Skalėje nuo 1 iki 10 įvertinkite kiek jums įdomus aš ir mano gyvenimo vingiai? Atsimenu, kai vieno autobuso vairuotojo paklausiau jo įvertinimo pagal šią skalę, kiek jam įdomus jo kolega Borovikovas, kuris vėliau išėjo ant fūros, tas atsakė : 0.
Tai ko tada čia diskutuojate jei aš jums sukeliu lygiai 0 emocijų? Aš maniau, kad aš jums vos ne kaip man tas klasiokas, kur sekiojau sėdėdamas ant kelmelio po langais ir perdavinėdamas dovanas. Limmerence ar kaip ten angliškai vadinasi tas reiškinys, kuris mane rišo su tuo objektu... Panašiai kaip ta Butkutės daina, kur "Aš tave myliu galbūt labiau, galbūt labiau nei tu mane myli, aukoju viską tau ir dėl tavęs bijau ... Juk dėl tavęs ir visą naktį aš prastovėsiu lietuje".
Alytumi? Ar Allahu Akbar! Atsimenu kaip 9 klasėje mokiniai darė visokias nesąmonės - švilpavo, rodė (saliutavo) nacių gestus, į šiukšliadėžę mėtę bambalius, kol mokytoja neatlaikiusi pratrūko: "TAIP, RAMINATĖS!"
O kodėl žmonės eina dirbti fūristais? Ypač, kuomet vežami kroviniai tarp valstybių, kur yra sienos kirtimo punktai, prie kurių kartais stovi ir savaitėmis. Kur pavalgyti, kur nusiprausti? Kaip tokios sąlygos neatgraso žmonių nuo šio darbo?
Bet sakau, jei mama įsigis mašiną, aš jos nebepažįstu. Nes tai yra masinio naikinimo ginklas, tu vairuodamas ją gali pražudyti kitą žmogų, vairavimas yra veika, atskleidžianti bjauriausias žmogaus charakterio savybes, pvz. kai vairuodamas lenki lėčiau važiuojantį arba papypsini prie raudono šviesoforo miegančiam. Pagal taisykles, signalą gali naudoti tik norėdamas išvengti eismo įvykio.
Tai nuvažiuoti į rajono centrą - Ignaliną apsiprekinti, nes vietiniame Didžiasalio KOOPS`e gali būti per skurdus prekių asortimentas, tad realus dalykas, kad kokį kartą į savaitę nuvažiuoti į didesnį miestą - normali praktika.
Comment