Parašė liutass
Rodyti pranešimą
Dar norisi kiek palūkėti, tegu ir kaimynai pailsi, gal buvau jiems įgrįsęs su savo stovėjimu. Tiesiog dabar rudenį, kai dienos dar temsta, vakarais nejauku grįžinėti į dabartinius savo namus. Nors persikraustėme į naują, autobusu reikia atvažiuoti iki senų komiblokų apsuptyje esančios stotelės, pereiti per sovietmečiu dvelkiančius jų kiemus, kur bromuose smirda patys žinot kuo... Kažkaip nejauku ir tiek, vat kovas man asocijuojasi su to klasioko gimimo diena, su atgimimu, su dienų šviesėjimu. Tada ir bus laikas pradėti, o dabar, kai dienos dar tik traukiasi, tamsėja, tas kelias nuo dabartinių namų iki stotelės ir atgal yra žiauriai nejaukus, bauginantis. Ties 198* m. statybos devynaukščiai. Niūru, primena 2011 m. lapkritį, kai buvau penktokas, kai grįžus namo dingdavo vanduo, paskui bėgdavo tik šaltas ir labai silpnai, paskui paleisdavo karštą, bet kurį laiką bėgdavo rudas ir susilpnėjusia srove, nes kalkės viską užkimšdavo.
Comment