Anksčiau galvojau, kad parduotuvė "Pepco" prekiauja degalais ir kitais naftos produktais. Na iš pavadinimo skambesio taip pasirodė, pakol nenusprendžiau pasidomėti. Nė už ką nebūčiau pamanęs, jog ten rūbai.
O kaip būtų galima pavadinti tai, kad išgirdęs ar perskaitęs apie iš tiesų ką nors veiklaus, didingo, pabandau tam prilyginti kažką savo - niekingai menko ir infantilaus? Na pvz. pacituosiu savo ankstesnį pranešimą:
Žodžiu, aš savo keliones, kurių tikslas dažniausiai būdavo eiti rinkti taros ir tuo pačiu praeiti pro vietą, kur galiu sutikti tą klasioką, tai aš jas prilygindavau vilkikų kelionėms - mane žavi tie kelių išsiraitymai - jų atvaizdavimas žemėlapiuose. Tarkime, taip kaip vienoje logistikos įmonės svetainėje, kur surašomi krovinių nugabenimo iš konkrečios šalies į šalį būdai, lygiai taip pat iš mano gatvės, pavadintos baltarusiško miesto vardu, reikia nueiti į Saulėtekį, kur yra universitetas, kur galiu sutikti tą savo sekiojamąjį. Tai aš irgi jausdavausi ekspedijuojantis kažkokį krovinį iš savo namų link universiteto ir irgi paskui suvedęs savo judėjimo pėsčiomis trasą į žemėlapį, grožėdavausi jos išvingiavimo atvaizdavimu - Oršos - Žalgirio - Apkasų - Minties - Šilo tiltas - Antakalnio g., - Nemenčinės pl. atšaką į dešinę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje - pėsčiųjų bulvaras iki VU 1-ųjų rūmų. Paskutinė kelio atkarpa, kuomet mano kelionės tikslas jau akimis matomas ir pasiekiamas ranka, norisi taip strakaliojant bėgti į priekį, rankas išskleidus į šonus, kaip tai darė Kostas Sloukas, 2011-2012 m. Eurolygos sezone, kuomet Stambule prieš vietos "Galatasaray" jis paskutinę sekundę per visą aikštę pataikė metimą ir išplėšė pratęsimą. Na arba kad ir tas Volujavičius, kur perplaukė Atlantą - kadangi aš užsienio kalbas moku itin prastai, jokiai kelionei į užsienį nepasiryšiu, tačiau irgi vaikščiojau po savo kambarį kratydamas galvą, lankstydamasis aukštyn-žemyn, arba jei mamos nebūdavo namie - iš kambario į kambarį visu greičiu ir įsivaizduodavau pėškomobiliu keliaujantis vien sausuma į kokią nors Tadžikiją ar netgi iki Pietryčių Azijos datraukčiau. Arba kad aš išrenkamas Viešosios tvarkos skyriaus vadu ir mojuoju ranka po priesaikos davimo, maždaug "Va dabar, skelbimų klijuotojai, jūs pajusite". Nors realybėje žinau, kad nei aš kur keliausiu, nei kuo nors tapsiu ar pan.
O kaip būtų galima pavadinti tai, kad išgirdęs ar perskaitęs apie iš tiesų ką nors veiklaus, didingo, pabandau tam prilyginti kažką savo - niekingai menko ir infantilaus? Na pvz. pacituosiu savo ankstesnį pranešimą:
Parašė Kristupas0220
Rodyti pranešimą
Comment