Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

gerietis, pažįstate Dezidą asmeniškai? Tuomet manyčiau, kad ji turėtų būti jums pasakojusi ir apie mane - koks aš negeras, kad fotografuoju po ženklais paliktas mašinas...

[gerietis]

S. Žukausko g.? Ne, netiesa

Pasakiau dirbtiniam intelektui kad jis suklydo. Atsiprašė ir pasitaisė: kita gatvė, bet irgi iš Ž raidės. Namo numerio antras skaičius "8"?
Dezidos nepažįstu, bet ją pažįsta Dirbtinis Intelektas.
Dezida man asocijuojasi su prieš 100 metų madingu vardu SSSR Dazdraperma (Da Zdravstvuet Pervoe Maja!) arba Vladlen (Vladimir Lenin).

[Kristupas0220]

Pasakiau dirbtiniam intelektui kad jis suklydo. Atsiprašė ir pasitaisė: kita gatvė, bet irgi iš Ž raidės. Namo numerio antras skaičius "8"?
Dezidos nepažįstu, bet ją pažįsta Dirbtinis Intelektas.
Dezida man asocijuojasi su prieš 100 metų madingu vardu SSSR Dazdraperma (Da Zdravstvuet Pervoe Maja!) arba Vladlen (Vladimir Lenin).

Taip, antras skaičius buvo 8, bet gatvei, kurioje gyvenu, prieš metus buvo suteiktas pavadinimas, nes anksčiau ji buvo bevardė, tai dabar mano namo numeris - vienženklis skaičius ir 8 nebėra. Gatvė irgi nebe iš Ž raidės, nors anksčiau tokia ir buvo.

[Kristupas0220]

Aš kai praeidavau pro aukos namus, tai kartą mačiau, kad atvažiavę jo draugai ir jie sėdi raudonoje mašinoje, kurios modelis pavadintas pagal vėją, pučiantį Italijoje-Slovėnijoje-Kroatijoje, taip pat - tam tikruose Rusijos ir Turkijos regionuose. Tai paėjau biski atgal, ten ant laiptukų pasėdėjau pakrūmėj, pamedėj, o tada įsibėgėjęs kad daviau per tą kiemo keliuką į kitapus jo esantį miškelį kalniuku žemyn. Taip įsijautęs norėjau ne pabėgti nuo tariamos grėsmės, bet norėdamas atkartoti autobuso skrydį per raudoną, kuomet vieną 2016 m. lapkričio dieną Vilniuje, TOKS autobusas Marijampolė-Vilnius, vairuojamas azerų kilmės vairuotojo Čingizo M., prašvilpė pro kątik užsižiebusią raudoną Galvės-Kirtimų g. sankryžoje. Nu ir kai tas autobusas tada prieš tuos beveik 7 metus dėjo per raudoną, man prieš akis iššoko Šeštokų - vieno iš miestelių, pro kurį važiuoja tas autobusas, herbas. Tai aš lygiai taip pat įsijautęs, gal ir kiek norėdamas pasirodyti, dėjau per įvažiavimo į kiemą keliuką - nuo daugiabučio, kaukšt, paukšt per asfaltą ir į miškelį su maišiuku visu greičiu.
Arba kai per pačius didžiausius karantino suvaržymus toliau tęsdavau savo žygius į minėtą vietovę, tai kaip pėškomobiliu įsukdavau į kiemą su savimi tempdamasis depozito pilną maišiuko, tai įsivaizdavau esąs lenkas, kurio valstybiniai numeriai prasideda BS (kas reiškia ne bullsh*t, o B - tai reiškia Balstogės apskritis, o S rodo, tai tai - Suvalkuose įregistruota TP). Tai kaip prie mano namų važiuoja vilkikai su visokiais lenkiškais BIA ar BS, tai lygiai taip pat ir aš įsiveržiu/prasinešu pro jo kiemą, patinka jam tai ar ne. Kažkada tamsoje, su kauke praėjau pro pat, pro pat beveik.
Arba kai mamos nebūna namie, tai įsibėgėjęs lekiu į vonią atsigerti vandens iš krano, tuomet - šaunu tiesiai prie durų akutės pažvilgčioti, ar kas nors neina. Tai tie mano įsibėgėjimai ar nuolatiniai išėjimai terason, aš įsivaizduoju esąs fūra iš Šiaurės Makedonijos (Северна Македониjа), Gevgelijos miesto (išgarsėjusio 2015 m., kuomet jį pasiekdavo migrantų iš Sirijos banga), su ant kabinos viršaus esančiu didžiuliu užrašu ZORAN KOMERC (buvau čia pridėjęs nuorodą, bet liūtas matyt išsigando, kad nuoroda rusiška), kad išsikrovęs Klaipėdoje, lekiu atgal į savo šalį ir esu maždaug netoli Kauno. Nu ar kažkaip taip, aš turiu autistiškų/mažvaikiškų bruožų, bėda ta, kad kitiem suaugusiems stebint tokius mano judesius, mimikas, grimasas (o dar sužinotų visą tai, ką čia surašiau), tai atrodyčiau arba nesveikas, arba kad man kažkas negerai, reikia gydymo, reikia subręsti. Nereikia. Aš ir nesiekiu pasikeisti. Tiesiog einu savo keliu. Niekam nekenkiu. Padedu visiems į mano gatvę užklydusiems fūristams ir automobiliams. Ir gerai.
liutass, ar tikrai mano aprašyti judesiai, kuomet staigiai padidinęs greitį, pro kažką praeidamas įsivaizduoju esąs transporto priemonė iš užsienio šalies - ar tai tikrai turi kažką bendro su čiukurova?

[liutass]

linksmai susiskaite

Gal ir turi bendro su Ciukurova, nes is ten sunkvezimiukais ir furomis veza labai daug apelsinu

[Kristupas0220]

Bet tas šokis vadinasi ne čiukurova, o Halay. Ar tai tas pats? Kiek mačiau, kaip jis šokamas, tai nebuvo nei staigių įsibėgėjimų į priekį be tikslo, nei galvos lankstymo aukštyn-žemyn...

[liutass]

tai gal kazkoks miksas is situ?

[Kristupas0220]

Jo, tai kaip mane pradžioje tos krovininės mašinos nervindavo, maždaug "ką ten tie lenkai čia veža" taip ir aš prie jo namų ar darbo vis prasinešu su savo "numeriais", net jei tai jam nepatinka. Aš kaip vilkiko galva, o mano maišas su tara - tai kaip vilkiko puspriekabės atitikmuo. Ir taip judėdavau po visą miestą. Nėra nė vienos didesnės gatvės, pro kurios stoteles nebūčiau prasinešęs. Žodžiu, manęs pilnas visas Vilnius.
Taip pat mokykloje kažkuriuo metu buvo tokia garbanota mokytoja, žinojau jos pavardę, bei kad ji dėsto istoriją/etiką. Ir matydavau, kaip lipdama laiptais ji nešasi vadovėlį su užrašu ant viršelio "ŽINGSNIAI". Tai bandydavau nuspėti, ar tai etikos, ar istorijos vadovėlis. Nes pavadinimas tinka abiems disciplinoms. Etikoje tai galima interpretuoti, kaip žingsniu link tapimo geresniu žmogumi. Kaip 1 klasėje paklausiau mamos, kas yra etika, ji man atsakė, kad tai mokslas apie tai, kaip būti geram. Pvz. liutass ar Globalus parašė prorusišką komentarą, tai pabuvęs pašalintu gal daugiau taip nebesielgs. Mergaitei už kasos patampęs berniukas, gavęs barti nuo tėvų, irgi, tikėtina, su ja draugaus, o ne tyčiosis. Istorijoje žingsniai - tai nuo akmens amžiaus iki nanotechnologijų, nuo Lenino iki Gorbačiovo, nuo dinozaurų epochos - iki translyčių asmenų.

[liutass]

o tu, kai vaizduoji fura, burzgi su burna ar prasinesi tyliai?

[Kristupas0220]

o tu, kai vaizduoji fura, burzgi su burna ar prasinesi tyliai?

Stengiuosi tyliai, jei aplink yra praeivių (pvz. šuniukus vedžiojančios ciocės), bet jei nieko nėra, galiu savo eisena atkartoti vilkiko manevrus - sumažinti greitį, tuomet atsargiai iš lėto sukti dešinėn, o sustojus - atsikvėpti, padedant maišą ant žemės ir atsisėdant ant kelmo. Tuomet sėdėjimas prie ano namų užtrukdavo panašiai, per kiek vidutiniškai iškraunamos mašinos prie mano namų. Judant iš kiemo, kuomet reikia sukti kairėn, įsivaizduoju kaip kabinoje klaksi garsas, pranešantis, kad posūkio lemputė įjungta, įsivaizduoju, kaip ji mirksi. Tuomet iš abiejų pusių praleidinėju "mašinas" - dažniausiai tai dviratininkai, šunininkai, už rankų susikibusios porelės, ir tuomet duodamas gazo, išjudinu save ir su dideliu variklio gausmu, žviegdamas suku į kairę, su dideliu ilgesiu palikdamas aukos namų prieigas, kuomet žinau, jog sekantis mano sugrįžimas ten bus jau tik kitą dieną. Kartą prie mano namų atvykusio lenkų fūristo kabinoje virš priekinio lango kabėjo medžiaginė Lenkijos vėliavėlė ir juodas užrašas "POLSKA". Tai aš įsivaizduoju, kad pas mane, bevažiuojantį persekiojimui, irgi kabo kažkas panašaus. Tiesa, kadangi tiek mano, tiek to žmogaus gyvenamos vietos yra tam pačiam mieste, aš savo gatvę prilyginu atskirai šaliai, todėl įsivaizduoju, kad pas mane kabo toks pats medžiaginis pakabukas su užrašu "ОРША". Įsukdamas į kiemą jaučiu, kad savo padangomis paženklinu jo gatvę su savo transporto priemone, kuri registruota būtent mano šalyje. Įsivaizduoju tarsi vykęs ten kelias paras, ir pagaliau pasiekęs kelionės tikslą, ir jaučiu, kokia garbė turėtų būti tam žmogui vėliau su savo automobiliu išvažinėti iš savo kiemo (o gal net ir atsistoti su kojomis) ant asfalto, per kurį prariedėjo mano ratai - ratai mašinos, kuri sunkiai ir per daug sienų vyko, kol pasiekė šią vietą, bet vos po kelių akimirkų bus iškrauta ir greit paliks šią nuostabią žemę, į kurią atvyko trumpam pasisvečiuoti ir vėl ekspedijuosis atgal į savo bazavietę - gimtąją šalį. Ir dar mintyse, jau išsukus iš šalutinio kelio ir puspriekabei išsitiesinus, tarsi kažkur mintyse girdžiu (ar pats sakau) maždaug "Dieve laimink, dieve sergėk mūsų šalį". Tik nežinau, apie kurią šalį kalbame - ar apie mano, ar apie to sekiojamo žmogaus. O tai todėl, kad eidamas rinkti butelių į Kirtimus, pamačiau iš "Vilniaus tranzitas" teritorijos išsukančią krovininę mašiną su Serbijos numeriais, o būtent Serbijos himne yra žodžiai, kur Dievo prašoma saugoti ir ginti jų šalį. Arba kai kažkada prie mano namų į teritoriją vidurnaktį atvyko pilnai pakrautas jūrinis konteineris, tai jis įvažiavo ne per pagrindinius vartus, bet per aplinkui, o jo "galvos" numerių raidės buvo KNZ, tai aš stengdamasis atkartoti įvažiavimą pro neįprastą galą, jau sutemus prie jo namo prieidavau ne per asfaltuotą įvažiavimą, bet per žolę, palei namą prie kalniuko ir mintyse sau sakydavau, kad aš esu tas KNZ, iš paskos tempiu konteinerį, kuris drebina aplinkui gyvenančių žmonių namų grindis ir sienas. Beje, ОРША skamba panašiai kaip Makedonijos administracinis teritorinis vienetas, pvz. Општина Свети Николе. Ir taip, mėgstu užtraukti kokią nors dainą, bet labai retai, nes mano skonis neįprastas. Tarkime važiuodamas prie jo mokslo įstaigos, mane, sėdantį į autobusą, išlydėdavo ši patriotinė rumunų daina:

https://www.youtube.com/watch?v=RAhSfVXUS6U

[liutass]

Man atrodo, kad nuo tos rumunu dainos buvo nukopijuota daina Gaudeamus igitur

[liutass]

As neturiu ka tiek papasakoti kaip tu. Iš namų niekur neinu, sveikata del karo baisiai paslijusi, geriu benzodiazapinus, nuo kuriu esu priklausomas, turiu nemažą Sodros skolą, greitosios kviesti, kai reikia, negaliu, nes reikės susimokėti, vienintele pramoga turkiški serialai, kurių kasdien labai laukiu, o kai savaitgaliais jų nerodo, tai nors nusisauk

[Kristupas0220]

Aš 2017 m., kuomet intensyviausiai keliavau tolimojo susisiekimo autobusais, tai grįžtant į Vilnių itin mėgdavau išlipinėti netarifinėse stotelėse, o ne važiuoti iki autobusų stoties. Tai artėjant prie kurios nors stotelės (pvz. atvažiuojant nuo Trakų/Pirčiupių pusės, vienintelė oficiali išlaipinimo stotelė yra Savanorių pr. esanti "Vaduvos"). Tai artėjant širdis kaldavo kaip išprotėjusi, manydavau, jog tuoj numirsiu, kokia tai didinga akimirka - išlipti iš tarpmiestinio autobusu miesto stotelėje. Tai išlipdamas jausdavausi toks mandras, maždaug aš čia išlipti galiu, o stotelėje miesto transporto laukiantys žmonės į jį įlipti, kad nuvežtų iki stoties, neturi galimybės (nors yra korumpuotų vairuotojų, kurie taip įlipti leidžia, bet neduoda bilieto, o pinigus tai paima). Atsimenu važiavome su 35 vietų Temsa ir Vaduvos st. be manęs išlipo gal dar kokie 5 žmonės. Tai toks komiškas vaizdelis - aš išlipu pirmas ir stebiu, kaip iš autobuso, kurio švieslente bėga užrašas "MARIJAMPOLĖ - VILNIUS per ALYTŲ", ropščiasi storos tetulės su pintinėmis pilnomis grybų iš Varėnos r. miškų, o su miesto autobusais atvažiavę ir persėdimo į troleibusus laukiantys gamyklų darbuotojai - jauni ir seni - žiūri į tą autobusą tokiais kreivais žvilgsniais, maždaug "kas čia per nelegalai kokie išlipa, gal kokia kontrabanda ar pabėgėliai iš Sirijos?" Ir dar toks jaunuolis stovi stotelėje, mintyse įtariu, jog galvojo "O ar jūs, vairuotojau, turit teisę čia sustot?". Tai aš mintimis jam nusiunčiau atsakymą - taip, turim. Tai oficialus, tvarkaraštyje numatytas išlaipinimo sustojimas.

[Kristupas0220]

O kažkada grįžinėjau ar tik ne iš kokių Mažeikių, tai išlipau Fabijoniškėse (J. Baltrušaičio st.), tai pakol laukiau miesto autobuso (20 minučių), kad parvežtų mane namo, tai tuomet jau aš slėpiausi, paėjęs nuo stotelės kiek toliau, nes tuomet jau man nemalonu, kai žinau, kad už 10 minučių atvažiuos kitas tarpmiestinis autobusas ir jau iš jo pažirs keleiviai, o aš nebegalėsiu įlipti į jį, kad paprašyti, kad nuvežtų mane į stotį (nors to man ir nereikia), o vairuotojas privažiuodamas stotelę nužiūrės visus keleivius, ir į laukiančius miesto autobuso žiūrės kaip į antrarūšius, gi jis nežino, kad tądien aš buvau nukakęs net iki Mažeikių, kai jis tik iki Panevėžio.

[Kristupas0220]

liutass , o tai kaip jums tie mano judesiai žygiuojant, kuomet save įsivaizduoju vos ne visa nuo kelio šluojančia mašina? Normalu? Tikrai kai pabėgu, tai mintyse įsivaizduoju, kaip gaudžia variklis tos fūros, kur buvau čia įdėjęs nuorodą, kurią nežinau ar žiūrėjote, ir mintyse įsivaizduoju kažką su ta šalimi, pvz. šiuo atveju, mintyse kartodavau tos šalies sostinės pavadinimą albanų kalba (kuri, kartu su makedonų, turi valstybinės kalbos statusą) - Shkupi, arba kažkaip taip, ir vos ne įsivaizduoju, kad į ten ir lekiu.
Taip pat šiomis dienomis svarstau, ar verta prasitęsti mėnesinį bilietą dar vienam, paskutiniam sykiui iki naujų komposterių sistemos įvedimo (nepriklausomai nuo to, ar reiks žymėti kiekvienąkart įlipus ar ne), nes tikrai pasiilgstu troleibuso ūžimo garso, bet ir tuo pačiu nesinori gadintis sveikatos ir nervų plėšant ir fotografuojant tuos nesibaigiančius skelbimus. Norėtųsi atsisėsti ir sukti ratus po miestą pasirinktu maršrutu visą dieną. Jei tik visi žmonės būtų tokie kaip aš, jei tik laikytųsi taisyklių, Tvarkymo ir švaros, Kelių eismo ir pan...

[liutass]

Nu tokie truputį vaikiški veiksmai. Pats tai dariau vaikystėje, tik važinėdamas su Školniku ir isivaizduodamas autobusą Ikarus, tą raudoną tokį, Kaunas - Rokiškis. Tą darydavau pradinėse klasėse

[Kristupas0220]

Tai matyt tokia mano karma - visą gyvenimą vaiku mažu likt. Bet kodėl reikia dėl to iš manęs šaipytis? Argi geriau būtų, kad per nenorą eičiau dirbti ofisinį darbą nuo 8 iki 17 ir ten savo veiksmais vesčiau iš proto visus kolegas?

[Kristupas0220]

O jums atrodo normalu, kad vienas mano kaimynas, matyt LŠS narys, turi automobilį? Ir dar ne bet kokį, o su vidaus degimo varikliu? Gerai, aš pvz. nesu parengtas krašto gynybai, bet užtat aš nevairuoju ir taip neprisidedu prie globalinio atšilimo. Tai katras iš mūsų geresnis - aš, ar tas kaimynas? Beje, pirmiau sužinojau, kad jis turi mašiną, ir tik po beveik 2 metų pamačiau jį su karine uniforma.

[liutass]

Mūsų visuomenė yra labai kvaila ir žiauri. Eiti į ofisą dirbti tai išviso beprotystė yra

[liutass]

O jums atrodo normalu, kad vienas mano kaimynas, matyt LŠS narys, turi automobilį? Ir dar ne bet kokį, o su vidaus degimo varikliu? Gerai, aš pvz. nesu parengtas krašto gynybai, bet užtat aš nevairuoju ir taip neprisidedu prie globalinio atšilimo. Tai katras iš mūsų geresnis - aš, ar tas kaimynas? Beje, pirmiau sužinojau, kad jis turi mašiną, ir tik po beveik 2 metų pamačiau jį su karine uniforma.

Tie LŠS tai man tokie truputį kvankt visi atrodo