Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Tai va, šioje nuotraukoje fotografuota nuo tos vietos, kur jo laukdavau, kol jis išeis iš universiteto.
1. O kaip vertinate TAI: "Kauno "Viči-Aistės" paskutinę sekundę parklupdė daugkartinę moterų Eurolygos čempionę (~10 m. senumo naujiena).
2. O kaip ir kur man rasti savo tėtį? Žinau vardą ir pavardę, tiesa, pastaroji gali būti išgalvota, nes nuo manosios skiriasi vos 1 raide (gali būti, kad tėtis melavo mamai). Sekioti taip kaip to klasioko, nepradėsiu, nes nėra už ko užsikabinti - visų pirma, nežinau net apytikslės jo gyvenamos vietos, ar jis iš viso Lietuvoje, o gal jo tikrai nebėra gyvo, kaip mama svarsto.
3. O Gariūnai - turto ar skurdo vieta? Sakau, man anksčiau būdavo gaila žiūrėti, kaip į stotelę kitapus gatvės prie šviesoforo su maišiukais laukiantys prekeiviai 2-oje dienos pusėje turėdavo laukdami žiūrėti, kaip per tą sankryžą važiuoja tarpmiestiniai autobusai Vilnius-Nida, Vilnius-Palanga, Vilnius-Šventoji. Juk tie varguoliai turginiai neturi pinigų autobuso bilietui prie jūros, o autobusai paleisti tokia trasa, kad specialiai panervuoti juos
Comment
-
Pasirinkote, nes skamba egzotiškiau? - būčiau klausęs tamstos, jei būtumėte pasirinkęs tą trenerę.
Pokey Chatman - tai trenerė tos daugkartinės čempionės, kurią paskutinę sekundę parklupdė Kauno "Viči-Aistės".
O Marius Pelanis tai...
http://www.lzs.lt/lt/klubai/jaunuju_...eleiviais.html
Comment
-
Ten kur keliaudavau tarpmiestiniais autobusais, tai mane itin traukdavo tos 3 kartos Setros, tai ten viršuje (lubose) būdavo pora tokį rankenėlių su liukais, kur pasukus ir kilstelėjus kiek viršun, atsidaro ir į vidų gali patekti oras, tai kai tas liukas uždarytas, jis man atrodydavo daug gražiau, ir tas autobuso skridimas, tas variklio garsas kai duodama daugiau gazo, man kažkodėl į galvą šovė žodis "Užmėtyti", "užmėtys" ar pan. Po kiek laiko, susapnavau tam tikrą sapną, man galvoje gimė sunkiai protu įgyvendinama, tačiau įmanoma idėja. Kokia? Tai susiję su didelio atstumo įveikimu, ir atsidūrimu bei tiesiogine žodžio "užmėtyti" reikšme, kuris tam tikroje vietoje įgauna tiesmuką prasmę. Vienas iš milijardo, kad atspėsite.
Comment
-
Užmėtyti - tai viena iš mirties bausmės rūšių, praktikuojama Irane - užmėtymas akmenimis. Idėja - būtina tarptautiniais tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais sujungti Vilnių ir Teheraną. Su viena blogio valstybe pilna reisų į įvairius jos miestus, o į kitą, esančią toliau ir mums tiesiogiai negrasinančią - nei vieno.
Ne, o jeigu rimtai, tai kodėl šalis, kuri autobusų maršrutais labiausiai sujungta su Lietuva yra baltarusija, o tolimesnės Europos šalys dažnai pamirštamos? Na gerai, yra ten visokie Flixbusai, kur į Berlyną veža, bet to negana - kodėl nėra į mažiau populiarius miestus, pvz. Skopję ar Tiraną? Net skrydžių pasiūla iš Vilniaus lygi 0. Aš už tai, kad į visas šalis, kurias įmanoma patekti sausumos keliais, turi būti galimybė nuvykti autobusu, nes skristi lėktuvu man ir baisu, ir tos visos perteklinės saugumo patikros procedūros, kur reikia nusiauti batus, o kur dar lėktuve klykiantys vaikai, nuo kurių nepabėgsi išlipęs artimiausioje stotelėje ar peiliu besimosikuojantis budulis, uždarbiavęs Anglijoje.
Comment
-
Turi būti galimybės nuvykti sausuma (keliais ar geležinkeliais) net į tokią šalį, kaip Singapūras ar Pietų Afrikos Respublika. Aišku, tam reiktų visų valstybių, kurias kirsi tranzitu, ministrų/prezidentų susitarimo dėl keleivių vežimo. Aš tai nelabai suprantu, kam yra skrydžiai į tokius artimesnius miestus, kaip Ryga ar Varšuva. Na aišku, gal čia aktualiau tiems, kurių tikslas yra tuose miestuose kažką veikti vietoje, pvz. dalyvauti verslo susitikime. Tuomet aišku, tau svarbiausia bus kuo greičiau nusigauti į tą miestą/šalį, o ne mėgautis patyrimu vykstant pakeliui į jį. Bet mane, konkrečiai mane tik tai ir domina. Aš visiškai nemokėčiau "keliauti po pačią šalį", tyrinėti ją. Man tiesiog užtektų susirasti kokioje nors valstybėje esantį konkretų tašką ir vykti į jį tiesiausiu ar kiek aplinkiniu keliu, grožintis vaizdais pakeliui, o šalies istorinio paveldo lankymas, vietinio maisto ragavimas, pasivaikščiojimai po miestų senamiesčius - neįdomu. Pasiekus tą suplanuotą tašką - iškart atgal Lietuvon. Kaip koks fūristas. Bet būti tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju (kad išpildyti šį savo norą) man netinka - daug popierizmo - tie važtaraščių pildymai, darbo/poilsio trukmės režimas, paskui dar padėk iškrauti/įkrauti krovinį su tais palečių vežimėliais. O tie krovikai, pas kuriuos prie sandėlio atvažiuosiu, duodu galvą nukirsti, kad kalbasi vartodami necenzūrinius žodžius. Tuomet mano ausys vemia, o kraujas užverda iš pykčio. Ir kaip aš jiems pasakysiu "nustokite keiktis kalbėdami tarpusavyje!"?
Comment
-
Taip, pirmą kartą, kur gydžiausi dienos stacionare 2019 12 05 - 2020 01 21 d., man išrašė kvetiapino, tiesa, jo nepirkau, viską pamiršau, kitą dieną vėl patraukiau prie universiteto stebėti...
Pamenu iš 11 kl., lietuvių kalbos mokytoja, vienam padorios išvaizdos, tačiau rašinių rašyme nesigaudančiam mokiniui, ji taip nuleidžia galvą, vaidindama vos prakalbančią, pasiremia ranka savo galvą ir, nors ir prisiminė jo vardą, tačiau vaidina, kad "nu kaip ten tas, nu va kur tam suole sėdi", sako:
- Vaikeli... <...> ... esi žiauriai silpnas...
Comment
Comment