Intelektualai, kultūra

[mantasm]

Jordan Peterson toliau generuoja popkornų ekonomiką Panašu, kad nebus trumpalaikė vienos nakties žvaigždutė.

[Eikantas X]

Ar mokslinio metodo taikymo mokymas mokyklose padėtų?

[RokasLT]

O kas gali suprasti postmodernų meną?

[justinas adam]

Gero meno Iš MO kolekcijos

Dėl tokių dalykų žmonės ir myli modernų meną
Kažkas bando ieškoti gilios minties, kažkam juokinga, tuo jis ir įdomus.

[Eikantas X]

O kas gali suprasti postmodernų meną?

Skirtingai nuo „elitistinio“ aukštojo modernizmo, postmodernizmas apima ir išnaudoja viso praeities estetikos lobyno stilius, kičą, popkultūrą, bet ką, taip kad savyje talpina gausybę galimybių būti suprantamam net ir„paprastam žmogui“. Kas liečia „sunkiau suprantamą meną“, tai

Antra, avangardinis menas reaguoja į savo paties
socialinę sampratą, kuri, seniau sukurta (menininkų
avangardistų, o ypač pasekėjų iš žurnalistų stovyklos),
dabar tampa inertiška. Tokia samprata postuluoja, jog
avangardo menininkas turi būti susvetimėjęs vyraujančiai
buržuazijai bei jos institucijoms. O kai avangardas
buržuazijai pradeda būti priimtinas ir jį buržuazija
paverčia viena iš savo institucijų, avangardinis menas
privalo savęs išsižadėti.4
Tam, kad apgintų savo paties pateiktą susvetimėjimo
buržuazijai įvaizdį, avangardinis menas renkasi susvetimėjimo
sau pačiam kelią. Kadangi elektroninė publika
greitai susiurbia avangardizmo susvetimėjimus sau pačiam,
tai pastarajam tenka veiksmingai išradinėti greitai
nusikratomas neištikimybes. Viso to padarinys - palaida
nebūtinų išradimų gamyba (nebūtinų ta prasme, kad
menininko asmenybei ar jo patyrimui nebūtina, jog
koks nors išradimas įgautų vienokią ar kitokią specifinę
formą; tai gali būti bet kas, kol tik tarnauja laikinajai
atmetimo funkcijai). Šiuolaikiniai meno avangardistai
iššvaisto savo energiją nuolat stengdamiesi įrodyti, kad
menininkas nėra tas, kas jis yra, t.y. savosios publikos
išradimas. Pagrindiniu tokio menininko uždaviniu tampa
ginti savo asmenybės konceptą, kai iš tikrųjų už tokiai
gynybai suręstos struktūros nebelieka jokio „aš".
Spaudimui produkuoti nebūtinas naujoves sunku
priešintis: toks spaudimas sutampa su vartojimo ekonomikos
skatinama greitai išeinančių iš mados produktų
etika.

Vytautas Kavolis, Kultūrinė psichologija, 1995

[R.D.]

Eikantas X, turiu vilties, kad nesate postmoderno gerbėjas

[Eikantas X]

Eikantas X, turiu vilties, kad nesate postmoderno gerbėjas

Keistai išsireikšta, net nežinau kaip suprasti Pvz, viena iš kertinių postmodernizmo savybių yra nostalgija ir praeities eksploatacija. Tai jei pvz, kažkas teigia „va, anksčiau, kažkada tai, buvo ten gerai daroma, o dabar, tai ką, šūdas tas postmodernizmas“, tai tokie teiginiai paradoksaliai užsiiminėja grynu postmodernizmu, tik to sąmoningai nereflektuoja.
Kas tai yra „nepostmoderni“ pozicija? Tai kažkoks radikalus futurizmas, barbariškumas, istorijos linijos nejautimas, nevertinimas, drastiškas modernizmas, kad praeitis nieko verta, ir velniop viską, nes kas geriausia, tai ateity?

[julius]

Eikantas X, turiu vilties, kad nesate postmoderno gerbėjas

labai offtopic tema gaunasi "kas yra postmodernizmas", bet turiu R.D. nuvilti - gali gerbti arba negerbti postmodernizmo, bet mes visi jame dabar gyvename - taip kaip viduramžių žmonės gyveno viduramžiuose o antikos žmonės - antikoje.

[RokasLT]

Keistai išsireikšta, net nežinau kaip suprasti Pvz, viena iš kertinių postmodernizmo savybių yra nostalgija ir praeities eksploatacija. Tai jei pvz, kažkas teigia „va, anksčiau, kažkada tai, buvo ten gerai daroma, o dabar, tai ką, šūdas tas postmodernizmas“, tai tokie teiginiai paradoksaliai užsiiminėja grynu postmodernizmu, tik to sąmoningai nereflektuoja.
Kas tai yra „nepostmoderni“ pozicija? Tai kažkoks radikalus futurizmas, barbariškumas, istorijos linijos nejautimas, nevertinimas, drastiškas modernizmas, kad praeitis nieko verta, ir velniop viską, nes kas geriausia, tai ateity?

Man rodos postmodernizmas literatūroje ir mene yra dekonstrukcija, įsigalėjusių formų naikinimas, naratyvo trukinėjimas ar jo nebuvimas. Jūs čia labiau paėmėte architektūrinio postmodernizmo versiją. Post-postmodernizmas yra sintezė naujojo modernizmo ir "tradicijos(-ų)", ne postmodernizmas.

[Eikantas X]

Manau, jau kuris laikas aišku, joks čia didelis atradimas, na bet nepakenks pakartoti.

Užkalnis. Po Waterso koncerto – atradimas lietuviams

Tačiau meno žmonių kairuoliškas nupušimas Vakaruose - nieko naujo, tik dabar Lietuva pamatė šitą susirgimą iš arti ir buvo šokiruota, kaip vienuolė, pirmą kartą gyvenime užėjusi į sekso reikmenų parduotuvę ir pamačiusi pusmetrio ilgio juodos gumos pimpalus.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...24283#cxrecs_s

[Lettered]

Manau, jau kuris laikas aišku, joks čia didelis atradimas, na bet nepakenks pakartoti.

Užkalnis. Po Waterso koncerto – atradimas lietuviams



Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit...24283#cxrecs_s

Čia labai taikliai apibūdinti kai kurie forumiečiai.

Menininkams, aktoriams ir visokiems pramogų milijonieriams nuo Donaldo Trumpo nurovė stogą, ir jie pradėjo keiktis ir draskytis per visokias ceremonijas ir priešais kameras, laikydami geru tonu bet kuria proga iškelti vidurinįjį pirštą ir garsiai pasiųsti prezidentą tolėliau.

[Eikantas X]

Aistringų prezidento rinkimų diskusijų fone: interviu su gerb. Gitanu iš Literatūros ir meno:

Deividas Preišegalavičius. Gitanas Nausėda: „Kultūros politiką uzurpavo kultūros vadybininkai“

http://literaturairmenas.lt/2018-02-...s-vadybininkai

Vykstant diskusijoms apie kultūrinę spaudą, jos finansavimo tvarkos kitimą, spausdiname interviu su ekonomistu Gitanu Nausėda. Senokai norėjosi pakalbinti jį, kaip žmogų, gebantį suderinti aukščiausios prabos pomėgį – knygų kolekcionavimą – su racionalia, SEB banko prezidento patarėjo veikla.

...

Perfrazavus Victoro Hugo posakį apie mintį, kuri virsta knyga ir kuriai tereikia popieriaus, rašalo bei vienos plunksnos, galima teigti, kad kultūros politika prasideda nuo intencijų, kultūros reikšmės suvokimo, kultūros politikos gairių. Kokia dabar kultūros politika šimtmečio atkūrimo fone?

Nevyniosiu žodžių į vatą. Supaprastintas kosmopolitinis mąstymas gimdo tautinei tapatybei stiprinti kenksmingus ir vien tik ekonomine racionalizacija grįstus sprendimus. Tenka konstatuoti, kad kultūros politiką Lietuvoje uzurpavo vadinamieji kultūros vadybininkai, kurie į mokslą bei kultūrą žvelgia iš vartotojų varpinės ir dažniausiai neperžengia ūkiskaitinio-buhalterinio mąstymo ribų. Prisidengiant skambiais globalumo, kultūros be sienų, XXI a. „pasaulio žmogaus“ šūkiais ištisi mokslo tyrimo institutai ir centrai yra skelbiami atgyvenusiais, nenašiais ir optimizuotinais. Tikslingai susinamos ir karpomos funkcijos būtent tų institucijų, kurių pagrindinė priedermė yra tyrinėti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūros paveldą. Liūdnai sarkastiška, kad tai vyksta valstybės įkūrimo šimtmečio fone. To ilgiau toleruoti negalima! Manau, kultūros žmonės turėtų ne tik raudoti, bet ir aktyviai gintis. Apsižvalgykite aplink – turite daugiau draugų, nei įsivaizduojate....

...

Neseniai buvo įkurta Kultūros periodinių leidinių asociacija, kurios esminiai tikslai – „ginti kultūros periodinių leidinių interesus ir jiems atstovauti, ugdyti kultūrinius visuomenės poreikius, propaguoti profesionaliąją kultūrą; kultūros ir meno analizei bei refleksijai taikyti aukščiausius profesionalumo kriterijus“. Kiek, jūsų nuomone, svarbus šis žingsnis?

Asociacija asociacijai nelygi. Turime daug puikiai veikiančių asociacijų, tačiau yra nemažai ir atvirkštinių pavyzdžių. Svarbu, ar šis veiksmas gimė tiesiog iš to, kad „taip reikia, nes visi asocijuojasi“, ar iš gilaus suvokimo, kad toliau susinti savo profesionaliosios kultūros nebegalima, kaip nepateisinama ir bejėgiškai mojuoti rankomis kvailų valdžios sprendimų akivaizdoje. Kai pamatysiu konkrečius asociacijos veiklos rezultatus, tada ir vertinsiu.

Ar galima tų pačių tikslų siekti kitokiomis priemonėmis?

Tokie dalykai kaip kultūrinių visuomenės poreikių ugdymas atsiranda iš pilietinio veiksmo ir pasišventimo, o ne iš biurokratinių procedūrų. Tas masinis, komercinis, atsiprašau, jovalas, kuris mūsuose dažnai vadinamas populiariąja kultūra, įtraukia didžiąją visuomenės dalį, ir jai pradeda atrodyti, jog kitaip ir būti negali. Tuomet turi rastis bent saujelė einančių prieš srovę ir viešai skelbiančių kultūros evangeliją: „Netiesa, kad tautai reikia tik kultūros surogatų, melas, kad jos poreikiai yra pernelyg žemi aukštajai kultūrai priimti!“ Man tokio žmogaus pavyzdys yra lituanistas Antanas Gudelis, kuris per pastaruosius penkerius metus kartu su savo bendraminčiais iki blizgesio numynė valdiškų institucijų slenksčius, bet savo pasiekė – Tautos namai ant Tauro kalno stovės! Taip, kaip prieš šimtą metų svajojo Jonas Basanavičius.

[R.D.]

Bet tai 17 "Literatūros ir meno" viršelis mane nukautavo.

[Eikantas X]

Na taip, keistokas sprendimas Jei Literatūrą ir meną irgi būtų totaliai uzurpavę kultūros vadybininkai, tai gal ir labiau vartotojišką, bet gal ne tokį awkward viršelį būtų sukurpę

[digital]

Aistringų prezidento rinkimų diskusijų fone: interviu su gerb. Gitanu iš Literatūros ir meno:

Deividas Preišegalavičius. Gitanas Nausėda: „Kultūros politiką uzurpavo kultūros vadybininkai“

http://literaturairmenas.lt/2018-02-...s-vadybininkai

Tikslingai susinamos ir karpomos funkcijos būtent tų institucijų, kurių pagrindinė priedermė yra tyrinėti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūros paveldą.

Tikrai?

[senasnamas]

Tikrai?

Taip.

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką

Esu siūlęs premjero patarėjai Unei Kaunaitei atnaujinti prie Vyriausybės vadovo veikusios Lituanistikos plėtros komisijos darbą ir rimčiau pasirūpinti valstybei svarbiais lituanistikos mokslais. Sulaukiau atsakymo, kad premjerui tai nebus įdomu. Taip pat buvau patarėjos paklaustas, „ką daryti su institutais“. Patariau visų pirma susipažinti, ką lituanistikos institutai yra nuveikę, ką veikia, ką, sulaukę deramos paramos, galėtų nuveikti. Atrodo, kad šie uždaviniai jaunai premjero komandai pasirodė per sunkūs.

Lituanistikos institutai pastarąjį dešimtmetį naikinami labai planingai, nuosekliai ir piktavališkai:

1) Lietuvos mokslo tarybos humanitarikos vadžias laikanti grupuotė reguliuoja išorinį mokslo institucijų darbų vertinimą taip, kad svarbiausi institutų darbai (pvz., tarmių paveldo duomenys, žodynai ir kt.) būtų įvertinti kuo menkiau (nes esą netarptautiški). Tai sudaro nelygias konkurencines sąlygas su kitomis institucijomis ir reiškia vis mažėjantį finansavimą. Kuo finansavimas mažesnis, tuo mažiau žmonių gali dirbti, tuo mažiau jie pateikia darbų ir – nuosekliai žemyn.

3) Bent Lietuvių kalbos institutas metai iš metų kratomas ministerijos siuntinėjamų auditų, kurie kabinėjasi prie posėdžių protokolų formų, nes daugiau nelabai randa prie ko.

http://alkas.lt/2018/03/14/svietimo-...-lituanistika/

[J.U.]

Žmogus komentuoja naują lietuvišką filmą "Leitis". Visiškas šiuolaikinio kino ubagynas, nė pridėsi nei atimsi.
http://www.vabolis.lt/2018/09/30/leitis/#comments

[index]

Žmogus komentuoja naują lietuvišką filmą "Leitis". Visiškas šiuolaikinio kino ubagynas, nė pridėsi nei atimsi.
http://www.vabolis.lt/2018/09/30/leitis/#comments

Aš irgi žiūrėjau jį. Pasirodė labiau kaip įžanga į filmą nei tikras filmas. Kai žuvo jaunasis herojus pasirodė kažkiek keista (nes dažniausiai tokio filmo pradžioje turėtų žūti mokytojas, o po to filme mokiniui jau tektų tvarkytis be jo), bet gerai, įdomus sprendimas. Tada titrai, kurie būna po filmo intro, na ilgas intro, vėlgi įdomus sprendimas, bet ok. Bet, o ne! Čia pasirodo ne filmo pradžios, o pabaigos titrai. WTF?!

[senasnamas]

Oskaras Koršunovas: pasaulis reklamuoja mūsų teatrą, o mes kuriame reklamas apie G tašką

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/...17159#cxrecs_s

[Eikantas X]

Oskaras Koršunovas: pasaulis reklamuoja mūsų teatrą, o mes kuriame reklamas apie G tašką

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/...17159#cxrecs_s

Laida čia yra:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...ngai-su-nomeda

Koršunovas tai kažkoks kartais nelabai adekvačiai reaguojantis žmogus, parodė šitoj laidoj tokį video montažą, kur su Bumblausku truputį papasakojo apie LDK ir tarpukario respublikos laikų įvaizdžio formavimą, kaip cool jam yra, kai Meilutytė laimi medalius, ir Vilniaus Univero maketą kažkur užsieny, tai Koršunovas tai komentuodamas ėmė kažką ne į temą emocingai paistyti apie atgyvenusius nacionalistinius žirgų girdymus jūrose.