1. Fantastikos mėgėjams rekomentuoju S. Lukjanenko Sargybų seriją - Nakties sargyba, Dienos sargyba, Sutemų sargyba ir Paskutinė sargyba. Tikrai netradicinis požiūris į gėrio ir blogio kovą. Filmai neprilygsta knygoms.
2.Mika Waltari - Sinuhė egiptietis. Gydytojo gyvenimas senovės egipte. Per daug nepapasakosi, tokias knygas reikia perskaityti. www.rasyk.lt
3. O tiems, kas nori pasidomėti Lietuvos senovės istorija, tačiau juos atbaido nuobodi akademinė literatūra, rekomenduoju - Alfredas Bumblauskas - Senosios Lietuvos istorija, 1009 - 1795. Netradicinė istorijos knyga. Gausiai iliustruota. Nagrinėjamos įvairos to meto temos: karyba, buitis, mados ir t.t. www.rasyk.lt
Keliaujantiems ar šiaip besidomintiems Pietryčių Azija (visų pirma Tailandu, Kambodža, Laosu, Mianmaru) rekomenduočiau šitą labai nedidelę ir labai suprantamai parašytą knygelę apie Theravada budizmą t.y. budizmo kryptį proteguojamą tose šalyse. Theravada įdomu tuo, kad tai seniausia iki šiol išlikusi budizmo kryptis.
Iš praktinės pusės naudinga tuo, kad tiesog padės geriau suvokti tų šalių mentalitetą ir supažindins su budizmo filosofija ir pagrindiniais konceptais.
Gal gali kiek plačiau pristatyti knygą, jei pats esi ją skaitęs? Kuo ji įdomi, išskirtinė, kokius racionalius ir pagrįstus argumentus pateikia? Nes šiaip skaityti bele ko nesiruošiu. Tam prireiktų viso gyvenimo ir dar 10x tiek
O jeigu sudomins, gal ir paskaitysiu. Kaip bebūtų, reikia išklausyti abi puses.
Neskaičiau ir nesiruošiu skaityti artimiausiu metu. Tiesa sakant man tai ir nėra taip įdomu. O linką numečiau tik tarp kitko, nes kaip pastebėjau iš jusų postų, jus visą informaciją srebiate iš vienos pusės ir poto varote į vienus vartus. Objektyvumo dėlei reikėtų pasidomėti ir oponentų argumentais, o ne teigti, kad tai bus šlamštas ir neverta skaityti, gal kur internete jau ir yra komentarų.
Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa
Neskaičiau ir nesiruošiu skaityti artimiausiu metu. Tiesa sakant man tai ir nėra taip įdomu. O linką numečiau tik tarp kitko, nes kaip pastebėjau iš jusų postų, jus visą informaciją srebiate iš vienos pusės ir poto varote į vienus vartus. Objektyvumo dėlei reikėtų pasidomėti ir oponentų argumentais, o ne teigti, kad tai bus šlamštas ir neverta skaityti, gal kur internete jau ir yra komentarų.
Na oponentų argumentais domiuosi, ir darau tai pakankamai intensyviai. Youtube pilnas video šia tema. Nors praktiškai visi oponuojantys argumentai daro neišpasakytai daug loginių klaidų arba yra paprasčiausia demagogija (kad ir Islamo "didvyris" Zakir Naik, kovojantis su ateistais ir garsėjantis savo sugebėjimais "atversti" į islamą, "irodyti" Korano atitikimą mokslui, "sutriuškinti" ateistų argumentus ir t.t. Pažiūrėk čia).
Manyčiau, bėda čia ta, kad dažniausiai "prieš" ateizmą pasisako ne mokslininkai ir net ne srities žinovai, bet teologai ar netgi pastoriai bei kiti angažuoti veikėjai (kad ir tavo siūlomos knygos autorius Phil Fernandez).
Viena esminių problemų yra ta, kad mokslas yra matomas tarytum viena iš "nuomonių" (kita "nuomonė" yra teistai). Mokslas "nuomonių" nereiškia. Jis tik reiškia tezes, teorijas, pateikia faktus už ir prieš, bando savo teorijas neigti ir atmesti. Religiniams teiginiams taikomi tie patys metodai, o medžiagos šiuo atveju, yra daugiau, nei pakankamai, kad nebūtų apsiribota vien teorijos pateikimu be stiprių argumentų.
Tai ir žiūri žmogus, ką turi: argumentai, logika, faktai, statistika. Kitaip tariant, bet kokia pagrįsta ir aiški informacija, kurią turime. Ir šiuo atveju gana triuškinančiai laimi "ateistų" stovykla, apsiginklavusi šiais ginklais, kuriuos jiems tiekia būtent mokslininkai ir mokslo terpė.
Teistai, kita vertus, tepasitelkia teologiją, dvasininkus, šamanus, magus, dvasias ir pan. (priklausomai nuo religijos... ir sužinok kad geras, kuriais labiausiai tikėti - šamanais iš šventojo miško ar elfais iš olos), o kai kuriais atvejais (pvz. Islamo) ir fizinį smurtą ar net žmogžudystes. Bandoma pasitelkti ir mokslą (nors dažniausiai tai pseudomokslas), bet ir čia apsiribojama "skylių" logika t.y. ieškoma "skylių", kurių mokslo argumentai ir įrodymai nepaaiškina (pvz., kai kurių momentų evoliucijos teorijoje). Vėlgi, tai mąstymo ir logikos klaida, nes bandant įrodyti savo teoriją (šiuo atveju, Krikščionybės arba Afrikos genčių Šamanizmo) nepakanka besti pirštu į oponuojančią teoriją ir šaukti "ė, jūs šito negalit paaiškinti... reiškia Dievas yra"... tik kuris Dievas: JuJu iš didžiojo kalno ar Abraomiškasis iš Izraeilio?
Kitaip tariant, tai infantiliška ir tiesiog kvaila logika bei argumentavimas, už kurį lėktum iš universiteto po pirmojo semestro...
Dar yra "Noma" argumentas, kuris iš esmės teigia, kad mokslas neturėtų bandyti aiškintis religinių reikalų, nes tei neįmanoma iš principo. Tik neaišku, kodėl kažkas galvoja, kad gali nurodinėti mokslui, kas jam galima, o kas ne?
Ir t.t.
Kitaip tariant, kad ir kaip bežiūrėsi, kad ir kaip besistengsi paneigti savo "ateistines" pažiūras (ką, beje, aš pats aktyviai darau bene kasdien), bet to padaryti neišeina. Ir ne todėl, kad aš tuo "tikiu" (angl. faith t.y. tikėjimas vardan tikėjimo), bet todėl, kad vadovaujuosi kritiniu mąstymu, logika, sveiku protu ir nuovoka, kuriuos pasitelkdamas vertinu įrodymus, argumentus ir visą kitą informaciją. Jeigu kas nors pateiktų pakankamai stiprių argumentų, suponuojančių, kad teorija apie Alachą ar Jahvę yra maždaug 90% pagrįsta ir kad toks dievas tikriausiai egzistuoja, pirmas dalykas, kurį padaryčiau, lėkčiau į bažnyčia, iš ten šliaužčiau keliais į vienuolyną ir prašyčiausi priimamas bei atpirkinėčiau nuodemes iki gyvenimo galo ir būčiau didžiausias krikščionis/žydas/musulmonas, koks tik gali būti.
Bet kol kas dažniausiai matau demagogiją, nepagrįstus teiginius ir klišiškus argumentus, kurie įspūdį daro nebent neraštingiems ar visiškai kvailiems žmonėms. Dar kartą pabrėžiu, kad tai ne tikėjimo, bet žinojimo ir sveiko proto dalykas.
Žodžiu, gal geriau grįškim prie senų gerų mokslinių argumentų (kuriuos naudoja ir R.Dawkins'o knyga). O jie sako viena: dievo (bent jau tokio, kokį jį paišo populiarios religijos) tikriausiai nėra ir negali būti (na kokiais 99,9999999999%).
Taip kad nereiktų "pykti" ant ateistų. Labiau reiktų pykti, kad kai kurie žmonės, užuot vadovaudamiesi jiems į galvas įbesta dogmatine mistika ir magija, vadovaujasi protu, žiniomis ir sveika nuovoka.
O jei ta knyga taipogi ieško "skylių" mokslinėse teorijose, nurodinėja mokslui, kur jam "negalima" lįsti bei užduoda klausimus "o tai kas mus sukūrė?", tai tekeliauja tokia knyga tiesiai į makulatūros perdirbimo cechą.
O ar nebalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.
Tu teisus, bet daugelį knygų skaitau ne originalo kalba, išverstas. Tai ir šį kart pasirinksiu pastarąją. Be to kokį romaną galėčiau skaityti anglų k., bet dabar nenoriu prasėdėti su žodynu rankose, gali būti nežinomos terminologijos, nesu stipri anglų kalboje
O ar negalvoji įsiyti angliškos versijos? Tiesios skaityti autoriaus gimtąja kalba turėtų būti įdomiau ir naudingiau.
Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.
Cia norejai pasigirti, kad anglu kalba moki labai sauniai? Nes atsakymas i tavo klausima - ne negeriau, 99.9% lietuviu gimtaja kalba skaityti geriau nei uzsienio.
Nelabai supratai mano mintį
Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.
Siūlau skaityti ne tiek anglų, kiek gimtąja autoriaus kalba t.y. ta kalba, kuria originaliai parašyta knyga, nes vertimuose į bet kokią kitą kalbą atsridanda netikslumų, neišverčiamų žodžių ar šiaip vertimo klaidų tikimybė. Pavyzdžiui, lietuvių autoriaus lietuviškai parašytą knygą visų pirma skaityčiau lietuviškai.
Matai, tame ir esmė, kad pvz. anglų kalba daug turtingesnė už lietuvių, ir yra žodžių, kurie lietuvių kalboje neturi atitikmenų, todėl kartais iš ties nepatogu skaityti anglų kalba, nes ir žodynas ne visuomet padeda (išverčia tą savoką tik pridėdamas lietuvišką galūnę, o esmė vis tiek neaiški). Aišku, tai galioja labiau skaitant techninę/mokslinę literatūrą nei grožinę, bet ir čia pasitaiko panašių dalykų.
Rekomenduoju Claire Goll ,,Vaikantis veja" apie moteri pazinojusia bemaz visus didziuosius XX a. pirmos puses genijus, t.y. dadaizmo pradininkus, Dzoisa, Majekovski, Froida ir pan.... Labai ironisku ir sarkastisku stiliumi parasyta knyga, kurioje taip sakant nera jokiu tabu....jeigu esate jautriu nervu arba tiksliau sakant jautrios morales tokiu atveju jums kai kuriose vietose kais ausys...
Kad supazindinciau koks stilius viena mane prajuokinusi citata: ,,Patirti orgazma, kai tau septyniasdesimt seseri - zygdarbis."
Jei kada uzklysit, idomi, prontinga ir istoriskai daug pamokanti nuotykine grozine literatura. Nors nera viskas tiesa (zinoma kad ne) sutapimu daug, kurie padeda surasti Atlantida, ir knyga yra gana lengvai ir idomiai skaitoma. Kadangi faktu ir ivykiu nemazai, tinka skaityti po keleta puslapiu per diena. Jei kazkas domisi Atlantida ar archeologine jos, Kretos ar Graikijos istorija, tikrai verta laisvalaikio skaitymui.
I wouldn’t want to belong to any club that’d have me as its member. - Groucho Marx
jau pradėjau skaityti Den Senor ir Paul Singer "Start-Up nation : the story of Israel's economic miracle".
Nesistebiu kodėl mūsų MP A.Kubilius (taip pat gerb. D.Kreivys), dalyvaudamas susitikimuose su užsienio verslininkais, taip pat per išvyką į Izraelį minėjo šią knygą kaip gerą pavyzdį ir Lietuvai. Pakankamai įdomiai, suprantamai parašyta kaip Izraelis, maža valstybė nederlingoje teritorijoje apsupta arabų fundamentalistų, sukūrė ekonominį stebuklą. Kokią įtaką turi kariuomenė bei įgyta patirtis joje ir kaip ji - patirtis ir "privilegijos" - pasitarnauja žmonėms, pradėjusiems po tarnybos kurti verslą, kokios aukštojo mokslo lengvatos, taip pat apie rizikos fondus, venture capitalist'us, start-up verslą ir t.t. ir pan
Kai ko Lietuvai galima pasimokyti iš šios valstybės.
Tai, kad Israel Economics Miracle, labai paprastas - America give money
Nepaslaptis, kad JAV finansuoja Izraelį dėl geopolitinių tikslų ir įtakos/stabilumo Artimųjų Rytų regione, o Izraelis yra JAV sąjungininkas metų.
Be to Izraelyje veikia daugybė JAV bendrovių, nemažos tiesioginės užsienio investicijos. Bet ne čia esmę. Izraelyje veikia, atsiranda daugybė tech start-up - nedidelių IT/cleantech/biotech ir pan bendrovių, kurios po to sėkmingai įsilieja į globalią rinką. Lietuvių GetJar , taip pat fermentas, teva etc sėkmės istorijos yra panašios. Jų verslininkai turi galimybes gaut finansavimą per rizikos fondus... Daug patentų, išradimų, sėkmingai realizuoti verslo planai ir t.t. Žodžiu knygoje labiau kalbama apie veiksnius, kurie padarė įtaką (pvz tarnavimas kariuomenėje) ir pan.
srael has more companies on the tech-oriented NASDAQ
stock exchange than any country outside the US – more than all of Europe, India, and China combined. Nor is Israeli innovation limited to computers, security, and communications; the Jewish state leads the world in medical device patents, and is a strong global player in cleantech and biotech.
Nesu labai didelis knygų skaitytojas, bet šita knyga užkabino.
Jonas Mekas
Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai
1991 m. angliškai išėjo J. Meko dienoraščių knyga „I Had Nowhere To Go“. Lietuviškai dienoraščiai „Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai“ paskelbti 2000 metais. Dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį (1944–1954 m.), kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Knygai būdingas fragmentiškumas. Kaip ir savo filmuose, J. Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą.
Žmogus be vietos: nervuoti dienoraščiai: [memuarai].Puslapiai:524
Comment