Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė liutass Rodyti pranešimą

    2. Jasikevicius Siauliuose?
    Blogas liūtas! Taigi kokį dešimtseptynioliktąjį kartą sakau - taip, Jasikevičius, bet Kaune*, o ne Vilniuje, kaip sakėte anąkart, ir tikrai ne Šiauliuose. Gi lemiami Eurobasket2011 Lithuania etapai vyko Kauno Žalgirio arenoje - specialiai šiam čempionatui pastatytoje, didžiausioje arenoje Lietuvoje. Gi iš sirenos garso galite atpažinti, kad tai Kaunas. Šiaulių "sankauskas basket" ir Vilniaus "Avia Evgenyi Prigozhin Solutions Group" arenose, finalinės sirenos yra pagal garsą tokia labiau skutančios, kai Kaune - tokia džeržgianti, arba kaip sakau, pilanti pralaimėjusią komandą lauk!
    3. nežinau pats dainos net pagal dainos žodžius googlindamas, tik radau kažkokią, šiųdieninę mano kaimynų vaikų buitį atitinkančią ilgesingai vasarą amintir`inančią "Jau rugsėjis, jau algebros diktantas, o ne Baltijos jūros krantas".
    4. Tai fūros prie mano namų. Tos šalys - vienintelės 2 apart Lietuvos, kai mintyse kartą sau uždaviau klausimą "su kokiose užsienio šalyse registruotomis transporto priemonėmis man yra tekę važiuoti". Tai su pasiklydusiu lenku apsukome ratuką aplink mano rajoną, kur parodžiau, į kur įsukti išsikrauti jo atvežtos šildymo įrangos, o rusas atvažiavo paimti dėvėtų rūbų (čia toks lietuviškas biznis - perparduoti iš šiaurės Europos atsivežtų dėvėtų drabužius rusų šaliai). Kai jis įsuko į gatvę ir sustojo, aš priėjau jį "gelbėti", kad netrukdytų eismo.
    5. Padėsiu jums - prinešti trūliką prie stotelės krašto reikia taip, kaip tai senais gerais laikais darydavo vilnietė vairuotoja Svetlana.

    * -

    https://www.youtube.com/watch?v=OQfz4OAyBaM

    Comment


      as krepsiniu visai nesidomiu, man ta tema sudetinga kazka komentuoti, o ir atmintis dar pradegustuota...

      Comment


        O ką tuomet išvis suprantate? Aš pvz. kolekcionuoju (realybėje ar atmintyje) viską, kas susiję su tuo mano stebimu žmogumi. Detaliai domėjausi jo studijų programa, jo darboviete, jo namu, jo vairuojamos mašinos modeliu ir pan.
        O mes su mama apie jus esam diskutavę, tai jai iš mano pasakojimų atrodo, kad liutass yra storas ir tingus meškinas. Bet pats sakėte, kad priešingai, tai galvoju, gal labiau panašus į Jensą Stoltenbergą esate - toks aukštas, ištįsęs ir kiek perdžiūvęs priešpensinio amžiaus vyriškis?

        Comment


          O tai kaip jums atrodo, ką mano močiutė dar kokiais ~2005 m. kaime būnant ten turėjo omenyje aikčiodama išgirdusi (ar pamačiusi) tų mūsų kaimynų sūnų Dalių, išsiruošusį į vestuves? "SU KOKIAIS PUOŠNIAIS BATAIS" - susižavėję šnekėjo visi... Tai puošnūs, mano vaikiškai galvelei atrodė kaip aukšti guminiai auliniai botai aukštais aulais, kurie išmarginti ryškiais spalvotais taškiukais - raudoni, violetiniai, žydri, mėlyni ir pan. taip visaip susimaišiusios spalvos ar ne taškiukai, bet visokie tokie spalvoti kleckiukai ant botų išorės, kuri padengta ta slidžiai šiurkščia medžiaga ar klijais, nu kur braukiant su oda per tą batą girdisi toks šiugždėjimas...
          Gal be liutass idėjų dar turės Tomizmas?
          Bet kaip suprantu, tikriausiai klydau, jo? Kaip galėjo atrodyti tie puošnūs Daliaus batai? Tipo, dabartinio manęs akimis, ko gero bus juodi ir nulakuoti, nublizginti? Ar kokie nors tufliai? Ar galėjo būti, kad tikrai tie spalvomis išmarginti guminiai, kaip kad aš tuomet įsivaizdavau išgirdęs frazę "...puošnūs batai į vestuves"?

          Comment


            Tais laikais puošnūs batai buvo lakierkos, arba stibletai, bet jokiu butu ne botai. Čia suaugusiems taip, o vaikams tai visai ne.
            Jo, aš kaip stoltenbergas tik 2x ūgio.

            O apie pomegius, tai neturiu jokiu. Na, gal isskyrus knygu skaitymą, jei tai galima laikyti pomegiu. Gal kazkiek muzika praėjusių jaunystes laikų. Daugiau niekam neturiu laiko. Reikia daug miegoti.
            Paskutinis taisė liutass; 2023.09.05, 22:35.

            Comment


              O jei būtumėte pasodintas prie troleibuso vairo, mokėtumėte taisyklingai prinešti jo dešinįjį šoną (duris) kuo arčiau bordiūro, bet tuo pačiu, į jį nesubraižant pačios transporto priemonės, kad keleiviams (ypač - senoliams) nereiktų daryti didelio žingsnio?
              Būtų visai smagu, jei visų profesijų žmonės tarpusavyje maišytųsi - ten, kur atlikti darbą nereikia didelių specifinių žinių, pvz. 12 klasės VBE vykdytojais galėtų būti skiriami autobusų vairuotojai - ten tik išdalinti užduotis, o pabaigoje jas surinkti, kadangi dalis jų nėra itin raštingi, per egzaminą tikrai nepadės mokiniams pasakinėdami atsakymus, o ir išgirdę, kad kam nors suskambo telefonas (kurį į egzaminavimo patalpą įsinešti draudžiama) gerai užstaugtų "TAIP, SUSIRENKI DAIKTUS, KELIAUJI LAUK, EGZAMINAS TAU BAIGTAS!".

              Comment


                As nesismulkinciau, lipciau ant bordiuro kaip papuola

                Comment


                  Už šitą Zzz turėtų sodinti

                  Comment


                    O mokėtumėte perspausti pedalus į kairę? Tas niūriai pilkas, bet dabar mano paties maloniai amintir`inamas 2019 m. ruduo - pirmi metai po 12 m. laikotarpio, kaip nebereikia į mokyklą... Jau tų metų rugsėjį pirmą kartą nuėjau prie universiteto, nes žinojau, kad ten būna tas mano stebėtinas asmuo (buvęs klasiokas, su kuriuo dar prieš 3 mėn. nuo tada bendravome normaliai, o ne stebinti per atstumą). Ir kažkaip užsikabinau... Pravaikščiojau 3,5 metų. Patyriau neišdildomų įspūdžių. Tas ėjimas jau man prigijusia Žalgirio gatve, tuomet peršokimas į Minties gatvę, kur dienos metu mašinų itin nedaug - kaip prieš kokius 40-50 m. Tada pradardėjimas per Šilo tiltą, na o tada kulminacija - Antakalnio gatvė - tikra troleibusų karalija: 2 troleibusas, kuris dar prieš kokį pusvalandį sukosi pro tą stoties žiedą, 4 troleibusas, ant savęs pakaupęs pramone garsėjančio Savanorių pr. dulkių. 14-as, ne per seniausiai pratęstas iki Karoliniškių, kuris savo ratais prieš kiek laiko dar mindė tą autostradinę Laisvės pr. vietą ties Litexpo, paskui pradrožė Lazdynų tiltą. 19-asis, kurio kelionės ištakos prasidėjo Pašilaičių žiede, paskui prakirto tą Rygos-Buivydiškių sankryžą, per kurią eidavau į mokyklą, paskui susirinkęs keleivius prie Spaudos rūmų davė gazo į T. Narbuto gatvę, kuris paskiau atkalė Konstitucijos prospektą, ir kuriam Lietuvos laukai paskambėjo ties buvusiu Žalgirio stadionu... Ir 21-as, kuris pats trumpiausias - pervažiavus didelę dalį Žirmūnų gatvės - ir per Šilo tiltą... Ir ta didybė to `19-ųjų rudens, kai va jie visi pro mane prašvilpdavo, ten prie Klinikų st. kur KEdas sukiojasi, kai norėdami važiuoti tiesiai perspausdavo pedalus, tuomet už sankryžos vėl tiesiai - vat dabar tai paskraidys iki pat Tverečiaus st. - galvodavau. Tuomet po kaire palieku Antakalnio žiedą, į kurį periodiškai įsidergia, įlinguoja dar krūva maršrutų. Tuomet pro stotelę "Nemenčinės plentas", kur pilna laukiančiųjų į įvairias kryptis. Na ir tuomet, suki į dešinę, kur tas pėsčiųjų bulvaras, ir atėjęs pirmiausia akimis aprėpiu automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovi ir to asmens automobilis. Tuomet atsisėdu ant suoliuko ir laukiu, kol jis su draugeliais išeis iš universiteto, praeis pro mane gal 15-20 m atstumu ir apsimes (o gal ir tikrai nepastebėdavo), kad manęs nemato. Tai va, bevaikščiodamas tuo ruožu pro Antakalnį tą rudenį kone kasdien pamatydavau kaip kas nors ką nors su mašina paima iš stotelės. Vienu metu, lapkričio gale, taip susinervinau, kad nutariau: "Viskas, man reikia profesionalios pagalbos". Taigi gruodis ir dalis sausio prabėgo jau vaikštant pro Baltąjį tiltą ir toliau į Tauro kalną, į PDS, o ne prie universiteto šnipinėti. Tiesiog grįžęs namo nebeturėdavau jėgų kažkur eiti. Čia galima prisiminti dainelę "Jau algebros diktantas, o ne Baltijos jūros krantas". Taip sutikau 2020 metus. Visų tų sekiojimų fone mama periodiškai paragindavo ieškotis darbo. Tuomet dar nepažinojo manęs tiek gerai kiek dabar. - net esant tragiškai finansinei situacijai nebespaudžia eiti ieškotis darbo. Taigi, jų sausio 21 išsirašęs iš ten, kitą dieną vėl patraukiau į Saulėtekį, ir vėl pamačiau tą klasioką su būriu draugų. Bet tas mano stebėjimas biskelį blėstelėjo. Bet patraukdavau kiek, atsimenu tai kone vienintelė mano gyvenime praktiškai besniegė žiema. Per TV ir naujienas ėmė sklisti vis baisesnės žinios iš Kinijos. Kažkoks labai pavojingas virusas artėja. "Bet mes gi nieko neuždarinėjam, dar muges paorganizuokim" (@rat). Žiema galutinai traukėsi, bet tos apniukusios dienos, medžiai be lapų. Na ir galiausiai kovo vidurys, LRV paskelbia karantiną. Tiesa, net ir paskaitas perkėlus į nuotolį, aš toliau tebeeidavau prie universiteto. Saulėtos balandžio dienos, pusė troleibusų salonų užtverta, tvarkaraščiai apkarpyti... O 19 maršruto troleibuso, gar. nr. 2121 vairuotojas Viktoras tebeskrodžia Antakalnio gatve praktiškai tuščias. Mintyse grįžinėjant namo mano ausyse skambėjo M. Mikutavičiaus daina "Baigėme mokyklą". Viktorą prisimenu dar nuo 2 klasės, kai buvau pradinukas, neretai pataikydavau įsėsti, kai važiuoja jis. Dabar karantinas, per šį laiką ir užaugti spėjau, ir mokyklą baigiau, o jis vis tebearia. Kai po metų susipažinau su naujais troleibusų vairuotojais, sužinojau, kad prasidėjus karantinui tas Viktoras galiausiai išėjo į pensiją. Tuo metu jau buvo pastatytas naujas daugiabutis kitapus gatvės, žmonės pradėjo įsikūrinėti, dažnai suveikinėdavo priešgaisrinė signalizacija. Kiek kentėjau visokius pypsinimus, kiek visiem rašiau, skambinėjau. Kartą, išėjęs iš universiteto teritorijos, sėdžiu ant suoliuko šalia IKI. Skambinu į namą administruojančią įmonę dėl to triukšmo. Akivaizdu - prasideda nauja, pomokyklinė Kristupo era. Į ką pavirsiu po dar 3 metų - nė pats nesapnavau.

                    Comment


                      nu kaip as galeciau ka nors perspausti ir dar i kaire...?

                      o tas tavo objektas baige kazkoki universiteta? Kuom jis dabar yra?

                      Edit: man labai labai nepatinka zodis Pedalas ar Pedalai
                      Paskutinis taisė liutass; 2023.09.06, 11:24.

                      Comment


                        Parašė liutass Rodyti pranešimą
                        nu kaip as galeciau ka nors perspausti ir dar i kaire...?

                        o tas tavo objektas baige kazkoki universiteta? Kuom jis dabar yra?

                        Edit: man labai labai nepatinka zodis Pedalas ar Pedalai
                        Pedalų perspaudimas į kairę troleibuse - tai kai privažiuoji tą šakotuvą, tai jis yra automatiškai pasuktas į dešinę - tuomet tau nieko daryti nereikia, bet va jei tavo maršrutas eina ten, kur reikia braukti laidais, atsišakojančiais į kairę, tuomet tu vienu metu spaudi gazą ir stovimąjį stabdį (beveik automobilio sankabos atitikmuo). Vat prisegu foto, kur matote seno troleibuso pedalų išdėstymą - į dešinę nuo vairo yra stabdis ir gazas, kairėje nuo vairo - stovimasis stabdis. Tai vat jei tau reikia į kairiau esančią laidų liniją, vairuotojas su viena koja turi duoti gazo, o su kita minti tą stovimąjį stabdį - tuomet iešme esantis mechanizmas fiksuoja, kad iš jo imama elektra ir pusei sekundės pakreipia iešmą į kairę ir paskui vėl sugrįžta atgal.
                        https://transphoto.org/photo/1530503/?vid=15151

                        Taip, VU EVAF`e baigė studijų programos "Apskaita ir auditas" bakalaurą. Galės būti įmonės buhalteriu, eiliniu governantu, galės steigti savo įmonę. Tai - didžiausią darbo rinkos poreikį turinti specialybė. Jau 2-ais studijų metais įsidarbino verslo paskolas teikiančioje įmonėje. Tiesa, kaip kažkas pastebėjo - imperija griūna - darbuotojų mažėja kas savaitę...

                        Kai pagalvoju apie tai, kaip 2019 m. rugpjūtį pirmą kart jį pasekiau, mintyse toks vaizdas: ausyse skambanti daina "Mama Maria" (nors originalas yra italų grupės, tačiau kroatai sudainavo ne ką prasčiau - prisegu nuorodą), Geležinio Vilko gatve švilpiantis SCANIA markės tolimojo susisiekimo autobusas (kuriuo važiuoti teko gal tik 2 kartus) pliaupiant lietui veikiantys jo valytuvai, ryžtingai į šalį nubraukinėjantys vandens perteklių. Vieną iš tų pirmų sekimo dienų protarpiais lijo, o GV gatvė veda link jo namų.
                        https://www.youtube.com/watch?v=AaCT...XS6tc&index=26

                        Comment


                          Mane kiek šokiravo, kai mirus tam italų dainininkui Toto Cutugno, buvo jo citatų įdėta, tai jis pasakė, kad jam labai imponuoja rusės - nors nemoka itališkai, tačiau mintinai žino visas jo dainas. Sako, jei reinkarnuotųsi kitame gyvenime, vestų rusę. Tai lygiai taip pat noriu paklausti liutass ir kitų - ar antrame gyvenime nenorėtumėte vesti keleivių kontrolierę Tecią Siliuk, jei ji dėl jūsų persikeltų į Kauną tikrinti keleivių bilietukus?

                          Comment


                            As tos Tecios tikrai nenoreciau vesti, nebent prie bedugnes krasto

                            Comment


                              Bet gražus vardas - Tecia. O pavardė skamba ukrainietiškai, kas savaime jau yra gėris. O kaip ta kontrolė prieš kokius 15 metų kaip suprantu tos matrioškos ne vesdavosi į autobusiuką, bet stengdavosi paimti iš tavęs grynais pinigais ir tuomet duodavo tą baudos kvitą ir galėjai važiuoti toliau? Ar Kaune kas nors kitaip?

                              Comment


                                Žiūrėkite, tarkime aš 2011 m. rugsėjį, vairuodamas 11 troleibusą Laisvės prospektu prakirtau tą Rygos-Buivydiškių g. sankryžą (norisi galvoti, kad kirtau ją vairuodamas 1124 - tą su tais baisiais ratlankiais su didelėm skylėm, dėl kurių ratai sukasi lėčiau), tačiau kuomet paįsivaizduoju, kaip atidarau duris, jos tik bokšt, zbunkt - Rygos st. išlipa pro galą 2 vidutinio amžiaus diedai, pro vidurį - vidutinio ilgio šviesių plaukų moteriškė ir vidurinių klasių moksleivis. Stotelėje neramiai trypčioja antrokėlis su kuprine, pro šalį traukia skarota žalia pensininkutė iš paskos tempdama pirkinių krepšelį su ratukais, o iš priekio lėtai atrieda išsižiojęs dviratininkas, jau įsivaizduoju vairuojąs Bazilijaus-Boženos 1592. Liūtai, ar man dar kiek pastovinuoti, ar jau viskas - darau duris ir sukdamas vairą kairiau, išplukdau troleibusą iš stotelės įvažos link kito sustojimo?

                                Comment


                                  Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                  Žiūrėkite, tarkime aš 2011 m. rugsėjį, vairuodamas 11 troleibusą Laisvės prospektu prakirtau tą Rygos-Buivydiškių g. sankryžą (norisi galvoti, kad kirtau ją vairuodamas 1124 - tą su tais baisiais ratlankiais su didelėm skylėm, dėl kurių ratai sukasi lėčiau), tačiau kuomet paįsivaizduoju, kaip atidarau duris, jos tik bokšt, zbunkt - Rygos st. išlipa pro galą 2 vidutinio amžiaus diedai, pro vidurį - vidutinio ilgio šviesių plaukų moteriškė ir vidurinių klasių moksleivis. Stotelėje neramiai trypčioja antrokėlis su kuprine, pro šalį traukia skarota žalia pensininkutė iš paskos tempdama pirkinių krepšelį su ratukais, o iš priekio lėtai atrieda išsižiojęs dviratininkas, jau įsivaizduoju vairuojąs Bazilijaus-Boženos 1592. Liūtai, ar man dar kiek pastovinuoti, ar jau viskas - darau duris ir sukdamas vairą kairiau, išplukdau troleibusą iš stotelės įvažos link kito sustojimo?
                                  as dar palaukciau truputi, gal kas dar ateis

                                  Comment


                                    Dabar visi matome, kur šiuo metu esu aš. Bet ar žinote, kur ir kaip Kristupas įsivaizdavo savo likusį gyvenimą po mokyklos baigimo, t.y. ką buvo suplanavęs veikti gyvenime 12 klasėje, jau mokslo metams persiritus į 2-ąjį pusmetį, ką pasakodavo klasiokams, kai šie to paklausdavo?

                                    Comment


                                      Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                      Dabar visi matome, kur šiuo metu esu aš. Bet ar žinote, kur ir kaip Kristupas įsivaizdavo savo likusį gyvenimą po mokyklos baigimo, t.y. ką buvo suplanavęs veikti gyvenime 12 klasėje, jau mokslo metams persiritus į 2-ąjį pusmetį, ką pasakodavo klasiokams, kai šie to paklausdavo?
                                      o tu ka, planavai kazka? Nu idomu, idomu...

                                      Comment


                                        Gal esu minėjęs "Psichikos sveikatos" temoje, kad planavau vykti į vieną Afrikos valstybę ir ten pasiprašyti kalėjimo iki gyvos galvos už vieną dalyką. Duosiu užuominą - tai susiję su mano prigimtimi, su dalyku, kuris nedaro jokios žalos kitam, apie kurį nieks nesužinotų, jei pats niekam nepasakočiau. Kaip pats sakote, nemėgstate žodžio "pedalas, pedalai" tai vat už tą dalyką, kuris Lietuvoje dekriminalizuotas dar kokiais 1993 m. Simonko ar kieno ten dėka, tačiau tam tikrose šalyse už tai 2023 m. vis dar sodinama iki gyvos galvos ar net baudžiama mirtimi.
                                        Jei kažkaip ateityje sugrįžčiau į Lietuvą ir balotiruočiausi į rinkimus, tai į klausimą "Ar užsienio valstybės teismo buvote pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama?", reiktų atsakyti "Taip".

                                        Comment


                                          Dabar už šitą postą, jaučiu jei ne pražanga (praktikoje - išbandyta), geriausiu atveju tema vėl bus užrakinta. Aš tik nesuprantu liutass ir kai kurių kitų, kodėl rašydami Rusijos vardą iš mažosios raidės, baltarusiją kažkodėl rašo didžiąja. Pastaroji šalis niekuo ne geresnė, kad sakytume, jog mažiau bloga. O bendrininkavimas su nusikaltėliu kartais atrodo dar baisiau. Kaip tik turėtų būti atvirkščiai ar bent jau apylygiai. Paaiškinsiu, kodėl baltoji mažoji kaimynė yra ne mažiau diktatoriška šalis:
                                          1. Europos šalis, kurios gatvėmis virtualiai nepasivaikščiosi per Google Street View. Neįsileisti to googlemobilio irgi yra šalies atšiaurumo, atsilikėliškumo požymis.
                                          2. Pas juos iki šiol yra institucija, pavadinimu KGB (t.y. nuo sovietmečio nepakeistas pavadinimas, tikėtina, ir darbo metodai - žudymai, tardymai, kankinimai...
                                          3. Vienintelė Europos šalis, kurioje vis dar galioja mirties bausmė. Pas rusus man atrodo irgi yra, bet kiek žinome iš oficialių šaltinių, praktikoje netaikyta jau daug metų.
                                          4. Jei baltarusiai tokia pūkuota ir laisvės trokštanti mums broliška tauta - kodėl kai 1940 m. prasidėjo lietuvių trėmimai į Sibirą, kodėl baltarusiai nestabdė tų gyvulinių vagonų traukinių guldamiesi ant geležinkelio bėgių (ar kitais būdais) ir saugodami lietuvius nuo išvežimo į tolimus kraštus priverstiniam darbui? Juk kadangi Lietuva su tais kraštais tiesiogiai nesiriboja, visi tie trėmimai vyko tranzitu per tos šalies teritoriją! Kodėl jie nieko nedarė?
                                          Kuo jie nusipelnė didžiosios raidės, jei irgi (ne)formaliai dalyvauja kare prieš Ukrainą, tvindė mūsų šalį migrantais kaip niekas kitas? Galiausiai, iš jų šalies mus pasiekia didžiausia dalis kontrabandinių cigarečių, kas ne tik daro žalą ekonomikai, bet ir patys rūkalai, kuriais tautiečiai nuodija savo plaučius - rūkymas kenkia sveikatai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X