O lietuvių išmokai mokykloje, ar tiesiog... gyvendamas?
Lietuviu as ismokau kalbeti tiesiog gyvendamas. O gramatika is mokyklos!!!! Bet man labai patinka kalbeti lietuviu kalba, pats nezinau kodel. Man rusu nelabai patinka kalbeti!!! O pats as gymiau Klaipedoi!
Lietuviu - Gimtoji
Anglu - sneku lengvai, mokausi nuo darzelio iki dabar
Vokieciu - Susisneketi galiu bet priweliu klaidu
Rusu - kalba kuria labai noriu ismokti, bet jos nemoku
Kaip ir wiskas
Lietuviu- gimtoji;
Rusu- irgi gimtoji
Anglu- mokymosi shulioj pasekme
Danu- pusmecio studiju ir kalbos kursu sioje "Lego" salyje rezultatas (he, 1as lygis is 9!!!) Bet tarimas....ojoj
Dar uzusieny supratau, jog noredamas suprasiu lenku, tik deja atsakyt polish'ams negaleciau :hah:
O siap pasisveikyt galiu 12 kalbu
Lietuvių, anglų, rusų. Mokykloje teko vokiečių pasimokyti, bet jau pamiršau beveik viską. Praktikoje mažai pritaikoma kalba, ir gramatiškai labai sunki, su gausybe artikelių ir galūnių. Bandžiau prieš keletą metų savarankiškai kinų mokytis, bet apleidau, reikia atnaujinti. Patinka gramatinis paprastumas, nepatinka tonai.
Dar normaliai kalbu rusų ir kažkaip rašau angliškai.
Mokykloje atseit mokiausi vokiečių, bet eina ji ir nuėjo ji, kažkiek suprantu, galiu pasiskaityti ką nors.
Kol pasiryžau rimčiau pasimokyti anglų, tai mokiausi latvių, estų, švedų (kalbėjau tomis trimis kalbomis, bet kadangi esu introvertė, tai nebekalbu, tik klausau, skaitau ir daug suprantu), paskui mokiausi truputį italų (patinka, klausausi dainų), truputį lenkų, bet irgi eina ji... (neįmanomas tarimas, taigi ir rašyti nelengva), na, lenkiškai suprantu daugiau negu vokiškai, nes tai slavų kalba. Ir kitas slavų kalbas kažkiek suprantu.
Norėčiau mokėti prancūzų, gal turkų, nes gražiai skamba, bet tikriausiai nesimokysiu.
Jei būčiau atsukęs laiką atgal, tai būčiau vokiečių ėmęs mokykloje Ypač kai truputį tam tikrais techniniais dalykais domiuosi.
Rusų ėmiau penktoj klasėj, nes turbūt dar tikėjau, kad ir su rytais, ir su vakarais kada nors greitai bus atviros sienos bei tautų draugystė bei pagarba O jei rimtai, tai šiaip kirilicos abėcėlė labiausiai domino Kai kurias raides mokėjau, bet kažkaip pasidarė įdomu visas išmokt Nesigailiu, kad ir rašytinėm rusų raidėm moku rašyt
Aš tai absoliučiai nesuprantu, kodėl dar kokiais 90's Lietuvos mokyklose vokiečių kalba buvo mokoma vos ne dažniau nei anglų. Negi rimtai kažkas galvojo, kad iš šios kalbos daugiau praktinės naudos?
Aš tai absoliučiai nesuprantu, kodėl dar kokiais 90's Lietuvos mokyklose vokiečių kalba buvo mokoma vos ne dažniau nei anglų. Negi rimtai kažkas galvojo, kad iš šios kalbos daugiau praktinės naudos?
Vokiečių kalba gana paplitusi Europoje, be to, šalys, vartojančios šią kalbą yra dažniausiai išsivysčiusios. Be Vokietijos, vokiečių kalba galima lengvai kalbėti Austrijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Liuksenburge, Čekijoje. Tai juk nemaža rinka. Be to, kas arčiau mokslo, tai vokiečių kalba yra labai praktiška dėl tyrimų gausos, plačios literatūros (tiesa, tai daugiau gal humanitarams).
Aš tai absoliučiai nesuprantu, kodėl dar kokiais 90's Lietuvos mokyklose vokiečių kalba buvo mokoma vos ne dažniau nei anglų. Negi rimtai kažkas galvojo, kad iš šios kalbos daugiau praktinės naudos?
Manau, tiesiog dar nebuvo anglų k. mokytojų visuose kaimuose, kiek kas norėjo. Daug kur taip ir nebuvo pasirinkimo, visi atseit rinkosi prancūzų arba vokiečių, o iš tikrųjuų tiesiog tik tokios buvo mokytojos jų kaime ar rajono centre. Aš asmeniškai Kaune galėjau rinktis ir vokiečių pasirinkau dar sovietmečiu, kai nieks nė nemanė, kad jis žlugs ir žmonės pamatys Vakarus. Paskui brolis pasirinko anglų, tai ir aš norėjau, bet oficialiai buvo neįmanoma, ypač nemetant vokiečių. Na, pasirinkau vokiečių ketvirtoje klasėje, nes ėjo kalbos, kad anglų neva neprognozuojamas tarimas.
Vokiečių kalba gana paplitusi Europoje, be to, šalys, vartojančios šią kalbą yra dažniausiai išsivysčiusios. Be Vokietijos, vokiečių kalba galima lengvai kalbėti Austrijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Liuksenburge, Čekijoje. Tai juk nemaža rinka. Be to, kas arčiau mokslo, tai vokiečių kalba yra labai praktiška dėl tyrimų gausos, plačios literatūros (tiesa, tai daugiau gal humanitarams).
Nemaža, be abejo. Tik skirtumas tas, kad anglų kalba galima susikalbėti praktiškai visur. Vokiečių kalbos pritaikymas yra siauras, kaip ir visų kitų regioninių kalbų - prancūzų, arabų ir t. t.
Manau, tiesiog dar nebuvo anglų k. mokytojų visuose kaimuose, kiek kas norėjo. Daug kur taip ir nebuvo pasirinkimo, visi atseit rinkosi prancūzų arba vokiečių, o iš tikrųjuų tiesiog tik tokios buvo mokytojos jų kaime ar rajono centre. Aš asmeniškai Kaune galėjau rinktis ir vokiečių pasirinkau dar sovietmečiu, kai nieks nė nemanė, kad jis žlugs ir žmonės pamatys Vakarus. Paskui brolis pasirinko anglų, tai ir aš norėjau, bet oficialiai buvo neįmanoma, ypač nemetant vokiečių. Na, pasirinkau vokiečių ketvirtoje klasėje, nes ėjo kalbos, kad anglų neva neprognozuojamas tarimas.
Pamenu, kai gūdžiais 90-aisiais Švenčionėliuose nebuvo anglų kalbos mokytojų, tiesiog NEBUVO. Atsirado gal kokiais 1998 m. Dabar tai atrodo nesuvokiama, bet taip buvo. Mokėsi visi vokiečių kalbą kaip pagrindinę užsienio, ir dabar ko nepaklausi, niekas nieko neprisimena, nes nenaudoja. Kai lankiausi pernai ir užpernai Vokietijoje, pagrinde vartojau anglų kalbą, nes juokinti žmones su savo praktikoje niekad netaikomomis ir beveik užmirštomis vokiečių kalbos "žiniomis" nemačiau reikalo.
O kas liečia kalbos sunkumą, tai anglų k. gramatika yra nesulyginamai paprastesnė, o tarimas - na, dabar jis atrodo įprastas ir nė kiek nekeistas.
Comment