Čia nėra tas atvejis, kai visiems turi patikti. Man LT United daina buvo šlykšti, bet ji laimėjo 6 vietą ir tai yra liuks )
Žiūrint į Latvijos sėkmę šiais metais, manau, kad Orlova galėjo būti stipriai priekyje su savo intelligent folktronic
Kai ne visiems turi patikti, tai pagal kokį kriterijų tada bus renkama? Ateis du dėdės ir pasakys - siunčiam šitą?
Dabar irgi yra panašiai, bet 50% balsų sudaro visuomenės nuomonė.
Lietuvos nacionalinės atrankos konkurso dabartinė sistema, kai atlikėjas ateina su daina, o po to tenka dainuoti kitų atlikėjų dainas, yra absurdiška. Įsivaizduokit, koks nors garsesnis dainininkas, ar grupė, turintys susiformavusį stilių, ateina į konkursą, ir jiems reikia ten iš pvz. iš rokerių persiorientuoti į pop stiliuką ir dainuoti Baumilos, Mios, po to Vilmos, po to Silvos dainą... Tokios taisyklės tinka tik vidurinės mokyklos lygio konkursui. Na įsivaizduokit, jeigu Prancūzijos nacionalinėje atrankoje dalyvauja Patricia Kaas ir jai tenka dainuoti tokį popsiuką kaip Baumilos ar Linkytė dainos. Ji gal daug metų laukė dainos kuri jos nuomone tinka, ir su kuria ji nori važiuoti į Eurovizija.
Kai ne visiems turi patikti, tai pagal kokį kriterijų tada bus renkama? Ateis du dėdės ir pasakys - siunčiam šitą?
Dabar irgi yra panašiai, bet 50% balsų sudaro visuomenės nuomonė.
Tiesiog voliuntaristiniu sprendimu ir viskas. Čia nereikia kažkokios demokratijos laikytis. Daug Vakarų Europos šalių taip ir daro. Turi keli muzikologai ir prodiuseriai nuspręsti.
Kai gamina lazerius, tai irgi nedaro atrankos su publikos balsavimu.
Čia nėra tas atvejis, kai visiems turi patikti. Man LT United daina buvo šlykšti, bet ji laimėjo 6 vietą ir tai yra liuks )
Žiūrint į Latvijos sėkmę šiais metais, manau, kad Orlova galėjo būti stipriai priekyje su savo intelligent folktronic
Buvau susilažinęs su bendradarbiu, kad LT United nepateks į finalą iš Torres 10 butelio.... Š... pralošiau
Lietuvai reikėtų keisti antrankos koncepciją, nes dabartinės dainų dalybos atlikėjams yra kažkoks nesusipratimas. Galėtų bent finalas vykti vienoje arenų, kur atlikėjai pristatytų ne tik dainas, bet ir pasirodymų koncepcijas. O vėliau būtų šlifuojamos detalės.
Švedo pasirodymas Eurovizijoje ir nacionalinėje atrankoje:
Be didesnio ekrano ir sekundėmis suplanuoto pasirodymo, kurį rengė Beyonce pasirodymo Grammy scenografai, didelių skirtumų nėra.
Dauguma atlikėjų Švedijos atrankoje iš karto pristato pilnai įgyvendintą idėją - dainą ir pasirodymo koncepciją, kurią ir pasirenka žmonės.
Lietuvai reikėtų keisti antrankos koncepciją, nes dabartinės dainų dalybos atlikėjams yra kažkoks nesusipratimas. Galėtų bent finalas vykti vienoje arenų, kur atlikėjai pristatytų ne tik dainas, bet ir pasirodymų koncepcijas. O vėliau būtų šlifuojamos detalės.
Tarkim dalyvauja konkurse suomių Lordi ir Baumila su Linkyte, ir jiems tenka keistis dainomis. Lordi smagūs strikinėja su savo kaukėmis, dainuoja ir bučiuojasi "This time"... Ši absurdiška sistema sugalvota, nes LRT nori, kad atranka truktų kelis mėnesius ir būtų ką rodyti.
Tarkim dalyvauja konkurse suomių Lordi ir Baumila su Linkyte, ir jiems tenka keistis dainomis. Lordi smagūs strikinėja su savo kaukėmis, dainuoja ir bučiuojasi "This time"... Ši absurdiška sistema sugalvota, nes LRT nori, kad atranka truktų kelis mėnesius ir būtų ką rodyti.
Manau, jog LRT taip sugalvojo, kad surinkti daugiau pinigų iš balsuojančių žiūrovų. Tačiau nežinia, kam tos surinktos lėšos panaudojamos, jeigu po konkurso šalies atstovai rengia paramos koncertą.
Jeigu neklystu, Lietuvos nacionalinės atrankos konkursas yra rekrodiškai ilgas lyginant su kitų šalių atrankomis. O eurovizinio hito kaip nebuvo, taip nėra.
Taip, televizijai rūpi sukurti šou, užimti eterį ir uždirbti. Atranka į Euroviziją turbūt lieka antram plane. Todėl jei panašus formatas liks ir toliau, rimtesni kandidatai tokiuose šou nedalyvaus, nes juose reikia laikytis nepatogių taisyklių, dainuoti nebūtinai tai, ką nori ar geriausiai sugebi ir dar sulaukti kritikos. Toks formatas daugiausia pritraukia žalius atlikėjus, kurie nori pasireklamuoti, įgyti patirties ir pan. Tai organizatoriai galėtų apsipręsti, ar į Euroviziją siekiama siųsti geriausią iš tų naujokų, ar kažką rimčiau. Jei antras variantas, tada reikėtų galvoti, kaip tuos rimtesnius prikalbinti. Visokie žiūrovų balsavimai, visuomenės nuomonės ir kelis mėnesius trunkančios atrankos nėra privalomi atributai.
Dar vis mėgstama mėgdžioti tai, kas Eurovizijoje kažkada jau buvo. O dėmesį reikėtų sutelkti tik į kokybę ir originalumą. Užkuraitis vis mėgsta kartoti "eurovizinis formatas, ne eurovizinis". Nemanau, kad dainos galutinėje lentelėje išsidėsčiusios pagal atitikimą kažkokiam Užkuraičio įsivaizduojamam formatui. Jei visi laikytųsi formatų, tai tebebūtų dainuojamos tokios pačios dainos kaip prieš kelis dešimtmečius.
Nuo šiandien Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pradeda ruoštis kitų metų konkursui. Pradėtas miestų, norinčių rengti konkursą, paraiškų priėmimo procesas. Ar vyks kitų metų konkursas viename naujų Stokholmo stadionų su slankiais stogais "Tele2 arena" (45 tūkst. vietų) arba "Friends arena" (65 tūkst.), kaip tikisi dauguma konkurso gerbėjų, paaiškės vėliau.
Tarp pretendentų jau iš anskto buvo numatytas Stokholmas ir Geteborgas, bet ir kiti miestai gali dalyvauti konkurse. Paskutinį kartą "Eurovizijos" konkursas Švedijoje buvo rengiamas 2013 m. Malmės miesto "Malmö arena".
Iš karto po šių metų konkurso finalo norą dalyvauti 2016 m. konkurse pareiškė Švedijos, Suomijos, Belgijos ir Danijos delegacijos.
Taip pat jau žinoma, kad Latvijos, Estijos, Airijos, Norvegijos bei Vokietijos delegacijos prisijungia prie Švedijos, Suomijos, Danijos ir Belgijos delegacijų, kurios patvirtino dalyvavimą kitų metų konkurse. Pasigirsta gandų, jog Turkija gali sugrįžti į konkursą po pertraukos.
Kaip minėjau vakar, Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vakar pradėjo ruoštis kitų metų konkursui. Pirmiausia, kelias savaites bus priimamos konkursą rengti norinčių miestų paraiškos, o vėliau bus studijuojama kiekviena galimybė bei, greičiausiai, vasarą bus paviešinta vieta, kurioje vyks renginys.
Taip pat pradedama burti pagrindinė prodiuserių komanda, kuri bus atsakinga už kitų metų konkurso rengimą. Be to, pradėti piešti scenos eskizai.
- Po šių metų pergalės Švedija tapo ne tik antra daugiausiai pergalių pelniusių šalių konkurse, bet ir didžiausią bendrą balų sumą turinčia šalimi konkurso istorijoje (4128). Antroje vietoje liko Jungtinė Karalystė su 3849 balais,
- Daugiausiai balų gavusių nugalėtojų sąraše dominuoja Šiaurės šalių atstovai:
- 1999-2015 m. septynis kartus pergalę šventė viena iš Šiaurės šalių (Švedija (1999, 2012, 2015), Danija (2000, 2013), Suomija (2006), Norvegija (2009)).
Visgi nesuprantu, kaip Lietuvos žiūrovai rusei skyrė ne aštuonis balus. Čia vien nacionalinių mažumų balsų neužtenka, vadinasi ir lietuvių daug balsavo už dainą apie taiką. Tamsumas ar naivumas?
Nėra tiek daug balsuojančių, tad turint tikslą - lengva iškraipyt rezultatus. Plius Lietuvoje kortelės pusvelčiui, neregistruotos. Prisiminkite šioje temoje jau minėtą Azerbaidžaną.
Comment