Bet taigi akivaizdu, kad ne šiaip sau vaikštau, o todėl, kad ten gyvena mane dominantis asmuo. Be to, ne tik prie namų būnu, bet ir kitoje jo dažnai būnamoje vietoje. O meluoti policijai dėl savo kelionės tikslo kažkaip nepatariu pats sau. Tiesiog esu linkęs sakyti tik tiesą.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Nemanau, kad dzin. Dažnai jie labiau bando pasikliauti ir stoti į pusę to, kuris yra pranešėjas. Bent jau apklausti tai tikrai mane apklaus, o atsakinėdamas meluoti nesiruošiu, viskas ant tiek akivaizdu, kad bandydamas išsivartyti atrodysiu tik dar juokingiau. Taip, tie pora pasivaikščiojimo maršrutų man taip prigijo, kad eidamas ten kartais net pamirštu, kodėl ten einu. Bet tiesa ir tai, kad kol neužsikabinau su tuo sekiojimu, seniau manęs tose vietose nebūdavo nė kvapo.
Comment
-
Tai aš ir pačiam žmogui sakiau, kad nemontuoju jam prie mašinos duslintuvo jokios pasiklausymo įrangos ar slaptų kamerų, bet man vis tiek buvo pasakyta, kad tokie mano veiksmai nebus toleruojami, net jei ir esu nusiteikęs draugiškai. Gi tokiose svetainėse, kaip stop-persekiojimui yra rašoma, kad jei šiuo metu jaučiate pavojų (pvz. pasirodė jus stebintis asmuo), skambinkite 112.
Comment
-
Na aš gal irgi nebūčiau patenkintas, jei sužinočiau, kad ta buvusi klasiokė, kur man rodė dėmesį 9 klasėje, kur dabar dirba greitojoje pagalboje ir važinėja į iškvietimus, jei ji laisvu nuo darbo metu periodiškai prastraksėtų pro mano namą arba tupėtų priešais mano 1-o aukšto terasą kitapus gatvės, kur gal net galima pamatyti mane namuose vaikštantį.
Comment
-
Bet va kaip šiose rungtynėse, kaip, ar įmanoma vienu tašku, per plauką nuo pergalės likusiai komandai oriai palikti areną, kai ji visa pilna vietos sirgalių, kurie ošia ir džiaugiasi pergale. Aš įsivaizduoju, kad pralaimėję svečiai gali pasijusti tokie mažučiai, menki. O gal ir nepataikė paskutinę sekundę, nes išsigando žalia-baltos sirgalių minios... Kaip tie pralaimėję jaučiasi, sunku net įsivaizduoti, prieš tokią minią. Juk jūs kaunietis, pasisakykite...
https://www.youtube.com/watch?v=s7PbdjghDZY
Comment
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąMatai, jiems pralaimėjimas 1 tašku yra pergalė, nes Žalgiris turėjo laimėti bent 2. Tai ju orumas išliko nepakitęs. O šiaip, kai pažiūri i tuos sirgalius, tai tik gailestis ir juokas apima vienu metu. Žaidėjams, matyt taip pat
Comment
-
Aš tai negalėdamas pakelti pralaimėjimo, jaučiu fiziškai užpulčiau tuos besidžiaugiančius varžovus, arba pasikarčiau, arba... Todėl ir sakau, kad mano nacionalinis sportas yra kitų persekiojimas ir informacijos, teisėtais būdais, rinkimas. Bet tikrai ne kiekvieną galėčiau persekioti, žmogus turi mane kažkuo traukti, kažkuo būti svarbus, įdomus, kažkokie biolaukai turi sutapti. Mano mama domisi astrologija, gal ji kažką daugiau pakomentuotų tais reikalais, taip pat ji gerai išmano žmonių santykius... Tai sportas, kuriame niekada nebūsi pralaimėtoju. Net jei tavo sekiojamo asmens mašina prie jo namų tuo metu nestovi, nors įprastai tokiu laiku visad būdavo. Nebent policija paprašys daugiau ten nebesisukioti. Gi būna, kad kokiam smurtautojui duoda įpareigojimą "nesiartinti per X kilometrų, neieškoti ryšių" ir t.t.
Comment
-
liutass , o kaip jūs geriausiai atsigaunate? Važiuojate slidinėti? Mykolaujate namuose? Man tai viena geriausių terapijų (buvo) važinėjimas seno modelio Škoda troleibusais, bet tam reikia, kad kartu nevažiuotų klykiantys vaikai, besikeikiantys paaugliai, nuolatos iki nualpimo žvengiančios panos... Ir aišku, kad pravažiuojant pro visas stoteles ir stulpus nematyčiau nė vieno skelbimo, nes tuomet nebegalėsiu keliauti, jei žinosiu, kad kažkas kažkur padaryta ne pagal taisykles. Anksčiau, prieš kokius 14-15 metų į tai nekreipdavau dėmesio, bet dabar suvokiau, kad taip gerai kaip aš, niekas kitas miesto nesužiūrės.
Comment
-
Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimąO kaip atradote šį forumą, kad kompiuterį susiveikėte dar tokiais laikais, kai ne visi juos turėjo?
Comment
-
Cho, cho-o! Išgirdus vardą Dalius, tuojpat prisiminiau, kad būdamas kaime (čia gal dar darželinuko amžiaus buvau), tai ten gyveno toks Dalius, kaip supratau, kažkieno iš aplinkinių ūkininkų sūnus, na ir ar ten vestuvės jo buvo vasarą ar kažkokia ypatinga proga, tai jis važiavo su kažkokia prabangia mašina, ir berods, ar tik ne pati močiutė kaip man sakė, "Su puošniais batais". Ir visi juo buvo susižavėję. Tai aš tuomet nesupratau, kad puošnūs batai - tai juodi ir itin nulakuoti, kad net blizga ir kvepia tuo laku. Aš įsivaizdavau, kad puošnumas slypi spalvingume - man prieš akis iškilo vaizdelis, kad jis mūvi guminius botus aukštu aulu, o patys botai - pagrindas (fonas) - violetinės spalvos, ir ant jos pilna visokių geltonų, raudonų ir mėlynų kleckiukų, brūkšniukų, taškiukų ir panašiai.
Comment
Comment