Kaip anksčiau periodiškai mane kažkas nervindavo pvz. kad kažkas kažką iš stotelės paima su mašina, taip dabar, eidamas/stovėdamas gatvėje stengiuosi atsidurti kuo toliau nuo garsiai kalbančių linksmų vyriškų kompanijų. Nes esu trapi jautri siela ir mane itin žeidžia, kuomet išgirstu rusišką/lenkišką keiksmažodį. Atrodo vyrai negali palaikyti pokalbio, neįterpdami į jį necenzūrinių žodžių. Arba praeidamas demonstratyviai užsikemšu ausis, rodydamas kokie jie potencialūs nedorėliai yra. Aš juos dar paniekinamai vadinu uoarfyrė`mis (wuoarfyrė) t.y. tipo "tikrais vyrais", kai jie tokius vaizduoja keikdamiesi. Bet pats atsimenu, kaip gal kokioje 7 klasėje pora mokinių žaisdami kažkuo mėtėsi, prišiukšlino klasę, tai klasiokas Dominykas galiausiai neištvėręs priėjo, pakėlė tą šiukšlę ir išmetė kur priklauso. Tuomet lietuvių k. mokytoja Levita P. sako: "Va, štai Dominykas yra tikras vyras!"
Prisimindamas šiuos mokytojos žodžius aš ir dabar elgiuosi pavyzdingai - nesivedžioju jokių triukšmadarių-svečių, surenku kuo daugiau ne vietoje besivoliojančių šiukšlių, noriu palaikyti aukštą vidinę kultūrą. Va tokie kaip aš yra tikroji Lietuva, o ne tie 25-40 m. "vyrai", kur vaikšto būriais kaip kokie klajokliai ir žvengia, keikiasi...
Prisimindamas šiuos mokytojos žodžius aš ir dabar elgiuosi pavyzdingai - nesivedžioju jokių triukšmadarių-svečių, surenku kuo daugiau ne vietoje besivoliojančių šiukšlių, noriu palaikyti aukštą vidinę kultūrą. Va tokie kaip aš yra tikroji Lietuva, o ne tie 25-40 m. "vyrai", kur vaikšto būriais kaip kokie klajokliai ir žvengia, keikiasi...
Comment