O administracinės nuobaudos? O ta ekskontrolierė T. S.? Aš tai palaikau ne tik valstybinio banko steigimą, dėl ko Širinskienė prisiplakė prie Žemaitaičio, bet ir valstybinės pažinčių biuro svetainės. Nes dabar visiems atrištos rankos elgtis neatsakinga - bendrauji su žmogumi, o anas po kiek laiko dingsta ir dar užblokuoja. Širdžių daužytojai prakeikti. O vat jei viskas vyktų jungiantis per el. valdžios vartus, viskas vyktų atsakingiau, nes būtų užfiksuoti duomenys, tokie kaip vardas/pavardė, adresas ir už dingimą kai buvo sutarta susitikti - bauda, areštas arba laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Jei galime įsteigti valstybinį banką, galime ir kitose srityse atsidaryti valstybės kontroliuojamą instituciją, o ne viską palikti privačiam verslui, kur visi nekontroliuojama daro ką nori.
-
-
Valstybes bankas gerai, Svedijoje yraComment
-
Dar galėtų būti valstybinės vairavimo mokyklos, o ne tik egzaminavimo įstaiga - Regitra.
Kažkuomet dar 2016 m. pradžioje, kai buvau devintokas, bandžiau įsivesti madą nakties metu klausytis radijo. Gal kad neprikeltų netvarkingos automobilių signalizacijos lauke? Ir vieną naktį man miegant prabudau grojant šiai dainai:
https://www.youtube.com/watch?v=uiGv2b3MOI4
Jos grojimo metu prisiminiau ir šią dainą sutapatinau su vienu įvykiu Artimuosiuose Rytuose, įvykusiu tais pačiais metais, kai Vilkaviškyje gimė būsimoji VSAT Organizavimo vadybos viršininkė Vilija P. Ta pati, kuri už 52 metų nuo savo gimimo, Vilniuje, A. Vivulskio g. nukirs tą į kelią išbėgusį vaiką. Koks įvykis ir kokiais metais nutiko? Tai vienintelis toje šalyje praktikoje išbandytas įvykis.
Comment
-
zydas paragavo kiaulienos?Comment
-
Prieš pradėdamas dėstyti pasakysiu,kad šią pačią dainą laikyčiau Kupiškio ir kupiškėnų gyvenimo būdą atitinkančiu himnu.
Ne, bet kažkiek šilčiau. Duosiu užuominą - tai įvyko 1962 metais Jeruzalėje.Comment
-
sakyciau, gime Jezus, bet juk ne?Comment
-
Tai vienintelis kartas, kai žydų valstybės istorijoje buvo įvykdyta mirties bausmė. Tokia garbė teko vienam iš holokausto architektų Adolfui Eichmannui. Po visų savo darbelių jis buvo išskridęs į Argentiną ir ten gal ilgą laiką gyveno ramų gyvenimą. Kad stebuklingai Izraelio žvalgyba jį susekė. Jam į burną įgrūdo migdančią tabletę ir oro uoste, pasieniečiams pasakę, kad jis negaluoja, praėjo kontrolės postus ir atsiskraidino pas save. Ten kai teisėjas jo paklausė "Ar jūsų sąžinė rami, kad prisidėjote prie tūkstančio nekaltų žmonių mirčių", tai jis atsakė, kad žymiai labiau būtų gailėjęsis, jei būtų sulaužęs Hitleriui duotą priesaiką. Tai teismas ir nuteisė jį mirties bausme. Jis buvo pakartas paskutinę gegužės, kitais duomenimis - pirmą birželio dieną. Teismo posėdį stebėjusi Hana Arendt yra parašiusi knygą "Eichmannas Jeruzalėje. Ataskaita apie blogio banalumą".Comment
-
aiskuComment
-
O pamenate, kas dirbdavo su šiuo autobusu kai aš buvau dešimtokas?
https://fotobus.msk.ru/photo/1644056/Comment
-
NeComment
-
Užuomina yra šitoje dainoje:
https://www.facebook.com/watch/?v=2515789735157888
Dabar aišku? Būtent pagal joje išgirstus žodžius aš ir tą autobuso vairuotoją taip ir praminiau, nes šią dainą pirmą kartą išgirdau būtent tomis dienomis, kai vis rimčiau šturmavau tą rajoną, kur jis važinėjo.Comment
-
ŽinosiuComment
-
Gi dar vakar minėjau, kad jis rūkė kontrabandines cigaretes. Aš jau virš 5 metų gyvenu ne pagal planą. Gi po 12 klasių planavau išvykti į vieną tolimą šalį, kurią kerta pusiaujas ir ten sėsti iki gyvos galvos. Neišsipildė, pritrūko motyvacijos ir ryžto tą padaryti. Dar vienas planas, kaip gyventi, buvo 2023 m. kovo gale-balandžio pradžioje. Gal numanote, su kieno pagalba?Comment
-
su senelio pagalba?Comment
-
Buvusio klasioko pagalba. Tai kai tada anas paprašė nebesirodyti bei pasakė, kad susitiksim, jis man grąžins dovaną ir pasikalbės(im). Tai aš tuo metu vis labiau svajodavau apie tą savo kaimą, ir faktą, kad ten yra apleista "kažkokiai poniai" priklausanti sodyba. Tai būčiau jam pasiūlęs "mano klausimą" išspręsti taip - jis su savo mašina nuveža mane į tą kaimą, kur aš įsikuriu toje užžėlusioje sodyboje ir vargstu ten kaip noriu iki gyvenimo galo, be teisės sugrįžti į Vilnių - kad nebūtų daugiau pagundų jį sekioti, sėdėti jam po langais ant kelmelio ir perdavinėti dovanas. Tik va bėda - kaip būtų reikėję pasakyti mamai, kur aš išvykstu. Manau daug sveikiau būtų buvę iš tos gatvės išvykti dar ankstyvais 2023-iaisiais, o ne tempti, kol šių metų liepą mama mane iškraustė. Kokia neviltis buvo pirmomis dienomis. Tai aš tomis dienomis, kai gavau barti nuo jo, kad jį stebiu ar pan., tai jaučiausi pakylėtas labiau negu bet kada gyvenime - kad man šiokį tokį dėmesį parodė JIS. Tai kur nieks nematydavo kai darydavau visokius judesius strakaliodamas, lankstydamasis aukštyn-žemyn, įsivaizdavau, kad mano ištrėmimas iš tų namų į tą kaimą, kur sueina Ukmergės, Jonavos ir Širvintų rajonai, vyktų taip: informuoju tiek klasioką, tiek kažkurį vieną to kaimo gyventoją - sutartu laiku privažiuoja 2 mašinos, kur vienos numerių raidės KDS, o kitos GHB. Viena iš jų - to klasioko, o kita - tame kaime gyvenančio jaunuolio, seniūnės sūnaus mašina. Aš susikraunu daiktus į to klasioko automobilį ir mes judam, o priekyje manęs nardydamas tarp automobilių, kelią skinasi tas juodas BMW velnias, kurį vairuoja to kaimo seniūnės sūnus, ant stogo prisikabinęs butaforinį mirksintį švyturėlį. Ir už maždaug valandos kelio aš išverčiamas tuose laukuose, patikrinu ar nieks negriūva ir ten įsikuriu. Vėliau išeinu į žmones, prisistatau kaimynams, pasisiūlau ar jiems nereiktų manęs, kaip pagalbininko ūkio darbuose...Comment
-
aiskuComment
-
Tik tiek?
Bet toje gatvėje taip patikdavo rinkti šiukšles, padėti gatvės svečiams ir kaip mažam vaikui iš arti stebėti fūras, kad norėjosi likti ten su mama kiek įmanoma daugiau. Bet dabar mąstau apie tai, ko laiku nepadariau - paprašyti, kad tas klasiokas suorganizuotų mano iškeldinimą iš Vilniaus. Ir jam gerai, kad būsiu nuošaliame kaime, iš kurio kasdien prie jo namų neprivažinėsi, ir man gerai, nes tas kaimas, nors su močiute ten nevažiuoju jau 10 metų, ten pasakiška gamta - ta atodanga nusileidus lankoje prie Širvintos upės, paskui tas paslaptingas raistas, kurio iš arti taip ir nemačiau. Ūkininko pono Noreikos vieniša paslaptinga sodyba anapus jo. O kur dar toliuose esantys miškai, į kurios žvelgdamas ir analizuodamas žemėlapį taip ir nesupranti - kur tai yra.Comment
-
tik tiek, o ka daugiau? ZinosimComment
-
Mama net sako, kad ten galėjome likti, jei
1) turime pinigų, kad išsimokėtume už nuomą
2) kaimynai būtų dėkingesni - t.y. ne tokie triukšmingi ir šlykštūs. Gi pasakojau, kaip praeinant pro mūsų duris neretą kaimyną užnešdavo į kairę ir jis savo kanopa lipteldavo ant mūsų durų kilimėlio. Tai mama pridėdavo smeigtukų iš apačios. Kai kurie užmynę skausmingai įsidurdavo ir pasimokydavo laikytis atstumo. Geras "maigopas" jiems, ane?Comment
-
tai reikejo eiti dirbti, butu tu pinigu. O kaimynai visur vienodi daugiabuciuose. Visokiu pasitaikoComment
Comment