Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Šiomis savaitėmis virš liūto galvos
Nauja atpašalinimo saulė šviečia
Vaiskūs Lietuvos miškai dainuoja jam
Naujus atbudimus, naujas mintis
liutass išlaisvintas gali vėl kurti

Bet sveikinimų koncertuose per LRT tikrai būna klaustukas, kuomet "sveikinamas" būna koks žmogus iš didmiesčio, bet neparodoma nei viena jo nuotrauka ir nepasakomi sveikinančių artimųjų vardai, o sveikinimo tekstas trumpas ir lėkštas. Kad visas skirto eterio laikas būtų užpildytas, galimai televizija prikuria neegzistuojančių žmonių ir parenka jiems dainą - kad visas laikas būtų išnaudotas, jei lieka laisvų vietų. Kadangi tokie feikiniai žmonės būna iš didmiesčių, nieks gi netikrins per visą miestą ar toks žmogus iš tiesų gyvena. Kokiam kaime gi iškart bus atskleista ši komercinė TV paslaptis, nes gyventojai gi atpažins, kad toks/tokia pas juos negyvena.

[Kristupas0220]

Per prezidento rinkimus Karbauskio valstiečiai rems Vėgelę!

[Kristupas0220]

Stebuklas neįvyko. Kaip kaip kaip? Juk Vegėlė - advokatas žmonių, jūros ir kitų dievų. Tiek investavo, parodė savo šeimą, ir viskas perniek. Kaip smeigti tritaškį nuo lentos? Gal liutass kuo nors padės. Ar yra kaip su juo susisiekti greituoju metu, t.y. paskambinti jam? Kur nusipirkti vitražinio popieriaus? Kas po velnių ta "Matuizų plytinė - Matuizų dujų silikatas"? Nejaugi pagrindinė plytų žaliava - dujos? Kuo man būti? Kriščiūną į Vilniaus merus, Kasčiūną - į prezidentus! Va kaip turi būti...

[Kristupas0220]

Na kaągi, sūmakariai! Tas klasiokas, kuriam per jo draugę tada prieš daugiau nei metus perdaviau dovaną, kurioje buvau įvyniojęs trumpą savo biografiją, aprašiau savo laisvalaikį ir t.t., tai jis vienoje iš žinučių, kur prašė nustoti jam rodytis, rašė "...taip pat siūlyčiau skirti daugiau dėmesio kitiems savo pomėgiams".
Ir ką jūs galvojate, vakar grįžęs iš tarpmiestinio reiso, pėsčiomis nuo autobusų stoties ėjau namo. Programėlėje "Raideriai" specialiai pažiūrėjau kur stovi keleivių kontrolė, kad pakeliui stabtelėčiau bent iš toli pažiūrėti kaip skalpuojami nusižengėliai. Ir ties Konstitucijos prospektu net susimėčiau - šauti tiesiai Kernavės gatve link namų (jau buvau bepradedąs eiti), ar padaryti lankstą iki Sąjūdžio kelio, kur tie rūkaliai turėjo stovėti. Ir, priėjęs Linkmenų-Lvivo gatvių sankirtą, man mirksėjo žalia, dar galėjau spėti, bet sumaniau palaukti, nes iš galo ėjo kažkoks (ne)keistas vyriškas tipas. Ir stoviu aš šioje sankryžoje https://www.google.com/maps/@54.6995...5410&entry=ttu dešiniajame kampe, ir toje vietoje, kur stovi balta Lexus, ten, antra mašina nuo šviesoforo, prie sankryžos laukė to klasioko mamos JaRLykas, kuris laukė eilės važiuoti skersai tiesiai, kur tie dviratininkai. Dar pribėgau arčiau šono priešais, bet kadangi jie buvo kitoje gatvės pusėje, tikriausiai manęs nepamatė. Man rodos keleivio vietoje dar kažkas sėdėjo. Klausimas - kas būtų buvę, jei būčiau nuo Konstitucijos pr. į Kernavės g.? Gal ta mašina tuo metu tenai kažkur laukė, stovėjo ir būtų pavykę pasikalbėti su ta jo mama? Paklausti, kodėl anas taip ir negrąžino man dovanos? Kas būtų buvę, jei būčiau paskubėjęs ir perėjęs gatvę per žalią? Ar būčiau atsisukęs atgalios ir pamatęs, kad antra nuo šviesoforo mašina yra būtent ta? Ar dabar turiu pagrindą vėl rodytis jam prie namų, argumentuojant tuo, kad tai dabar jau jų šeima įžengė į mano gyvenamo rajono prieigas? Va tau ir daugiau dėmesio savo hobiui - važinėjimui. Vykdydamas jo patarimą, prasilenkiau su jo mama, o gal ir juo pačiu, jei jis buvo jos automobilio salone. Kaip saugotis? Nevažinėti, niekur nekelti kojos iš namų, ar vėl specialiai prasimalti pro jo namus? Mano vieni kaimynai turi dizaino studiją, gal paprašyti, kad pagamintų kokį plakatą su užrašu priešais jo balkoną ant medžių?


...

Birželio 17 d. simpoziumas. Kristupo dėka vykę pokyčiai jo gatvėje. Žmonių sąmoningumo lygio kėlimas ir (ne)sekimas.
Vieta: Kristupo gatvėje, Vilniaus mieste.
Prelegentai: Tomas Liūtsas, kvalifikacijos atestato nr. 0001

[Kristupas0220]

Lietuvos Socialdemokratai prezidento rinkimuose nusprendė savo kandidato nekelti. Jie rems Nau-Sėdą. Amore mio, amore mayo - Vilija & Nausėda!
Kaip gerai, kad Leksio kol kas dar neišmestas ir gali kurti apie geležinkelius. Jis - mūsų viltis, išsigelbėjimas, mūsų teisinguolis. Kaip situacija su liūtu? Kuo minta Aivaras Janulevičius iš Lazdijų - saravia1, tas kur sukūrė mokslinį darbą apie galvos aparatus (Heads Aparats)?

[Kristupas0220]

Įdomu ką liutass ir kiti TS-LKD nekentėjai pasakys apie šį seną klipuką:

https://www.youtube.com/watch?v=iQtKo8e2F50

[Aleksio]

Kaip gėjai neverčia kitų tapti gėjais

Verčia. Įsimink tai.

[Aleksio]

Atsiprašau?

Visi LGBT yra KGB istai.

[Kristupas0220]

Visi LGBT yra KGB istai.

Ant krūtinės nešu emblemą šlovės savosios
Ar girdit iš padangių vėl atbildant?
Seniai nematytas, visu įžeidžiantis, teisingas
Pasidergti prieš jį negalintys
Visi besididžiuojantys

Leksio, Leksio, Leksio, ar jūs girdit, ooooo!
Jei tu esi vienas, kuris suvarto visus
"Tavo mama prostitutė", "tavo tėvas KGBistas", o tu pats vatnikas, oooooooM

Kas dabar vėl iššoko apie geležinkelius blogai šnekėt
tas kas nesupranta, tas vatnikas yra
Tas turės plauti mano batus šįvakar, užsičiaupti, oooooou
Jei tu esi vienas, galintis prieš Leksio šokti -tai šok su kimono
Tuojpat būsi užčiauptas, o užčiaupėjas - pašalintas ir vėl ramu.


p.s. Eilėraštį apie mūsų mylimą forumietį parašiau remdamasis šios dainos ritmu ir melodija:
https://www.youtube.com/watch?v=qUFJ2B__dLQ

[Kristupas0220]

Man KGBistais labiau norisi vadinti tuos, kurie pas save automobilyje turi susimontavę vaizdo registratorius. Bet tai neturi nieko bendro su KGB kaip institucija. Paaiškinti kodėl taip galvoju, yra gan sudėtinga schema. Tiesiog, jau sakiau, kai prieš 7 metus vykau tarpmiestiniu reisu su nakvyne Skuode, tai ten, kai už Laukuvos pasisukome link Varnių, tai važiuojant ta kryptimi, saulei šviečiant tiesiai į akis, vairuotojai ant priekinio stiklo nusitempė tokias užuolaidas, kurios apsaugo nuo didesnio spiginimo į akis. Tai su tomis žemyn užtrauktomis užuolaidomis autobuso priekinio stiklo vaizdas atrodė kažkoks iškreiptas - labai panašus į tuo pačiu metu maršrutu Vilnius - Baranovičiai kursavusio Baranovičių AP autobuso MAZ priekinį stiklą. Kadangi tas autobusas, į kurį man ėmė darytis panašus mūsų autobuso priekinis langas, yra iš valstybės, kurioje XXI amžiuje vis dar nepanaikinta institucija pavadinimu KGB, tai aš važiuodamas mintyse ir ištariau tokią frazę "Važiuojam čia užsitempę (užuolaidėles) kaip kokie KGBistai". Taigi, man kiekvienas prie priekinio transporto priemonės stiklo iš vidaus prikniedytas įrankis (kaip registratorius) ar užtrauktos žaliuzėlės ar dar koks nors pakabukas atrodo kažkaip KGBistiškai. Čia to autobuso, kuriuo tuo metu važiavau, nuotrauka:
https://fotobus.msk.ru/photo/2414363/

O Leksio tikiuosi dar daug atlaikys, tuos liutass atgis, dar jei Trydenį prikeltumėme...

[Kristupas0220]

O kur galima nusipirkti galvos aparatų? Gal teks važiuoti į Lazdijus pas @saravia1?

[Kristupas0220]

liutass bum bum bum! liutass bum bum bum! Kiek galima laukti? Tiesiog degu noru, kad jūs atsakytumėte į tokį klausimą - kodėl man važiuojant tarpmiestiniu autobusu pro Kauną, nesvarbu kuriuo keliu, nu bet kažkuriuo vienu iš tų magistralinių, kurie veda pro šį miestą, kad ir A1 link Vilniaus, kodėl man sėdint keleivio vietoje ir mėgaujantis važiavimu mintyse pakimba tokios asociacijų nuotrupos kaip "39 RUS Kaliningrad" bei "I. R. Iran" bei šita daina https://www.youtube.com/watch?v=Rehx8shpEfA

??

Taip pat kiek apėmė nusivylimas, kad pašalinus Leksio, į forumą sugrįžo AL1. O jau galvojau tikrai mobilizuotas, ir galimai žuvęs...

[Kristupas0220]

Prieš su(si)spenduodamas save apie 2 mėnesiams, dalinuosi savo sapnuotu košmaru - pasirodo, visai greta Pašilaičių žiedo, atkėlus šulinio dangtį, yra kažkokia didžiulė požeminė duobė, į kurią metami seni nebeveikiantys grąžtai bei surūgęs pienas. Taip man paaiškino tą duobę prižiūrintis senas diedukas. Jis mano prašymu dar atkėlė dangtį, kad parodytų, aš vos spėjau pažvelgti žemyn, bet mane taip supykino tas sugižusio pieno kvapas, kuris ten balkšvas šulinio apačioje matėsi susitraukęs. Bet tai, gerai, galvoju, kaip paskui tą duobę išvalyti, kaip darbininkams reiks leistis žemyn į tą smarvę, kad ištraukti tuos tenai apačion sumestus grąžtus? Juk ta slapta požeminė duobė, nors ir didelė, vis tiek gi kažkada užsipildys. Galvoju, gal verta nuvažiuoti patikrinti? Ten kaip kažkoks atliekų laidojimo kapinynas, tačiau valymui, ištuštinimui nepritaikytas - tiesiog meti, meti, viskas kaupiasi ir tiek žinių. Visa tai "vyko" maždaug šioje vietoje:

https://www.google.com/maps/@54.7286...5410&entry=ttu

[digital]

Kreipiuosi i adminus: arba panaikinate visas mano patalpintas foto, arba turesite teisiniu nemalonumu.

Aš tokius vadindavau Avogadro skaičiaus valdovais.

[Kristupas0220]

Kągi, gerbiami Oršos gatvės gyventojai, draugai, dirbantieji ir kiti forumiečiai,
Turiu pasakyti, kad nuo birželio vidurio iki liepos galo galutinai pardaviau visas savo, kaip Oršos gatvės gyventojo akcijas tokiems asmenims kaip A. P., A. Š, A.V, V. A ir kt. ir nuo šiol ten nebegyvensiu. Dabar plaukioju prie Argentinos krantų. tikiuosi jums bus gerai ir be manęs - gal tikrai įvedžiau pernelyg didelį konclagerį su parkavimo pažeidimais, bet turite suprasti, kad tvarkos reikdavo ne vien man. Aš buvau tik priemonė, skatinanti kitus laikytis tvarkos, kelti jūsų sąmoningumo lygį bei aiškinti, kodėl vienoje ar kitoje vietoje sukabinti ženklai, draudžiantys automobilių stovėjimą. Manau, jog man pasitraukus iš gatvės gyventojo pareigų, kaimynai bei gatvės svečiai dar labiau sukiaulės, matydami, kad niekas jų nebedrausmina. Išeiti aš taip nenorėjau, kad jau pirmą dieną po įsikėlimo į naujus namus, kai mama dar vyko į butą kurį palikome, aptvarkyti, iššveisti visko, aš pasiėmiau portfeliuką, dėl visa ko, jei bandymas būtų nesėkmingas, įsimečiau atsarginių rūbų, bei artimiausioje Maximoje nusipirkęs degtukų ir degaus skysčio, vykau 18 troleibusu į Titnago g., kur užlipęs ant kalno turėjau susideginti. Nes kaip autistiška asmenybė, aš sunkiai priimu naujoves -tikrai, kaip buvau per šiuos 8 metus atradęs save toje gatvėje, turėjau veiklos, žmonių, su kuriais įdomiai pašnekėdavome, pirmas aukštas, čia pat išbėgi į lauką. O dabar - 6 aukštas, liftai, miegojimas normaliame kambaryje, o ne vonioje ant patiesto čiužinio su įjungtu garų traukimo ventiliatoriumi... Siaubas. Jau atsukau degų skystį, pažiūrėjau, kokio jis klampumo, pabandžiau su degtuku ugnį - lyg ir veikia, bet iki galo nesupratau, kaip tinkamai apsipilti, kad pavyktų. Juk Romas Kalanta irgi žuvo ne iškart, bet tik po keliolikos valandų ligoninėje, į kurią buvo atvežtas dar gyvas. O jei apaksiu, bet išgyvensiu? Neeee, teks ilgai ir nuobodžiai kentėti naujuosius namus, kuriuose jau esame įsikūrė lygiai 1 mėnesį.

[Austras]

Pakalbėk su mama apie savo bandymą susideginti, lygiai taip pat, kaip pakalbėjai su mumis. Bus visiems geriau, mama supras ir padės.

[Kristupas0220]

Abejoju, ar ji kuo padės, į tą butą mane sugrąžins nebent mecenatas, už gražias akis sutiksiantis mokėti 900, kad galėčiau ten likti, aš 24 metus nepertraukiamai su ja gyvenu, tad per gerai pažįstu. Ji viską suves į frazę "...Taip yra". Jai nenoriu būti atviras. Dėl tam tikrų jos manierų, elgesio, judesių, frazių tam tikrose situacijose ji nebėra tas žmogus, kuriam patikėčiau didžiausias savo paslaptis, pvz. apie savo santykį su tuo sekiotu klasioku arba kokią muziką klausau. Kartais po kokio nors durnacharakteringo jos poelgio tik ir pasidžiaugiu "Kaip gerai, kad neatviravau jai apie tą ar aną". Sakau, jei turėčiau nuosavų pajamų, kad galėčiau išsilaikyti tą butą, mielai būčiau likęs. Paskutinius metus už nuomą mama mokėjo 800 eurų, dabar įdėtas to buto skelbimas ir kaina pakelta iki 900. Nežinau, kaip toliau reiks gyventi ir kur. Kol kas tik tiek, kad naujuose namuose šiek tiek apsipratau, mamai čia labai patinka, bet nieks nepakeis mano nuomonės - kad Oršos gatvė buvo pats didingiausias mano, kaip žmogaus, klestėjimo laikotarpis. Čia pavyko pabendrauti su žmonėmis, kurie vairuoja 17 m ilgio, 40 tonų sverti galinčias mašinas, daug sužinojau apie jų darbo virtuvę. Jaučiausi reikalingas, padėdamas į gatvę atvykusiems svečiams parodyti reikiamą namą, paaiškinti, kaip sumokėti rinkliavą už stovėjimą. Taip, svetimų mašinų fotografavimas ir siuntimas policijai nebuvo pati geriausia dalis, bet tai buvo būtina siekiant išsaugoti tvarką gatvėje. Galų gale, juk gyvendamas tuose namuose baiginėjau mokyklą, kur 12 klasėje pas mus atėjo tas naujokas, prie kurio aš taip prisirišau, kad 3,5 metų po baigimo vis įkyriau rodydavausi jam prie namų. Visos pažintys su autobusų/troleibusų vairuotojais, visos mano klausomos dainos - viskas man acocijuojasi su tais namais. Nes gyvendamas tenai aš atradau šiuos dalykus. O dabar, bijant važiuoti liftu, sunku laipioti į 6 aukštą (tačiau mamai privalumas - kad nieks nebėgioja virš galvos). Jei reiktų sudėti išėjimo priežastis, jų būtų 2:
1. Kaina (ten nuoma buvo 800, išėjom į 680 eur/mėn būstą, Nes kai atsikraustėme, mokėjome tik 590, vėliau kasmet savininkė kainą ėmė kelti, o mama, lyginant su 2016 m., daugiau uždirbti nepradėjo.
2. Kaimynystė. Kai atsikraustėme į O***s gatvę (tuomet mūsų adresas buvo Žalgirio, nors namas stovi gerokai nutolę nuo jos) - tai mūsų daugiabutis joje buvo pats pirmas ir vienintelis. Tai buvo paslaptinga, niekam beveik nežinoma gatvė, priešais mus - sandėliai, kur penktadienį visi išvažiuodavo ir savaitgaliais būdavo ramybė. Paskui juos nugriovė, 2019 priešais atsirado namas. Dar po poros metų mūsų gatvė aplinkinėmis gatvėmis susijungė, susiasfaltavo su aplinkinėmis ir tapo tranzitine, pravažiuojama, aktyvi. Tai motoroleris koks prasiperdžia, tai kas nors atsisveikindami be galo tranko automobilių duris sekmadienį vieni kitus atvežę iš tėviškių prieš rytojaus darbo dieną, paskui dar visokie chi chi, cha cha atsibučiuojant, pasižvengimai. Arba pro šalį eina kokia linksmai girta kompanija ir drebi - į mūsų laiptinę jie eis ir neduos miegoti baliavodami ar tik pro šalį. Paskui mamai labai ėmė nepatikti augantys ir triukšmingėjantys kaimynų "Kukuraičių" (jų tėtis panašus į buvusį SADM ministrą L. Kukuraitį) vaikai - šalia esantys terasoje spygauja, grilina, dunda, viršuje irgi tas pats. Jų vaikai vis dažniau atsiveda draugų pas save į namus, vienas jų, iš išvaizdos ir tamsaus gymio matosi, jog būsimas banditas. Dar mamai ėmė trukdyti, kad į laiptinę įeinantys kaimynai įeidami iš lauko ėmė lipti ant mūsų durų kilimėlio. Jis toks užapvalintais kraštais, nedidukas, tačiau dalis nekultūringų praeivių nevengdavo uždėti savo kanopą. Tad mama į kilimėlį iš apačios pridėjo smeigtukų. Kai kurie užlipę įsidurdavo ir daugiau nelipdavo. Kartą vienas tos šeimynėlės jaunesnysis vaikutis užlipo (mama jo specialia laukė), tai mama išlindo pasakė, tai toji "Kukuraitienė" sakė "Jūs nesijaudinkit", o paskui "Užsirašykit į ligoninę". Tačiau visas kaimynų nedėkingumas tuo nesibaigia - už sienos gyveno tie filosofai Dezidai, kurie naktimis grįždavo iš kokio bariuko ir tuomet pusvalandį baladodavosi, pakol nulūždavo. Kartais atsivesdavo svečius, tuomet visą naktį kas keliolika minučių prikeldavo kažkoks bumbsėjimas. Kai šią žiemą mama pamatė, kad jų svečiai prie mūsų durų prinešė purvo ir jo neišvalė, mama pasakė - daugiau čia negyvensim. O tos virš mūsų gyvenančios mergytės mums į terasą primesdavo kokių šiukšlių, tai kartą mama surinko visus jų piešinius, kriaušių nuograužas ir surinkusi į maišelį padėjo jiems prie durų. Tai toji apkūnioji tų vaikų mama, savo išvaizda primenanti Širinskienę, nebesisveikindavo prasilenkdama. Paskui dar yra žiemos ypatumai - kadangi mes gyvenome 1 aukšte, todėl žiema, kai tik pasnigdavo, iškart jausdavosi trepsėjimas, kuris rytais nebeduodavo išsimiegoti. Kai kurie trepteldavo taip bjauriai, kad net sienos virpa. Tai aš, kad žmonės mažiau trepsėtų, prieš eidamas maudytis ir miegoti, nukasdavau sniegą nuo laiptų ir praėjimo takelių - kad nebūtų ką trpsėti. Tai mamai irgi trukdydavo, kad jei pagal prognozę matau, kad snigs iki 4 ryto, tai neinu miegoti, nes laukiu, kol baigs snigti, kad eičiau nuvalyti ir pabarstyti smėlio. Ai, ir dar mamai ėmė trukdyti, kad visi aplink tokie jauni, veržlūs - kiek daug kaimynų turi įsisteigę tas Mažąsias Bendrijas (MB) ir pan. šlamštą. Galima pagalvoti, jog vien tik iš to ir gyvena.

[Kristupas0220]

...Ir Šalenga perima kamuolįįįį, iiiiir (komentatoriaus Aurimo Budraičio balsas 2012-ųjų pavasarį)
- Daaaaaiiiiniuuuuus Šalengaaaaa - pasigirsta Žalgirio arenoje pranešėjo-dikt(at)oriaus virpantis, žiūrovus užvedantis balsas po dėjimo į krepšį prieš Rytą.

...

Dar rimtą smūgį mūsų egzistavimui sudavė, kai gegužę į mūsų namą atsikraustė Ignas Vegėlė (iV). Ne, ne tas prof. dr. Kandidatas į Prezidentus, bet kokiais 20 m. jaunesnis, ta ševeliūra ant savo galvos labai primenantis tą jau memu tapusį būsimą šalies vadovą primenantis smirdžius iš LT provincijos su savo drauge. Per sienas pradėjo eiti kažkokie nepaaiškinami pulsuojančios vibracijos garsai. Išėjus į terasą pamatai - iš jų balkono sklinda ne tik bumčikas, bet ir kažkoks dainuojantis balsas. Ne vieną kartą - tiek vakare, tiek vėliau - dienos metu įspėjome, kad pasitildytų muziką, tie atsako, kad pas juos - klipo premjera. Nu ir ką su tokiais "vegėlėmis" daryti? Tais momentais ir aš save pagaunu galvojantį, kad reikia eiti iš čia. O dar bendrijos pirmininkas ėmėsi terasos kasinėjimo darbų, nes kažkur į parkingą laša vanduo... aplinkui per ~5 metus pridygo tiek naujų namų, tiek žmonių, judėjimo, mama pamatė, kad nebegali dirbti prie kompiuterio, nes išgirdusi kažką užlipant prie koduotų lauko durų ji pribėgusi pro durų akutę stebėdavo ar X kaimynas neužlips ant mūsų buto durų kilimėlio. Kai kuriems jų ji yra pasakiusi, kad nelipkite ant kilimėlio, netrankykite durų (būdavo tokia viena karvė iš 1 aukšto, kuri vedžiodama šunį 1 valandą nakties neprilaikydavo durų ir jos gerai subumbsėdavo). Tie remontai, meistrų vaikščiojimai. Aišku, čia kur esam dabar irgi ne ką geriau, nes irgi nedabaigta gatvė, nėra šaligatvių, neapšviesta, aplinkui dar irgi vyksta statybos, pilna meistriukų su savo apdulkėjusiais senais nuosavais automobiliais. Ant vieno jų numerių - Šalčininkų herbas. Taip kaip sakoma, kad visi rusai imperialistai, taip man šalčininkiečiai, bent jau dauguma jei ne patys vežioja kontrabandą, tai bent turi pažįstamų giminių, kaimynų, kurie tuo užsiiminėja ir vietoje to, kad įduotų policijai, tyliai juos dangsto. Ai, ir dar turi giminių baltarusijoje, į kurią periodiškai važiuoja jų aplankyti. Bet juk į tą šalį neužtenka tapatybės kortelės - reikalingas LR piliečio pasas, kuris kainuoja 35 eurais daugiau nei ATK.

[Kristupas0220]

Atsimenu, kaip vieną iš dienų, kuomet pirmomis savaitėmis dėl išsiplėšimo iš ankstesnių namų buvau vos gyvas, Nemenčinės plente buvau radęs pamestą Latvijoje registruotą automobilio numerių plokštelę. Tad teko ją vežti į visą parą dirbantį PK, taip mano kelionė po miestą pailgėjo gera valanda. Ir, atidavęs riedu paskutiniu 16 maršruto troleibusu link Pašilaičių, ir Eigulių st. - kontrolė. Lygiagrečiai manęs, priekyje, užgrobęs vieną laisvą vietą, arčiau praėjimo, o ne lango kaip kad turėtų būti, sėdėjo kažkoks dėdulė. Jis kalbėjo telefonu. Įlipus kontrolei tą ir pasakė, kad užsiplepėjo, todėl neatsižymėjo. Tad kontrolierė Danutė sako, palaukit, gali atsiskaityti banko kortele už 8 eurus jei norite. Tas atsako, jog kortelę lyg ir turi, bet gali neveikti. Jis prikiša ją prie kontrolierės duoto skaitytuvo, kuris išmeta žodį, kuri Danutė pasako garsiai - "Neaptarnauta" ir aparačiukas išmuša tai patvirtinantį čekį, kurį Danutė nuplėšia ir pasako, kad išlipam. Tas sako, jog asmens dokumento neturi, bet asmens kodą - prisimins. Kartu su juo priešakyje buvo išlaipinti dar 3 jaunuolių grupelė, su džiugiu entuziazmu įsėdusi Gerosios Vilties stotelėje. Kas galėjo pagalvoti, kad po mažiau nei 4 minučių jų širdį sudaužys negailestingieji budeliai, priversiantys juos išlipti. Taip pat, dar vienas jaunasis išgama, kuris išlaipintas labai susinervinęs pasidėjęs kuprinę ant šaligatvio ieškojo kažkokių daiktų. Lyg ir mačiau, kad bandė žymėtis pamatęs kontrolę, bet matomai varkė nepaėjo. Ir teisingai. Troleibusas, kuriuo važiavau, buvo su ta reklama, dėl kurios piktinosi AL1 - reklamuojantis puslapį fantazijos.lt bei viršuje užrašas didelėmis raidėmis - Į MALONUMŲ VIRŠULIŠKES. Tai jau paliekant stotelę mačiau, kaip atrodė viduje sėdinti išsidrėbusi kontrolierė, pildanti protokolus prie nešiojamo kompiuterio - tokia stora karvė blondinė, plaukus susirišusi į kuoduką, aš pagalvojau, ech kokia nesėkmė tiems zuikiams būti baudžiamiems tokios storos karovos. Kita vartus, nežinau, gal kitiems mazochizmas, kai juos baudžia ten sėdėti viduje, vat tau ir pamalonino kokius 5 keleivius ta karvė administracinio nusižengimo protokolais. Aš už tai, kad tokius piktybinius nemokančius už bilietą, pakliuvus n-tąjį kartą reiktų bausti kairės kojos ir dešinės rankos amputacija. Įkvėptas šio įspūdžio, po kelių savaičių parašiau laišką į RPLC, kurio atstove ryšiams su visuomene dirba mano buvusi klasiokė D.K., paklausdamas ar rubrikoje "Elgesio gydymas" jie gydo tokį mazochizmą, pajaučiant malonumą, kai tavęs paprašo išlipti iš troleibuso ir gėdingai pasodina, paima dokumentą, perskaito tavo vardą/pavardę ir išspausdina protokolą, taip sakant, apdrabsto tave šūdais kažkokia stora nevalyva rūkanti ruskė. Kaip tokias išvis priima dirbti į kontrolę? Turėtų būti tokie žmonės kaip aš, Kristupas - rimti, gal net kiek rūstūs, susikaupę, neturintys draugų, neieškantys antrosios pusės.

[Kristupas0220]

O kodėl Lietuvoje itin mažai žinomi šie žmonės? Aš esu jų populiarintojas. Išsivysčius ilgesniam dialogui su naujai sutiktu žmogumi, anksčiau ar vėliau apie juos papasakoju:

1. Vilija Plotnikovienė
2. Gasparas Genzbigelis

1-oji išgarsėjo šiuo įvykiu (buvo žinoma ir seniau, bet aš ja domėtis pradėjau tik nuo šios avarijos): https://www.15min.lt/naujiena/aktual...otos-59-441714
2 - asis žinomas kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Sausio 13-osios brolijos vadas, kažkada surengė akciją, kurios metu Žaliojo tilto "balvonams" uždėjo kruvinus antrankius.