Forumiečių kūryba

[Nikas]

"Davaj" čia mėtyti savo tekstus, muzika, eiles ir pan.

Mano pirmosios melodijos:

http://dwl7.yourfile.org/88300362017028/

http://dwl7.yourfile.org/26686751780002/

Antra man visai nieko.Nors esu gana kritiškas, sau.

[WILD_WEST]

Tikrai gerai. Man patiko.

[WILD_WEST]

Sapnas.

Tai atsitiko vakar-vakar nakti,
Tave mieloji sapnavau
Ir tavo kuna svelniai buciavau
Ir savo meile tau as dalinau.

Mylejomes kartu mes taip aistringai,taip karstai!
Jauciau as tavo silto kuno dvelksma
Girdejau tavo balsa sakant:Kaip gerai!
Ir tai sukele man laimes verksma.

Bet stai staiga pakylo saule
Ir mano sapnas lyg vandens lasai-
I auksta dangu isgaravo
Ir vel pasijutau saltai.

[Tomizmas]

Eilės mylimiausiam žmogui <3

Aš visas žvaigždes nuskinčiau,
Jūras perplaukčiau, marias,
Kopčiau į aukščiausią kalną
Dėl vienintelio savęs.

Visos gėlės tik man žydi,
Saulė šviečia vien tik man.
Tegul visos man pavydi
Meilės sau, tik sau pačiam!

Degina karščiausias jausmas -
Be savęs aš negaliu!
Vėl rašau pajūrio smėly,
Kaip karštai save myliu.

Lepinsiu save zefyrais,
Ir kebabais, apelsinais.
Tik su savimi kartu
Aš pilnatvę vėl jaučiu.

Šita meilė ne kaip seilė -
Nenutys, nebus gana.
Ach, dėkingas aš likimui -
Ačiū, kad turiu save!

Tortą su širdelėm valgiau,
Šampę su alum maišiau,
Savo atvaizdą brangiausią
Veidrodyje bučiavau...

[Tomizmas]

Patelių kova dėl Alfa patino

Vai tai draskė dvi patelės
Viena kitą su nagais!
Plaukus viena kitai rovė,
Klykė nesavais balsais.

Rankinukais galvas daužė
Užsimojusios plačiai.
Iš kabluko pilvan spyrė,
Net suskaudo viduriai.

Plėšė bliuzką įsirėžus
Su nagais tarsi katė.
O kita sijoną lupo,
Klykdama „esi kalė! „

Apiplėšė viena kitą,
Maskatuoja skudurai.
Tušas jau per veidus bėga,
Taškosi aplink snargliai.

Kraujas pilasi iš nosių
Ir iš vietų pradrėkstų.
Jau mėlynės užpudruot reiks
Ant žandų ir paakių.

Parsivertusi į purvą
Savo priešę nevalyvą,
Kita ant jos užsisėdus
Kumščiais daužo tarsi slyvą.

Bet ta kablą nusimovė,
Kulniuku į galvą kirto.
Sucypė plonai panelė -
Taigi kaktą jai prakirto!

Ir kalgotkes nusimovus,
Savo priešę grubiai smaugė.
O ta kratos, neištrūksta.
Capt - ir ranką jai užlaužė!

Tai smaugikei nepadoriai.
Viskas, pagaliau paleido!
Tačiau, capt - už klyno stvėrė,
Ir mėson nagus suleido...

Jos dėl patino kovojo -
Neeilinio ir gražaus.
Raumeningo ir plaukuoto,
Natūraliai brutalaus.

Tikras alfa patinėlis,
Toks genetiškai teisingas
Tarsi persų katinėlis.
Reik manyt, kad jis vaisingas?

Jos abi su juo norėjo
Susilaukti palikuonių,
Būt su juo tarsi už sienos,
Kad jas gintų nuo pavojų.

Tačiau gavosi blogybė -
Dėmesio jis joms nerodė!
Anei vienai, anei kitai,
Nors jos taip gražiai atrodė!

Štai ir nutarė patelės
Išsiaiškint, kaip gamtoj,
Kuri genų jo vertesnė.
Kova greit parodys, tuoj!

Patinas šalia stovėjo
Ir ramiai į jas žiūrėjo.
Išsitraukęs mobiliaką
Jis filmavo visą drakę.

Ruošės kelt į internetą,
Ir prajuokint visą svietą,
Kaip dvi durnės plaukus rauna
Ir dėl patino kaip bliauna.

[sankauskas]

[Tomizmas]

Nu dar vieną šedevriuką jeigu galima, Sankauskai, gerai?

Plokščia žemė

Pasidirbau kepurę iš folijos,
Kad valdžia neskaitytų minčių,
Ir per proxy prie intiko jungiaus
Pažiūrėti filmukų rimtų.

Apie plokščią mūs motiną žemę,
Apie saulę, kur kabo kaip liustra -
Netgi Jėzus to mums nepasakė,
Mahometas ir net Zaratustra!

Netgi jie šito dar nežinojo.
O dabar mes jau žinom, visi!
Kad plokščiam mes pasauly gyvenam
Antarktidos ledų apsupty.

Toks nušvitęs dabar aš jaučiuosi,
Atsidarė trečioji akis!
Nusiimčiau kepurę iš folgos -
Į lubas šautų tuoj spindulys.

Ir pradegintų ž*pas kaimynams,
Kur gyvena tamsioj nežinioj!
Gal apšviestų jų niūrią tamsybę,
Bet kažin... Jie apgaulėj gilioj.

Kada gausiu aš algą, žinokit,
Tuojau pat Antarktidon plauksiu.
Atsistosiu ant krašto žemelės,
Ir žemyn išdidžiai aš m*šiu.

Neapgaus manęs feikinis mokslas!
Visa fizika jau užmaršty!
Kad plokščia mūsų žemė - jau žino
Mūs planetos visam rutuly!

[liutass]

Nesirimuoja

[Tomizmas]

Haiku:

Debilas negali nerašyti,
Nes nežino,
Kad yra debilas,
Nors turėtų,
Nes akivaizdu.

Gilu ir išjausta. Ar tik atrodo, ar kiek per daug savikritikos?

[Eikantas X]

Haiku:

Debilas negali nerašyti,
Nes nežino,
Kad yra debilas,
Nors turėtų,
Nes akivaizdu.

Eiliuoja ne ką prasčiau nei tavo vilties neprezidentė Ingrioška.
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=79139403

[Evier]

Apie klimato kaitą nebus eilių?

[Tomizmas]

Apie klimato kaitą nebus eilių?

Puiki idėja! Dar galima apie medinukus.

[Evier]

Eglutė skarota,
Eglutė žalia,
Valstiečių su kirviais,
Nukapota miške.

Spygliai nubyrėjo,
Fotosintezė nevyksta,
Klimatas šyla,
Pizdėc.

Visai patiko.

[liutass]

apie Gabrieliu davai!

[Tomizmas]

Sudirbtas miestas

Ir puvėsis turi sielą!
Ruberoidas - tai dvasia!
Nesupranta žiaurūs niekšai -
Šaltis tūno širdyje.

Širdys šaltos, kaip iš stiklo,
Iš betono ir iš plieno.
Stato jie stiklinį siaubą,
Miestus niekina kas dieną.

Vilnius tampa Nursultanu
Ir Las Vegasu baisiu.
Kyla vien bedvasiai monstrai...
Mano Vilniau, kur gi tu?

Nebeatpažįstu miesto.
Suniokotas - net klaiku!
Griauna ruberoido dvasią
Suvažiavę iš kaimų...

Kada uosialapis klevas
Puošė prieigas larioko,
Kada tačką patvarkyti
Aš galėjau pas Marioką

Servise labai dvasingam -
Miela buvo ir gražu!
Žalios erdvės kai klestėjo
Pilnos usnių, dilgėlių.

Nebeliko mieste kaimo,
Tikros dvasios nebėra.
Narkomanai tiktai renkas
Palei mūrus paslapčia -

Šaltus, blizgančius stiklu.
Ir fontanai - kaip baisu!
Prausias ubagai juose,
Gąsdins bobutes nakčia.

Libeskindas įsisuko,
Išsišoko jis labai.
Nei kuklumo, nei niūrumo -
Taip netinka, negerai!

Viskas turi būti žmogui.
Medinukais plėskim Vilnių!
Į laukus, ir kuo toliau!
Link Maišiagalos, brolau!

[John]

Tomizmai, sukurk ką nors apie Kauną ir kavenskus.

[Tomizmas]

Manau kils įkvėpimas ir šita rimta tema.

[RokasLT]

Paskui apie Vilnių (Fabijoniškes, Šeškinę, Žirmūnus, Naująją Vilnią...) ir vilianskus, ir t. t. Bus visas ciklas.

[RokasLT]

Sovietinė būrų polka su ragučiais

Vilnius, Kaunas, Šalčininkai,
Būrams miestai šie šventi.
Rėkia, staugia, užgaulioja,
Stato trobas ir vaizduoja.

Būrai ūkia ir mauroja,
Būras būrą užgaulioja.
Būrui miestas tai troba,
Kito būro miestas - visiška šikna.

Būrai suvežti būriais,
Statė miestus su lyg krantais.
Miestai augo dideli,
Būrai stovėjo įbesti.

Būras būrui tapo priešu,
Kaip tik buožę užsidėjo.
Ir į narvą įsikėlę
Tuoj verkšlent jie pradėjo.

Būrams galūnes niežėt pradėjo,
Būrai minti regzti, juk nesutverti.
Į miestus jie atvyti, juk ne girti,
Tad miesto būro garbė išdidi.

Miestai seno, triušo, stiklinosi,
Bet būrai būrus toliau engė.
Miestas miestui, juk nelygus,
Būrui būti buože, juk svarbiau!

Taip ir šaudė, daužė ir koliojo būras būrą.
Kol visata plėtėsi,
Kol nepradėjo trauktis
Ir būrus su visais jų miestais nesutraukė.

[Tomizmas]

Pasikultūrinimas

Nuvažiavo du vilniečiai aplankyti miestą Kauną,
Tik vaikinai nežinojo, kaip į snukį tenai gauna.
Vienas kelnės apsimovė aptemptas, labai siauras,
Kitas ružavą maikutę apsirengęs - na, ir kas?

Miestas jiems labai patiko - kultūringa ir gražu.
Šitiek fyfų kaukši kablais, peroksidinių plaukų.
Jau berneliai mergužėles kibinti labai pradėjo,
Bet pagal visas paniatkes, truputį jiems nepaėjo.

Pagal visą gerklės mokslą ir kultūrinę programą
Bernužėliai su fyfutėm centre (Laisvėj) darė gramą.
Paskui juos mergiotės vedės Vilijampolėn per tiltą.
Bernai eina, Vilnių giria, jaudinasi, kojos tirta...

Jau Slabodkėj chebra buvo netoli nuo jų namų,
Bet ten kelią jiems pastojo banda kažkokių bernų.
Treningai ir skustos galvos - gražus stailas, iš tiesų.
Viens paprašė užrūkyti gražiai, maloniu balsu.

Bet vilniečiai juos nuvylė - jie tiktai žolės turėjo.
Va tada razborkės rimtos po truputį prasidėjo:
"Kodėl kelnės kaip pas gaidį? Ką jūs darot čia Kaune?
Ko su mūsų mergom vaikštot? Šustri lenkai jūs, ane?"

O mergiotės nekaltutės - stovi ir blakstienom klapsi.
O vilnietis piktas rėkia "Maikia nikliudyk, ištiapsi!
Kas kad ružava? Už tavos trieningus tikrai gražiąu!
Aš žynok ją labai brangiai Vylniujia nusipyrkąu!"

Va tada ir prasidėjo - talžė, daužė kaip pasiutę
Gynė savo miesto garbę, spardė patvory įsiutę.
Kur matyta - atvažiavo narkomanai ir gaidžiai!
Ir su jų mergiotėm vaikšto! Gėda Kaunui! Negerai!

Kai vilniečius chebra spardė pasigriovę palei tvorą,
Fyfos sau linksmai kikeno ir gadino tyliai orą.
Kai tik baigės visa drakė, jos laimingos atsisėdo
Į jų tačkas langais niauktais, ir nurūko prie Lampėdžių.

Vai tai buvo nemalonu dviems vilniečiams, iš tiesų!
Liko vargšai su fanarais, be telefų, pinigų...
Grįžę Vilniun, visiems sakė: "Jūs į Kauną nevažiuokit!
Nieko nėr ten, tik zapravkė. Užsipilt tik užvažiuokit!"

P. S. čia iš stereotipų juokiamasi ir visokių urban legendų, o ne miestų ir gyventojų