Mockus?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Čia tose rungtynėse su Makedonija, po kažkurios minutės pertraukėlės, gal po tos, kur buvo 11.3 sek. kai visi žaliai apsirengę lietuvių sirgaliai tikėjo, kad persversime rezultatą savo naudai.
Va čia kai Jasaitis prasižengė, kai gerą minutę vyko diskusijos dėl to, kiek turi likti laiko, čia lietuvių treneris, iš gesto ir lūpų (jei atsisakote žiūrėti video, tenka kelti foto) tikriausiai sako, kad turėjo likti ne 0,5, bet 2 sekundės.
Comment
-
Kodėl, kad pralošėm?
Darydamas vonioje čiukurovas (kartais ir kambaryje) esu mintyse nusipiešęs tokį didingą vaizdzialį, kad tam tikroje situacijoje... galiu duoti tokias užuominas kaip "mirkt, mirrrkt!" "žyb, žyyyyyybt!". Čma-aukšt, čma-aukšt!" (A)BA. Čia aišku visiškai nulinės tikimybės scenarijus, bet pasvajoti verta.
Comment
-
ABA arba BA - tai dažniausia raidžių kombinacija, kuriomis baigiasi Uzbekistane registruotų vilkikų numeriai. Kažkur iš kito tolimesnio miesto mane į Vilnių (gal iš jo) veža fūristas iš kokios nors tokios egzotiškesnės šalies ir sėdėdamas šalia vairuotojo priekyje pro langą pamatau, kad važiuoja koks nors mano buvęs kaimynas ar tas klasiokas ir aš paprašau vairuotojo, kad jis pamirksėtų anam šviesomis, kad tas atkreiptų dėmesį ir sustotų. Nereaguojant į mirksėjimus, aš pro dešinį kabinos langą iškišu ranką ir pradedu su ja mosikuoti aukštyn-žemyn kuo platesniais mostais, kad to priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas galiausiai neapsikentęs kodėl yra stabdomas, pro veidrodėlius pamatęs mano mojavimą sustotų, ir tuomet abiems sustojus šalikelėje, aš prie jo prieičiau ir sakyčiau:
- Labas, prisimeni mane? Mes buvom klasiokai/kaimynai?!
Comment
-
Šiandien leidžiuosi pėsčias nuo "Vilkpėdės šilo" kalno. Prieinu Savanorių pr., kurį reiks kirsti norint pasiduoti į Ž. Panerių pusę. Ir pamatau, kad atlinguoja kažkoks senas troleibusas. "Gal kartais bus 1632, kuris garsus tuo, kad dirba 4 maršrutu, kuris kerta Antakalnio-L. Sapiegos g. sankryžą, kuri yra pakeliui į vieną iš paslapčių subjektų - Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą, kur gamybos priežiūrą dikt(atori)uoja Liu Šu?". Ir matau - akurat, 1632! Bet nespėsiu. Sulaukiau žalio pagaliau, perėjau kelią. Gan greit atvyksta 24 autobusas. Jis mane pamėtėja iki Valkininkų stotelės. Bevažiuojant pagooglinu ar dar spėsiu su tuo nuvažiavusiu padaryti pusę rato - Antakalnio link. Visgi, tai pertraukiamu grafiku dirbantis troleibusas, kuris šįdien į Panerius daugiau nebeužsuks. Na ir ką - pereinu kelią - įsėdu vidun. Toji ponia vairuotoja, kuri kaip aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų turėtų būti panaši į tą VDTAT Gamybos priežiūros skyriaus vadę, pasirodo RŪKO! Išlindusi į lauką traukia dūmelį užsigerdama kava, tačiau kadangi sėdėjau pačiame priekyje, rūkalų smarvė pro priekinių durų plyšelį prasiskverbia į saloną ir jaučiasi visu gražumu. Gal ji iš tikrųjų nėra ir niekados nebuvo kaip slaptoji agentė "Liuda Šuminienė"?
Vilnius, 2025-eji.
Comment
Comment