Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Koks jausmas sužinojus, kad viena mano buvusi (tikėkimės - laikinai, nes tebeturiu vilties sugrįžti) kaimynė, kuri vaikščiodavo visa išsipusčiusi su suknelėmis, su kablais, visa pasigražinusi, pasirodo dirba logistikos srityje ten kaip ta, kur atsakinga už bendravimą su klientais, krovinių matavimą, paruošimą, o gal ir su vairuotojais skambučiu??? Vienas iš jos arkliukų tame ofisiniame darbe - krovinių ekspedijavimas tarp ES ir Kazachstano. Maniau, kad Sąjūdžio laikais ar Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai tos postsovietinės NVS šalys nieko nesako, kad ši karta jų net žemėlapyje parodyti teisingai negalėtų, kad tik aš Kristupas - vienintelis išmanau apie tą regioną. Bet pasirodo, kad yra daugiau žmonių, kurie ne tik išmano, bet ir dirba su tuo susijusį darbą, skirtingai nei aš, šia tema besidomintis labiau iš diletantinės pusės.
Iš tikrųjų, tai sužinojęs jaučiuosi kaip prokuroras Artūras Urbelis, Almos Bružaitės baudžiamojoje byloje. Bet tuo pačiu noriu, kad kiekvienas žmogus dirbtų ten, kur jį labiausiai traukia. Ir ne dėl manęs, o dėl savęs ir kitų, ir kitų. Nes logistika nėra, nebuvo ir nebus kalėjimas.

[Kristupas0220]

Bet kaip juokas paėmė, kai 5 klasėje per anglų kalbos pamoką reikėjo panaudoti spalvotus pieštukus, tai kažką spalvinome ir baigus, aš juos susidėdavau į tokią apvalią pailgos formos dėžutę, o tada - užkimšdavau viršų tokiu dangteliu. Tai buvo momentas, kai aš tuos pieštukus jau susidėjau atgal, bet dar neužkimšau dangtelio, ir, kadangi tą dėžutę rankoje laikiau nuleidęs po suolu, nepastebėjau kaip apverčiau ir visi pieštukai tik šlumšt babarkšt ant žemės... Tai mokytoja Lina kad pradėjo ant manęs rėkti:

- NU KRISTUPAAAAIIII! KAS ČIA DABAR?

Lyg tai būčiau specialiai juos "paleidęs" ant grindų. Na o dabar ta mokytoja - tos mokyklos direktorė. Ir kaip paskui stebėtis, kad toks žmogus nenori eiti dirbti? Darbovietėje ką nors netyčia tokio iškrėtus gal net į galvą pasiūlytų...


O čia yra kita kalba, skirta mokiniams atmintinos dienos proga, kurios galėčiau klausytis kiekvieną dieną. Tokia išraiškinga moteris, tokiu stiliumi pavaro. Ir labai taikliai. Ties 6:30 min. sako, "jūs galvojate, išeisite iš tėvų namų ir oj pavarysiu po pasaulį? Niekas ten jūsų nelaukia!". Gal ir žiauriai skamba, bet teisingai pataikyta. Bet tikrai reiktų Seime bandyti pramušti kokį įstatymą apie tai, kad atsirastų globėjai, kurie kiekvieną suaugusį žmogų, neišmokusį gyvenimo galėtų priglobti - tokių globėjų turėtų rastis kiekviename mieste, mikrorajone ir t.t. Jiems atlygį mokėtų valstybė.

https://www.youtube.com/watch?v=jzbCl5Lt7qk

[Kristupas0220]

Atsimenu, kaip 6 ar tai 7 klasėje biologijos mokytoja Danguolė G. tokiam klasiokui Dominykui, kuris gyveno su močiute ir buvo neprižiūrėtas - rūkė, vaikščiojo apiplyšęs, blogai mokėsi, praleisdavo pamokas, buvo pajuokos objektas, jam sako:

- Vaikeli, ar tu supranti, kad tu žlugsi? Tu žlugsi!

Na ir ką, prieš kokius 4 metus iš kito klasioko Manto sužinojau, kad tas Dominykas kalėjime, nes turėjo daug teismų už visokias vagystes ir t.t. Tai va, jis aprūpintas sėdi belangėje, taip, ten reikia laikytis dienos režimo, tačiau jam nereikia galvoti, kas jam padarys valgyti, kur rasti lovą nakvynei ir pan. Tai vat, galvoju, gal ir man reikėjo būti blogiuku - turėčiau stabilų gyvenimą, o ne kaip dabar. Kodėl MAN jokia mokytoja neprognozavo žlugimo? Savo noru į kalėjimą lyg ir nepriima - nejaugi turi rimtai kažkuo nusikalsti, kad tavimi ir tavo ateitimi pagaliau pasirūpina? Taip, stogą virš galvos turiu, bet trintis su mama darosi vis didesnė, kiti klasiokai gi jau gyvena savarankiškai. Daug ką duoda ir tai, kad niekur neinu iš namų, dėl aukšto name bei nepatogios vietos mieste, kuri neskatina keliauti po miestą kaip seniau. Mama dar buria kokias tai naujas idėjas, turi ateities planų, o štai mano "planas" - gauti dalyvumo lygį, gal net pamynus mamos įskiepytas viartybes, eiti į UŽT. Nes kaip aš gyvensiu iš jos pensijos toje Riešėje ar kur ten. Ten bet veiklos turėjau, nors ir ne pačios maloniausios - skųsti KET pažeidėjus.
Jei kiekvieną iš 8 mlrd. pasaulio gyventojų, kiekvieną žmogų laikyti atskira valstybe, tai žinote, kaip kiekviena šalis turi lankytinų vietų ar istorijos, kuria galėtų pasigirti - vienos savo gamta, kitos - kultūros paveldu, trečios - prabangiais miestais, tai Kristuponija būtų lankoma kaip nuosmukio vieta, kurią aplankyti - niūriai įspūdinga, kuomet kažkada daug žadančiu buvęs ir klestėjęs žmogus pamažu ėmė ir nuvažiavo žemyn. Nuo mažens turėta gera atmintis, ankstyvas bazinių pagrindų (skaitymas, rašymas) turėjimas, puikūs rezultatai 1 klasėje, o vėliau - vis prastesni pasiekimai, nieko neveikimas, keisti judesiai, na ir pagaliau - ANTAA.

Na o pabaigai toks smagesnis video nuotaikai pakelti:

https://www.youtube.com/watch?v=6GE2iLFPKts

[Kristupas0220]

Įjungtas dabar TV pas mus namie, kur vyksta KMT pusfinalis Vilniuje. Gerai ten vilniečių Siemens/Avia Solutions Group/Twinsbet arenoje sirena (iš)skutinėja pralaiminčias komandas lauk. Bžuuuuuuuuuunkšt!

[Kristupas0220]

Sąmokslo teorija: mama labai skatino/a neiti į tokias įstaigas kaip ANTAA, UŽT ar pan., nes ten su kažkuo susipažinsiu, įgysiu kokio nors savarankiškumo ir tuomet jos įtaka mano gyvenime kaip reikiant sumenks - su kuo ji bendraus, kai manęs namie nebeliks? Ji nutraukė ryšius su visomis savo buvusiomis bendradarbėmis, kursiokėmis ir t.t., o su kolegėmis irgi labai riboja ryšius, nieko nesikviečiame į svečius, aš irgi atribotas (anoje gatvėje vis su kas nors pakalbindavo). Nors ji pati man siūlė, kad va niekur neini iš namų, gal vėl norėtum kokį dienos stacionarą palankyti, bet sakau, jei 1,5 mėnesio teks važinėti į jį kaip į darbą, tai čia labai nepatogus rajonas - tiek transporto prasme, teik to, kad esame 6 (faktiškai 7) aukšte, kur tenka rinktis - važiuoti liftu ir bijoti įstrigti ar lipti laiptais ir pasiekęs namus visas šlapias garuoti. Iš vienos pusės ji norėtų, kad kažkur eičiau, kažką palankyčiau, tačiau tai, kad niekur nedirbu jai irgi tinka, nes ji mane padarė namisėda, kai anoje gatvėje, nors dalis kaimynų mane vertino nepalankiai, vis tiek turėjau šiokį tokį veiksmą, nors mama bando man įteigti, kad dabartiniuose namuose yra geriau. Nors aš sakau, kad tai anksčiau buvo geriau, turėdamas omenyje ankstesnius namus ir metus.
Dabar taip: nuo šiol skelbiu, kad forume, sąveikaudamas su vienu nariu ir kitais jų, naudosiu tokius pačius slaptumo lygius, kaip naudojami įstatyme. Taigi jie bus tokie:

1. Riboto naudojimo - informacija, kurią, pakoregavęs labiausiai kontraversiškas sakinio vietas galiu kelti į forumą kaip viešas žinutes.
2. Konfidencialiai - tokios žinutės, už kurių turinyje aprašytus žodžius ar sakinius garantuota pražanga "Forumo taisyklių nepaisymas", tad ją transliuosiu tik asmeninėse žinutėse.
3. Slaptai - informacija, galinti sumenkinti mano dalykinę reputaciją.
4. Visiškai slaptai - turinys apie mane, mano gyvenimo planus ar veiksmus, kurių atskleidimas gali sudeginti mane iš gėdos kitų kolegų akyse ir padaryti neatitaisomą žalą mano ateities planams.

Jei nuspręsiu kelti į forumą 2 ir paskesnėse kategorijose apibūdintus dalykus, pačias slapčiausias vietas užtušuosiu žvaigždutėmis, kurių skaičius atitinka nuo viešinimo saugomame žodyje esančių raidžių skaičių. Pvz. jau kuris laikas ******** ******** * ***** ** ** ****, ***** ******* ******* ******, ********* ir *********, *** ******* ******* **** *****, nes ********* ********* **** **** * *******. *****, kad *** **** ******, ***** ******* *** ******** ********* ******. ******* ne *** ***, * ****** ** ** ******, ** ******* ***** ********, ***** **** *** ********. *********** *********** **** ***** *********. *****, *** ********* ** **** ******* *** ****** ********** ** ** ********** ** ********* (o tai *** ** * ***** ******* ******** ******** **********).

[Kristupas0220]

Nu bet kiek nedaug trūko "Neptūnui" iki pergalės... Gailius, paskutinę sukundę iš 3 taškų: bunkšt kamuolys į lanką, tuomet superdžia sutrata paskutinė sekundė, laikrodyje užsidega nuliai, lentos konstrukcijos apvadai - raudona šviesa ir sirena užblūdija, užglūdija, užglušina: Bžuuuuuuuuuunpt!. Kauno "Žalgiriui" lygių nėra, daugiau KMT taurės tegu neorganizuoja, nes ir taip aišku, kad apart žalgiriečių, daugiau dėmesio vertų komandų Lietuvoje nėra. Aišku, jei išmesti šią komandą iš turnyro, jie pasiskųs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kad diskriminuojama pati veržliausia krepšinio komanda. Kaip Sirvydis pašiko reikalus klaipėdiečiams su tuo dvitaškiu su pražanga likus 22 sekundėms... Jei ne jo dvitaškis, gal čempionų taurę viršun kėlę būtų neptūniškiai, o ne kauniečiai. Ar Sirvūcha turėtų atsiprašyti varžovų už jiems paga(i)dintą šventę? Panašiai kaip ten su makedonais aš vis galvoju - o jei Ilievski būtų pataikęs antrąją baudą, gal Lietuvos rinktinė būtų išsidėsčiusi poziciškai ir iš užribio normaliai išsimetusi kamuolį išsiplėšusi pratęsimą rezultatu 68:68?

[Kristupas0220]

O kaip uždėti ignorą šitai temai, kad jos nemestų tarp naujausių pranešimų? Draugas klausia.

[Kristupas0220]

Atsakau į žemiau prisegtus porą pranešimų. Kaip kartą vos nesusipykau su labiausiai tuo metu bendraujamu savo "draugu" (toks jis ir draugas jei mane tildo, kai aš noriu papasakoti kažką didingai linksmo). Žodžiu, sėdim pas jį mašinoje, ir aš jam kaip didžiausią bajerį pasakoju, kaip šios temos aušroje Tomizmas rašė, kad šioje temoje kaip dalinant iš nulio sukuriamos išskirtinės fizinės savybės, kaip kirmgrauža eksportuojančios matavimus, kad galaktikoje mirga spiečiai, ūkai, askaridės, o Kristupo, Liūto ir Kito Džiugo dėka hipertrofuojamos singuliarios visatos užuomazgos... Na pamenate tą jo žinutę? Tai pasakodamas šitą kratinį gal kiek garsiau pradėjau kalbėti, ir kulminacija turėjo būti, kur turėjau pasakyti, ką vienas iš tvarkytojų nepasikuklino atsakyti, nusodindamas šias mintis ir šią temą. Jis sako: Norėtum. Čia tiesiog pora debilų rašo ir tiek . Tai va, po to, kai jis 2 sykį per minutę man pasakė "Ar gali taip nerėkt?", aš supykęs išlipau iš jo mašinos, uždariau duris toje Linkmenų22 Rimi aikštelėje ir parėjau namo. Jis dar paprašė, kad jį palaidočiau visam laikui užblokuodamas jį Instagrame. To nepadariau, ir po šio incidento dar kokius pusę metų bendravome.

[Kristupas0220]

Jei kas nesuprantate, mano vienvaldystė (kai draugas liutass pašalintas) šioje temoje nėra siekiamybė. Tikslas priešingas - pritraukti kuo daugiau mano gyvenimu susidomėjusių skaitytojų, kurie susipriešinę diskutuotų, svarstytų mano pasirinkimus bei komentuotų požiūrį į kasdienius gyvenimiškus reiškinius, kuriuos aš iš savo varpinės matau savaip. Pvz. kad ir kas ta slapta informacija?

Kai buvo nutarta, jog mūsų lyderšipų vyriausybėje PM bus Paluckas, aš drebėjau, kad jis gaus prieigą prie tos nuo visuomenės slepiamos informacijos. T.y. kažkoks teistas panevėžietis matys tai, ko paprasti žmonės sužinoti negali. Na bet ką, jei kelintas mėnuo jis premjerauja ir valstybė nesugriuvo, o aš iš nevilties, kad PM bus nebe Šimonytė ir kad Gintukas galės susipažinti su ta informacija, kažkaip nenumiriau, kvėpavimas nesustojo, akys - neapako, klausa - nesutriko. Bet vis tiek nesuvokiu - kas ten tokio slapto gali būti? Juk toje informacijoje turbūt yra kokie kaip sakiniai, kurių tekstas susideda iš mums kasdienėje kalboje įprastų naudojamų žodžių. Tam tikru laikotarpiu man įdomu būna vis skirtingos paslapčių rūšys, ir ar su jomis gali susipažinti mūsų dabartinis premjeras. Kai dar buvo neaišku, kad baba Jadzė nebus premjerė ir jau tada šiomis temomis rašiau, aš labiausiai baisėjausi pačia tuo metu baisiausia valstybės paslaptimi - detali informacija apie radijo dažnių ir šaukinių naudojimą karo ar nepaprastosios padėties atveju. Man tuomet kilo klausimas - ką ten slėpti ir kas išvis yra tie šaukiniai - čia tipo kur policija ar ugniagesiai atvykę į įvykio vietą į raciją susikalba su savo "centriuku": Šeši vienas, šeši dvylika, bla bla bla kažkas ten nesuprantamo ar kažkaip panašiai? Paskui šiurpas ėmė krėsti nuo kitos valstybės paslapties - apie informacijai perduoti skirtų tinklų kabelines magistrales, jų įjungimo ir elektros tiekimo schemas. Koks ten schemų sudėtingumas gali būti, kad jų veikimas įslaptinamas? Kaip jos atrodo? Paskui jau ėmėsi darytis baisu, kad Blinkevčiūtei, kaip Ministrei Pirmininkei iš didžiosios raidės, galimai bus suteikta netgi informacija apie "branduolinės energetikos objekto aikštelės ir branduolinių medžiagų fizinę saugą"...

[Kristupas0220]

O dabar visi, įsivaizduokime kad šiandien yra 2014 m. rugsėjo 1 diena, kažkur apie 9 valanda ryto, ir jūs vairuojate seno modelio Škoda troleibusą, kurio garažinis numeris - 1111, o valstybinis - BNA 451 ir tądien dirbate 1-oje pamainoje 19 maršrutu ir Saulėtekio kryptimi lekiate tarp stotelių "Čiobiškio" ir "Rygos" ir jums jau mirksi žalias, bet jūs spaudžiate iki dugno ir uraganiniu greičiu it viesulas perskriejate šią sankryžą https://www.google.com/maps/@54.7164...oASAFQAw%3D%3D , kurią prie raudono šviesoforo stovi ir pereiti laukia Kristupas, išsiruošęs į 8 klasę ir rankoje laikantis raudonos spalvos gėlę - kardelį, kurį atėjęs įteiks auklėtojai, su kuria tai bus paskutiniai metai Šeškinės vidurinėje, kurią po metų amžiams pervadins į Maironio progimnaziją.
Įsivaizdavimą, kaip sėdėdami už troleibuso vairo pravažiuojate per mirksintį žalią toje sankryžoje, geriausiai pailiustruoti padės ši daina (legendiniai žodžiai prasidedantys ties 0:25).

https://www.facebook.com/watch?v=3670188649938978

[Kristupas0220]

Bet koks Remyga pastaisęs... Kur ten Delfi žurnalistė su mikrofonu vaikšto po įvairias įstaigas su savo laida "Ar galiu užeiti?", tai ji ne kartą buvo Seime, ir ten koridoriumi praeina Žemaitaitis su kolegomis, na ir pirmąsyk pamačiau, kaip jis atrodo ne iš priekio - toks ir stambus, ir aukštas, ir kresnas, ir tvirtas, ir platus ir nestoras viename... Kokios ambicijos! Dar ~2000 m. buvai paskutinių klasių mokinys, o 2025 jau gali prašyti gauti prieigą prie įslaptintos informacijos... Eina sau stovi visa Lietuva, ant kelių klūpi (komentatoriaus R. Petrausko žodžiai tose rungtynėse su makedonais, kur liko 5.5 sek. ir turėjome išsimesti kamuolį).

p.s. gal kas nors galite išversti apie ką šis portugalų kalba parašytas tekstas? Kvepia kažkuo, artimu ir svarbiu man:

Foi, digamos, em 2 de maio de 2019, quinta-feira. Lukas, um aluno do 11º ano, pega o trólebus da rota 6 da Praça Vincas Kudirka até sua casa, bem ao lado do anel Žirmūnai. O número da garagem do trólebus é 1562. E para Lukas, o trólebus é apenas uma forma de ir do ponto A ao ponto B, e não um modo de vida, como para alguns dos autores deste relatório. Lukas não conhece a grande história desta máquina - que 1562 viajou durante muito tempo na rota 19, e foi constantemente conduzida por Aleksandar B. Depois de alguns anos, depois de passar por várias rotas, hoje 1562 trabalha na rota 6 . Ao volante está uma senhora idosa chamada Ana. “Caros passageiros, preparem os seus bilhetes para o controle” - soa uma mensagem sinistra quando D. Ana, chegando à parada “Pramogų Arena”, vê a equipe de controle e bloqueia os compostores. O passageiro Lukas quase começa a suar "Pala, pala, minha passagem é válida, não lembro quando exatamente expira, titular..."
- Envie o ticket por favor! - poucos segundos depois, diz ameaçadoramente o capataz controlador Cementas Bobrovičius. Não é à toa que seu nome é Cimento. Seu coração é feito de cimento - sem piedade para os infratores que por esquecimento não marcaram uma multa.
- Não sei, me parece que vai acabar - disse ele, colocando aquele fedorento cartão de Vilnius.
"Tinnnkt" - o leitor de bilhetes do Sr. Bobrović emite um sinal sonoro e o som mencionado mostra que o cartão está vazio.
- Você vai ter que sair, espere! - diz ele com calma, mas com segurança, após verificar as partes de vários passageiros. O medo perfura seu coração até os calcanhares, ele quase desmaia. O que, o que eles vão fazer comigo lá agora, além de me tornar um réu primário? Apesar disso, ele não fala muito, sai obedientemente sem responder. Cimento o acompanha até o ônibus vermelho quase segurando sua mão. Ele abre a porta e, empurrando-o para dentro, volta. Lá, o controlador e bom residente Genovaitė está sentado em frente ao computador, preenchendo protocolos.
- Sente aí em algum lugar, espere - diz ela, ao mesmo tempo em que completa o protocolo para Kazi S. Ele entende que violou as regras, pois, embora tenha preenchido o cartão, mas não o tenha ativado imediatamente, ele queria " esticar" um pouco mais, ou seja, andar de graça por vários dias.
Nesse momento, Lukas, tendo entrado pela primeira vez naquele ônibus misterioso, olha em volta de seus amplos espaços. Ele olha o teto alto da igreja, conta os locais de espera dos coelhinhos, olha atentamente os equipamentos empilhados na mesa do escriturário - guardanapos, uma impressora com uma pilha de papéis grossos prontos para imprimir protocolos AN. No topo da primeira página, a mais próxima da impressora, já está escrito automaticamente o mesmo artigo, segundo o qual a pessoa será responsabilizada administrativamente - 446. Este é o único “cavalo” do controle de passageiros . Outras instituições aplicam a responsabilidade com base em mais artigos, por isso precisam inserir automaticamente um número de artigo ANK diferente antes de imprimir, e agora é muito conveniente, o 446 que tanto gostam é inserido o tempo todo.
- Venha, jovem, sente-se por favor - diz o controlador Genė K.
- O que vai acontecer agora? - Lukas faz uma pergunta um tanto curiosa.
- Vamos escrever um protocolo. Entregue o documento à pessoa. você tem
- Eu tenho um certificado de aluno...
- Não, você precisa de carteira de identidade ou passaporte. Bem, onde seu código pessoal seria escrito? Ou uma carteira de motorista. Mas você provavelmente não tem carteira de motorista, certo?
- Não. Vou lhe dar uma carteira de identidade. Em breve... Por favor!
- Obrigado... Lukas... Morkevicius, sim? Cinco zero, zero...
- Pode levar o documento, obrigado! - diz o Gene estritamente bom. Aí algo abre no computador, clique várias vezes com o mouse e clique nos botões. Então pergunta:
- Esqueceu de sair ou algo assim?
- Esqueci de verificar se ele havia expirado e precisava ser recarregado.
- Ah, você esqueceu. Claro. Você admite o erro, certo?
- Como o dele!/?
- Como o dele, sério?
- Bem, há alguma diferença?
- Se você admitir, lhe daremos metade da multa mínima, caso contrário, o valor total.
- OK, escreva.
- Hum. Apenas toc toc, toc toc toc! Bata, bata! ... esqueceu de tomar banho mensal... violou as regras de transporte de passageiros... - murmura nossa punidora baixinho.
Aí ela, a (in)boa Genutė, clica em algo com o mouse e murmura algo como "ok, tudo, eu confirmo, estou enviando" baixinho. Então, quando questionado, ele diz que enviou (ou seja, carregou) o protocolo para o Registro de Contravenções Administrativas, onde ficará pendurado por um ano e todas as instituições o verão como infrator em todos os registros estaduais. Então ele pressiona um pedal de brinquedo sob seus pés, e o papel - o protocolo impresso - sai da impressora em alta velocidade, apenas levanta e acena em sua direção. Olhando os registros da câmera de vídeo, pode-se ver como no segundo em que o controlador pressiona o botão para imprimir o protocolo - o coração daquele jovem parece estar partido ao meio. Você pode ver isso em sua expressão facial. Ela literalmente parte o coração dele ao pressionar incansavelmente o botão "Registrar AN" no ANR. Como se ele tivesse cometido o maior crime - é isso, o protocolo foi carregado na ANR, não tem como voltar atrás, a picada está bloqueada pelo protocolo AN. Então Genute arranca e diz:
- Aqui, assine aqui... e aqui!
- Claro, que bom. E como pagar essa multa e onde? Você, pelo que entendi, não pode diretamente?
- Não, na verdade não. Aqui pelo banco, se usar e-mail no banco, ou você pode usar dinheiro naqueles terminais, lojas, você sabe onde tem essas praças, onde os idosos vêm pagar a conta de luz, é isso. Ao pagar, especifique o código único de infração (ROIK), ele está aqui (o controlador aponta para o número no canto superior esquerdo com uma caneta) e também circula para que a vovó entenda qual número deve ser inserido aqui no momento do pagamento da multa .
- E não vai ter nada para mim lá, nenhum tribunal, onde está o tribunal, ninguém vai tirar minha liberdade, me prender?
- Nia nia, realmente nia – responde Genutė com uma voz compassiva. A menos que você não pague a multa, poderá entregá-la aos oficiais de justiça.
- Sem a “lei de contra-ordenação” escrita aqui, certamente você não será mandado para a prisão? Porque tenho medo de estar lá em uma cela com todos os tipos de vermes, galos, merda e lodo...
- Pare com isso, realmente não! A diferença entre uma infração administrativa é que você paga a multa e pode continuar a viver e florescer novamente. Depois de ouvir essa frase pela janela aberta do ônibus, Cimento, que o pegou enquanto ele estava do lado de fora, disse: "...Levante-se para o amanhecer... Viva e floresça! Saia da escuridão, saia do crepúsculo , acenda um novo fogo em seu coração!"
Não é à toa que correm rumores de que os controladores de passageiros estão alcoolizados ou sob efeito de outras substâncias psicoativas no local de trabalho.

- Claro. Posso pagar imediatamente agora?
- Sim, sim. Aqui está o código ROIK no canto superior, então na hora de pagar indique esse número e pronto. Você também pode agora, por ex. Em Maxima, onde ficam esses terminais, em dinheiro ou através do banco. É verdade que o próprio protocolo chegará à sua caixa VMI mais tarde. Agora que escrevi e imprimi o protocolo para vocês, e quando voltar à sede à noite, irei transferir toda a pilha de papéis para meus colegas que trabalham no escritório no computador, que irão compilar todos os dados dos protocolos e envie-os para os e-mails especificados. por e-mail, então eles serão lançados na sua conta VMI, mas você pode pagar agora também, então quando o protocolo for inserido no sistema, o pagamento da multa será corrigido imediatamente e você poderá viver tranquilo...
Uma sensação tão estranha - eles se punem e depois se explicam como e onde pagar a multa. Semelhante a espancar uma pessoa até ela perder a consciência e depois ressuscitá-la, fazer respiração artificial, chamar uma ambulância. ajuda...
- É isso, você está pronto para ir! E não se esqueça de marcar o seu bilhete a tempo no futuro – acrescenta o (in)misericordioso controlador!
- Obrigado, tenha um bom dia!
- E para você também, tudo de bom!
Parece terrível - no começo, quando você leva você para o ônibus, eles te seguram para você não pensar em fugir, e depois de passar a multa, eles não vão mais discutir a vida com você - é como se eles dão um soco no seu coração e deixam você ir com uma mancha de vergonha (ou seja, um crime).
Ao sair, ele revisa o protocolo, que permanecerá para sempre, no qual tudo está escrito de forma que se possa ver especificamente a hierarquia - quem é punido e quem ocupa o papel dominante: O responsável administrativo, seu lugar de residência: LUKAS MORKEVIČIUS, residência: Žirmūnų 129-843. Dados do oficial que redigiu o protocolo de contra-ordenação: GENUTĖ KARPOVIČIENĖ. O crime é testemunhado por: CEMENTAS BOBROVIČIUS. A essência da infracção e as circunstâncias estabelecidas: Conduziu entre as paragens "Tauragnau" e "Pramogų arena" e apresentou um bilhete mensal cuja validade expirou, violando assim as Regras de Transporte de Passageiros e Bagagens.
Eu me pergunto se a própria controladora faz tudo 100% honestamente em sua vida pessoal? Você puniria seu marido/vizinho/conhecido se ele se esquecesse de assinar? Se Genutė mantém um gato em casa - se ele desaparecer, se cair da janela, não ficaria colado em postes, pontos de ônibus (o que também é proibido no ponto 15.4 das Regras de Manuseio e Limpeza)? Sinto que quando os controladores voltam do trabalho e jantam ou já estão dormindo na cama, o companheiro pergunta ao cônjuge “Quantos corações você partiu hoje?”, ou seja, quantas pessoas choram atrás de você quando voltam para casa, segurando um protocolo nas mãos, no topo do qual está a palavra ROIK em uma língua obscura (talvez algum pashtun).

Peço desculpas antecipadamente pela perda de tempo, mas se não tiver preguiça, responda se a gravação do protocolo e do diálogo são semelhantes.

[MedinisStrazdas]

Tai va, po to, kai jis 2 sykį per minutę man pasakė "Ar gali taip nerėkt?", aš supykęs išlipau iš jo mašinos, uždariau duris toje Linkmenų22 Rimi aikštelėje ir parėjau namo. Jis dar paprašė, kad jį palaidočiau visam laikui užblokuodamas jį Instagrame. To nepadariau, ir po šio incidento dar kokius pusę metų bendravome.

Išlipti iš važiuojančio automobilio - savotiškas menas.

[Kristupas0220]

Išlipti iš važiuojančio automobilio - savotiškas menas.

Ar aš kur sakiau, kad lipau iš važiuojančios mašinos? Gi susitikimai mūsų vykdavo stovint toje aikštelėje - jis ten atvažiuodavo, man pranešdavo ir aš ateidavau. Dažniausiai niekur nejudėdavome.
Beje, šiandien, 15:13 val. mane pažadino žinutė "Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra praneša, kad paruošti Jūsų dokumentai. Prašome atsiimti registratūroje darbo metu, adresu Švitrigailos 11E, Vilnius, tel. Nr. +37052303060."
Taigi, iš automatinio pranešimo suprasti, koks sprendimas mano atžvilgiu priimtas - neįmanoma. Jei negausiu nieko, tai kaip ir dėsninga, bet tuo pačiu ir skaudžiai beprotiškai keista (žodžiai iš V. Šiškausko dainos "Laikui" (Išbarsčiau aš tave iššvaisčiau)). Na o jei gavau dalyvumą (kuo aš labai abejoju), tai reiks kreiptis į Sodrą dėl šalpos negalios pensijos. Oj bliaus tas Andrius Arūnas Aleksandras Kupčiūnas Kupčinskas, išnaudos visas teismų pakopas, kad anuliuoti man nustatytą negalią.