O realu kiek nors, kad tas klasiokas būtų mane taip išvežęs iš Vilniaus su visais daiktais? Tą valandą kelio iki to kaimo būtume galėję ir pašnekėti (ko jis ir norėjo) ir nepajustume, kaip aš atsidūriau savo vaikystės kaime, o jam tai saugumas, žinant, kad kurį laiką bus ramu ir prie savo namų ar universiteto jis manęs nesutiks. Deja, bet per 1,5 metų jis man taip ir nebeparašė ir turbūt nebeparašys dėl susitikimo. Vis dėl to jaučiu patiko dovana - elektrošokeris.
Ar čia jo reiktų klausti?
Ar čia jo reiktų klausti?
Comment