. Pas mus daugiau tas ateina iš pietvakarių per lenkus. Lenkijos iškilimas nebuvo iš karto, kaip kad estai turėjo Suomiją. Plius pas pačius lenkus ne viskas idealu. Kopijuojant gali nusvilti, gali ir nenusvilti, loterija. Su lenkiško lygio VT išloštume, o su jų kelių ženklinimu pagerėtų tik tiek kad vis tiek beveik visose ES šalyse yra geresni pavyzdžiai kaip daryti geriau.

          Estija per capita atrodė, kad šluosto nosį lenkams kaip digital state ir kad new Nordic su protestantiška darbo etika, bet šiuo metu jai reikia pagaliau išeiti iš post covidinės ekonominės krizės. Lietuva turėdama bendrai geresnę geografinę lokaciją išlošia iš didelių rinkų kaimynystėje.

          Kultūriniai skirtumai formavosi ilgus šimtmečius iki pasaulinių karų. Šiaurės Estija su Talinu mažai ką bendro turi su Lietuva (nors Pietinė Estija su Valka/Valga ir Tartu dar šiek tiek sąlyčio taškų turėjo). Pietų Estija tikrai artimesnė Lietuvai netgi istoriškai.
          Paskutinis taisė PoDV; 2025.02.05, 14:51.

          Comment


            Parašė digital Rodyti pranešimą
            Tas galiojo tarp pirmo ir antro pasaulinio karo lyginant Lietuvą su Latvija ir Estija, bet po to jau pasikeitė kelios kartos ir dabar, jei tai kažką ir lemia, tai jau labai nežymiai.
            Tas tai taip, realybėje daug visokių, sakykim, koeficientų tokioj formuluotėj, dėl ko tas skirtumas bendroj sumoj, kaip sakote nebedidelis. Tačiau, atrodo kad yra tam tikrų atskirų sričių kur atotrūkis vistik pasireiškia stipriau.Bandyčiau spėt kad tarp tokių pvz dar ir mastysena suprantant ir kuriant urbanistika.
            Paskutinis taisė evvt; 2025.02.05, 22:26.

            Comment

            Working...
            X