Intelektualai, kultūra

[Lettered]

Data?

https://www.nato.int/nato_static_fl2...019-069-EN.pdf
https://ec.europa.eu/eurostat/statis...e_on_education
https://ec.europa.eu/eurostat/statis...ture_on_health
https://ec.europa.eu/eurostat/statis...e_and_religion

[senasnamas]

„Vaiva“: užmiršta Vilniaus kavinė

Papasakosiu apie savitą ir kažkada vilniečiams svarbią kavinę. Kalbu apie „Vaivą“, nuo 1964 iki 2000 m. veikusią dabartinėje Pilies (buvusi M. Gorkio) gatvėje, kur sovietmečiu kavą ir stipresnius gėrimus prie vieno stalo gerdavo tarpusavyje pažįstami ir nepažįstami studentai, dėstytojai, hipiai ir pankai, KGB ir milicijos stukačiai, pripažinti ir niekam nežinomi menininkai, valkatos ir atsitiktiniai praeiviai. Nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, vienas asmuo galėjo priklausyti iškart kelioms kategorijoms.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...0oomxRilp4W4Ug

[Sula]

Prisimenu, tėvas (šalia dirbo) vesdavosi mane ten neblogų šašlykų pavalgyti (buvau mažas bet didelis jų megėjas)

[Eikantas X]

Visi filosofasi buvo/yra bukagaliai dundukai.

Labai intelektualus pareiškimas, bet nesutinku. Manau, filosofų galia būna ne tik buka, bet kartais ir aštri

[Aleksio]

Labai intelektualus pareiškimas, bet nesutinku. Manau, filosofų galia būna ne tik buka, bet kartais ir aštri

Filosofai tik plepa, o mokslininkai - kuria.

[digital]

Labai intelektualus pareiškimas, bet nesutinku. Manau, filosofų galia būna ne tik buka, bet kartais ir aštri

Hmm, Aleksio originalus pranešimas https://www.miestai.net/forumas/foru...02#post1808702 visai kitaip atrodo. Iš kur citata?

[Aleksio]

Hmm, Aleksio originalus pranešimas https://www.miestai.net/forumas/foru...02#post1808702 visai kitaip atrodo. Iš kur citata?

Tiesiog neišsilavinęs kaimietis Eikantas X savo populiarumui didinti naudoja asmeninį susirašinėjimą.

[Eikantas X]

Filosofai tik plepa, o mokslininkai - kuria.

Na čia keliom kryptim būtų galima atsakyti.

Pradžiai, atomų teoriją pirmasis sukūrė filosofas Leukipas, o fizikos discipliną sukūrė filosofas Aristotelis.

https://www.bernardinai.lt/2019-03-1...-aristoteliui/

Aristotelis reikšmingai prisidėjo vystant psichologiją, proto filosofiją, retorikos ir estetikos studijas. Jo indėlis į biologijos mokslą taip pat milžiniškas. Jis detaliai stebėjo ir aprašė daugybę augalų ir gyvūnų rūšių. Aristotelio veikalas Fizika yra vienas reikšmingiausių filosofinių traktatų apie kismą ir jo priežastis gamtoje. Kartu tai yra bandymas paaiškinti, kas yra prigimtis – physis, – kuri yra viena įdomiausių ir enigmatiškiausių filosofinių sąvokų jo darbų korpuse.

335 m. pr. Kr. grįžęs į Atėnus, Aristotelis įkūrė pirmąjį universitetą. Ne Platono Akademija, o Aristotelio Likėjus turi būti laikomas pirmuoju Europos universitetu, vieta, kur vyko sistemiškos skirtingų disciplinų studijos: biologijos, botanikos, matematikos, logikos, psichologijos, etikos, filosofijos istorijos, politikos, astronomijos, medicinos, meno ir kitų disciplinų.

[Eikantas X]

Hmm, Aleksio originalus pranešimas https://www.miestai.net/forumas/foru...02#post1808702 visai kitaip atrodo. Iš kur citata?

Oi, pataisiau, tiesiog norėjau pacituoti Aleksio.

Tiesiog neišsilavinęs kaimietis Eikantas X savo populiarumui didinti naudoja asmeninį susirašinėjimą.

Atsibodo slėpti nuo visuomenės kai kuriuos tavo šviesaus proto perlus, kuriuos randu iš tavęs gaunamose pagiežingose įžeisti, suniekinti, provokuoti ir pan. bandančiose asmeninėse žinutėse. Diskutuokime viešai, juk skelbiesi demokratijos fanu, žinai, agora

[Eikantas X]

Internetai trolina "Capitol Hill Autonomous Zone" ir šiandien praneša, kad teisėjais gali būti tik juodi. Tad jeigu sugalvosi kovoti už "sisteminį rasizmą", prisimink, vietos nerasi tarp avo minties brolių. O kol kas nuo Churchillio persimesk iki Gandžio. Pagooglink, gal A. Nikžentaitis rašė kažką rašė apie tai, nes autoritetas Vėtros temoje. Aš jau nebepamenu, kada jis tą XX a. tyrinėjo, neskaitant patogių temų kaip istorinė atmintis... Pamenu, tik kaip jis fb rašinėjo, kad Lietuvoje yra dvi grupės: "liberastai" ir "patriotai" ir jis savo pastatė į "liberastų" pusę. Faina būti LII direktoriumi.

Skiriu citatą iš straipsnio sankauskas ir R.D. , o taip pat ir kitiems (Apie kūrybinę laisvę, tai ten kontekstas apie Marių Ivaškevičių).

Donatas Petrošius. Tomonio gatvė
https://literaturairmenas.lt/s-kelti...-tomonio-gatve

Vasario pradžioje gavau dar kartą perskaityti Vytauto Kavolio „Nepriklausomųjų kelią“, 1951–1965 m. publicistiką. Iš tekstų matyti, kad autorius anuomet emigracijoje bene svarbiausiu uždaviniu laikė individualistų ir patriotų sutaikymą, kad visi kartu šį tą nuveiktų lietuvybės išsaugojimo labui. Galbūt V. Kavolio išmąstytas (ir nežinia, ar sėkmingai realybėje diegtas, nes juk realybė visai kitokia, nei kiekvienas iš mūsų ją įsivaizduojame) liberalusis nacionalizmas atrodo lyg utopija, bet neabejoju, kad jo pastangos į bendruomenę įnešė susikalbėjimo. Kad ir kaip žiūrėsi, turi racijos kavoliškas raginimas individualistams šiek tiek nusileisti vienu kitu laipteliu žemiau, kai reikia susikalbėti su patriotais. Nes juk oponentai aukščiau neužlips, kai kalba suksis apie literatūrą ar plastinius menus.

Bet gali būti ir taip, kad dabar pakitę bendravimo formatai. Ginčo dalyviai išgirsta ir domėn ima tik radikaliausius oponentų pareiškimus (neretai anoniminius, tyčia į viešumą mesteltus, kad kurstytų), o ir šiaip vyrauja nuolatinis demaskavimo ir sutriuškinimo vienu smūgiu siekis. Tokia disputų kultūra turbūt senesnė net už virtualiuosius socialinius tinklus.

Kad ir kaip žiūrėsi – mūsų valstybė laikosi ant kūrybingų, daugiausia – liberalių pažiūrų individualistų ir konservatyvių patriotų. Spėčiau, abiejose stovyklose yra po 5 proc., imant nuo visos visuomenės. Iš viso – 10 proc. Ir tai yra visi, ant kurių mūsų pasaulis laikosi. Ta aktyvioji visuomenės dalis ir yra tie, kurie dėl trupinio aukso neparduos, neišduos. Turi tvirtas nuostatas, jais neįmanoma manipuliuoti (išimčių būna, bet nebūtina jų absoliutinti). Likusioji visuomenės diduma – amorfiška, vangi, nesunkiai apkvailinama. Juos tenka įtikinėti, užvesti, kad eitų mitinguoti, balsuoti, pakovoti už savo ar kitų teises bei laisves.

Kai kyla liberaliųjų ir patriotiškųjų stovyklų kautynės, laikau kumščius, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Nes rezultatas iš anksto aiškus – nė viena stovykla oponentų nepadės į vietą, visi liks prie savo. Patriotai nėra grėsmė kūrybinei laisvei, kūrybinė laisvė negali sugriauti ar kaip kitaip likviduoti šventenybių. Viską, kas buvo sunkiai statyta ir dėl ko kovota, sugriauti gali korupcijos, politinių diversijų, melagingų žinių tvanas. Ir pilkasis legionas, tyliai kilnojantis popieriukus kabinetuose.

[Eikantas X]

Pokalbis „Gintaro Beresnevičiaus idėjos ir tekstai šiandien“ Vilniaus knygų mugėje`2020. 1 dalis.

Pokalbis „Gintaro Beresnevičiaus idėjos ir tekstai šiandien“ Vilniaus knygų mugėje`2020. 2 dalis.

[Tomas]

Gal būtų galima pakeisti temos pavadinimą? Intelektas ir kultūra dažnai neturi nieko bendra.

[sankauskas]

Gal būtų galima pakeisti temos pavadinimą? Intelektas ir kultūra dažnai neturi nieko bendra.

Ką reiškia dažnai? Vieną kartą ir šimto? Du? Dešimt? Afrika ir karštis irgi dažnai neturi nieko bendro, pavyzdžiui Kilimandžaro viršūnėje.

[Eikantas X]

Gal būtų galima pakeisti temos pavadinimą? Intelektas ir kultūra dažnai neturi nieko bendra.

Intelektas ir intelektualai nėra tapačios sąvokos. Na kaip žmogus, kaip galima būtų spėti iš šio pasisakymo, dalinai tebeesantis homo sovieticus ir tebegyvenantis sovietinėj įtakoje, kada intelektualų termino Rytų Europos atitikmuo „inteligentija“ buvo apibrėžta kaip bet kas, kas nėra dirbantis vien fizinį rankų darbą, o susįjęs su kažkokia intensyvesne protine veikla, tu esi kaip ir teisus, subjektyviai, iš savo sovietinės perspektyvos. Aš labiau būčiau linkęs vartoti intelektualo terminą vakarietiška bei ikibolševikine prasmėmis. Bet laisvai gali sukurti temą „Tomas ir научно-техническая интеллигенция“ ir ten dėstyti atitinkamas tezes bei dėti nuorodas. Ten dar Aleksio galės pasireikšti.

[Tomas]

Ką reiškia dažnai? Vieną kartą ir šimto? Du? Dešimt? Afrika ir karštis irgi dažnai neturi nieko bendro, pavyzdžiui Kilimandžaro viršūnėje.

Na va pavyzdžiui John , intelekto turi, kultūros nelabai. Tavo paties atvejis liūdnesnis - nei to, nei to

[Tomas]

Intelektas ir intelektualai nėra tapačios sąvokos.

Būtų sunku nepritarti.

[sankauskas]

Na va pavyzdžiui John , intelekto turi, kultūros nelabai. Tavo paties atvejis liūdnesnis - nei to, nei to

Na jo, nei treningus išeiginius turiu, nei Ruki v verch klausau - nei vieno kaunietiško kultūros atributo.

[Eikantas X]

Tomas redukuoja visą žodžio „kultūra“ prasmių spektrą iki tik „kultūringas“ aka „mandagių manierų“. Na akivaizdu, kad tokie dalykai kaip Markizo de Sado veikla, avangardinio meno išsišokimai, viduramžių plebso karnavalinė kultūra, necenzūruota liaudies kultūra ar JAV juodaodžių getų kultūra kirsis iš esmės su „kultūringumu“ kaip tam tikro laikmečio tam tikrų visuomenių tam tikrų visuomenės sluoksnių nustatomomis „visuotiniai padoriomis“ elgesio normomis.

[Eikantas X]

Ai va dar prisiminiau kultūros artefaktą - meno kūrinį, neblogai iliustruojantį tomiškąją kultūros sampratą :

Įvykių liudininkai su šypsena prisimena, kaip daugelis atėjusių į 1995 m. ŠMC surengtą parodą „Dėl grožio“ visų pirma skubėjo ieškoti ne Juozo Statkevičiaus sukurto stiliaus parodose budinčiam personalui ir net ne Valdo Ozarinsko instaliacijos iš 37 žiurkės vidaus organų. Visi norėjo pamatyti Mindaugo Šimkaus kūrinį „Taip pasaulis nesikeičia“ (1995). Tai – organinio stiklo plokštė, ant kurios puikavosi lakoniškas užrašas: „Jei žmogus kultūringas, jam bybys nereikalingas“. Jos vienos užteko kikenimui ir šnabždesiams, o ŠMC kuratoriai, matyt, net įžvelgė skandalo potencialą – parodos kataloge negražusis žodis liko ištrintas.

https://aistepaulina.wordpress.com/2...voje-ii-dalis/

[Eikantas X]

„Manau, tokios šalys kaip Lietuva ir Japonija yra tikras leidėjų rojus. Skaitymo kultūra ten dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose. Čia susidomėjimas daugiausia sutelktas į „Netflix“, televiziją, filmus, buvimą gryname ore, įvairius pasilinksminimus, atsipalaidavimą („niksen“ olandiškai vadinamas nieko neveikimas) – skaitymui tenka nedidelis vaidmuo. Ką skaito statistinis olandas? Dažniausiai standartinius bestselerius ir vertimus iš anglų kalbos. Literatūriniam išprusimui nėra nieko kenksmingesnio už bestselerių sąrašus, populiariausių kūrinių dešimtukus ir kitus reitingus. Visai neseniai populiarioje televizijos laidoje per mėnesį būdavo aptariamos keturios knygos – visas jas išpirkdavo akimirksniu. Žmonės aklai vadovavosi „specialistų rekomendacijomis“ ir klusniai pirko reklamuojamas knygas. Tai, žinoma, nieko nepasako apie rekomenduojamų knygų kokybę.“

Rasos Sagės interviu su Steven Hagers „Lietuvoje skaitymo kultūra dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose“ rasite Literatūra ir Menas, 1 nr. 19 p.