Intelektualai, kultūra

[Eikantas X]

O ar tai nėra dėl to, kad pasaulis tapo per daug sudėtingas paprastam žmogui? Sudėtingėjant pasauliui, daugėja žmonių nesuprantančių kas vyksta.

Bingo. Postmodernizmas galėtų būti apibūdintas ir kaip visuotinė prasmių krizė, ir kaip laisvė tą prasmę individualiai susirasti/susikurti.

Daug laiko esu dirbęs universitetuose, ir atsimenu, kaip dažnai ateina studentai, jauni žmonės, kurie labai trokšta tiesos. Čia reikia kalbėti ir apie sovietinį paveldą – juk anuomet mums kalbėdavo apie tiesą, o mes žinodavome, kad tikroji tiesa visai kitokia. Jauni žmonės, ateidami į universitetą, nori, kad jiems viską išdėstytų, kaip yra. Tai yra neįmanoma. Vis dėlto vyravo požiūris, kad į svarbiausius klausimus yra galimi teisingi atsakymai. Kad žmogaus tikslas turėtų būti išsiaiškinti tuos teisingus atsakymus. Dabar, kai esame laisvi, lengviau suprasti, kad pasaulis daug sudėtingesnis ir teigti, jog kokie nors atsakymai yra teisingi, yra klaidinga. O jauni žmonės, ateidami į universitetą, nori, kad jiems viską išdėstytų, kaip yra. Tai yra neįmanoma. Klausimai yra amžini, o atsakymai – labai laikini. Taip ir turi būti.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...ies-286-761634

[Creatium]

Ar mokslinio metodo taikymo mokymas mokyklose padėtų?

[mantasm]

Ar mokslinio metodo taikymo mokymas mokyklose padėtų?

O mokslinis metodas gali atsakyti kuri kultūra "geresnė"?

[Creatium]

O mokslinis metodas gali atsakyti kuri kultūra "geresnė"?

O į šį klausimą būtinai reikia atsakyt? Mokslinis metodas gali padėti žmonėms suprasti kas išvis yra tiesa, kaip ji gaunama, kaip analizuoti faktus ir t.t.

[Eikantas X]

Ar mokslinio metodo taikymo mokymas mokyklose padėtų?

A. Mokslinis metodas absoliučiai nieko nepasakoja apie gyvenimo prasmę.

B. Ever teko girdėti apie indukcijos problemą?
https://en.wikipedia.org/wiki/Problem_of_induction

[Eikantas X]

O į šį klausimą būtinai reikia atsakyt? Mokslinis metodas gali padėti žmonėms suprasti kas išvis yra tiesa, kaip ji gaunama, kaip analizuoti faktus ir t.t.

Kas gali būti laikoma tiesa, yra skirtingų teorijų.
https://en.wikipedia.org/wiki/Truth

P.S. kas yra tiesa, aiškinasi filosofija, o ne mokslinis metodas.

[mantasm]

O į šį klausimą būtinai reikia atsakyt? Mokslinis metodas gali padėti žmonėms suprasti kas išvis yra tiesa, kaip ji gaunama, kaip analizuoti faktus ir t.t.

Ir tada turim postmodernizmą

[Creatium]

A. Mokslinis metodas absoliučiai nieko nepasakoja apie gyvenimo prasmę.

B. Ever teko girdėti apie indukcijos problemą?
https://en.wikipedia.org/wiki/Problem_of_induction

Ne, bet gyvenimo prasmės klausimas ko gero vargiai figūruoja kasdieniniame gyvenime ir problemose, su kuriomis susiduriame (čia minėtos aukščiau pastarųjų metų).

Kas gali būti laikoma tiesa, yra skirtingų teorijų.
https://en.wikipedia.org/wiki/Truth

P.S. kas yra tiesa, aiškinasi filosofija, o ne mokslinis metodas.

Mokslinis metodas padeda nustatyti kas yra objektyvi tiesa. Antai filosofija nepaaiškins kas yra tiesa: kad Žemė plokščia ar, kad Žemė apvali. Mokslinis metodas yra universalus įrankis objektyviai tiesai nustatyti. So far mokslas labai sėkmingai jį taiko ir jokių problemų su juo nėra.

Mokslas gali paaiškinti kaip gyvybė atsirado, bet ne kokia jos prasmė (nes tai nėra mokslo sritis). Ir šitų dviejų dalykų nelabai reikia plakti į vieną, nes tada objektyvi tiesa gali būti iškraipyta.

Ką aš turiu omenyje: mokslinį metodą suprantantys ir mokantys jį taikyti žmonės (dažniausiai mokslininkai) turėtų tam tikrą firewall'ą savyje: mokėtų objektyviai įvertinti daugybę faktų ir pažvelgti į bendrą jų visumą, o ne išsirankioti kas patinka ir kas ne ir tai vadinti realybe.

[John]

Ne, bet gyvenimo prasmės klausimas ko gero vargiai figūruoja kasdieniniame gyvenime ir problemose, su kuriomis susiduriame (čia minėtos aukščiau pastarųjų metų).



Mokslinis metodas padeda nustatyti kas yra objektyvi tiesa. Antai filosofija nepaaiškins kas yra tiesa: kad Žemė plokščia ar, kad Žemė apvali. Mokslinis metodas yra universalus įrankis objektyviai tiesai nustatyti. So far mokslas labai sėkmingai jį taiko ir jokių problemų su juo nėra.

Mokslas gali paaiškinti kaip gyvybė atsirado, bet ne kokia jos prasmė (nes tai nėra mokslo sritis). Ir šitų dviejų dalykų nelabai reikia plakti į vieną, nes tada objektyvi tiesa gali būti iškraipyta.

Ką aš turiu omenyje: mokslinį metodą suprantantys ir mokantys jį taikyti žmonės (dažniausiai mokslininkai) turėtų tam tikrą firewall'ą savyje: mokėtų objektyviai įvertinti daugybę faktų ir pažvelgti į bendrą jų visumą, o ne išsirankioti kas patinka ir kas ne ir tai vadinti realybe.

Problema tik kai neva prisidengdami mokslu, politiškai angažuoti kosmonautai savo kliedesius vadina mokslu. Vienas geresnių pavyzdžių yra 'global warming', kai apsiseileję lefčiai painioja faktus (klimato šiltėjimą ir su tuo susijusią oro taršą) su savo išgalvotais kliedesiais (artėjantį armegedoną, skęstančius miestus, baduajančius vaikus Afrikoje ir poreikį tą global warmingą stabdyti).

[mantasm]

Ką aš turiu omenyje: mokslinį metodą suprantantys ir mokantys jį taikyti žmonės (dažniausiai mokslininkai) turėtų tam tikrą firewall'ą savyje: mokėtų objektyviai įvertinti daugybę faktų ir pažvelgti į bendrą jų visumą, o ne išsirankioti kas patinka ir kas ne ir tai vadinti realybe.

Arba bet kokį mokslu nepaaiškinamą dalyką (pvz kokia yra gyvybės prasmė) nurašytų subjektyvioms tiesoms, kurių negalima lyginti.

[Creatium]

B. Ever teko girdėti apie indukcijos problemą?
https://en.wikipedia.org/wiki/Problem_of_induction

Nežinojau šio dalyko. Perskaičiau beveik viską, kas ten parašyta. Ir aš esu Popperio pusėje. Mokslo viena iš stipriausių savybių yra gebėjimas pripažinti, kad objektyvi tiesa yra kintanti. Istorijoje yra labai daug pavyzdžių, kuomet mokslas pripažino esąs klydęs. Na ir galiausiai mokslas pagrinde tiria tuos dalykus, kurie nėra iki galo apibrėžti. Niekas nebetyrinėja ar Žemė tikrai yra apvali ar ne, bet dėmesį skiria naujoms teorijoms, kurias reikia patvirtinti arba paneigti. Ir pastarasis elementas yra labai svarbus moksle: už teorijos įrodymą arba teorijos paneigimą yra atlyginama vienodai dosniai.

Masinėje visuomenėje juk to nėra. Pripažinti klydus = pripažint esant kvailam, o nuomonė - tiesos ekvivalentas. Ir visa tai dėl to, kad žmonės neskiria nuomonės nuo įrodymo, fakto bei negeba įvertinti bendro klausimo lauko (kaltę iš dalies ko gero galima suversti ir didėjančiam prieinamos informacijos kiekiui).

Arba bet kokį mokslu nepaaiškinamą dalyką (pvz kokia yra gyvybės prasmė) nurašytų subjektyvioms tiesoms, kurių negalima lyginti.

O ar šiuo klausimu yra objektyvi tiesa?

[mantasm]

O ar šiuo klausimu yra objektyvi tiesa?

Absoliučiai objektyvios tiesos nebuvimas nereiškia, kad žmonės negali turėti atitinkamo požiūrio tuo klausimu ir atitinkamai tvarkyti savo kasdienį gyvenimą, jei bendruomenėje dėl to sutariama. Nes bendruomenę vienijantis filosofinis požiūris leistų prieiti prie daugumai priimtino interpretavimo. Bet postmodernizmas, remdamasis tuo, kad mokslinė teorija neatveda prie objektyvios tiesos, sako, kad bendruomenė negali pastatyti taukščiau vieno ar kito požiūrio ir visi požiūriai geri.

[Creatium]

Absoliučiai objektyvios tiesos nebuvimas nereiškia, kad žmonės negali turėti atitinkamo požiūrio tuo klausimu ir atitinkamai tvarkyti savo kasdienį gyvenimą, jei bendruomenėje dėl to sutariama. Nes bendruomenę vienijantis filosofinis požiūris leistų prieiti prie daugumai priimtino interpretavimo. Bet postmodernizmas, remdamasis tuo, kad mokslinė teorija neatveda prie objektyvios tiesos, sako, kad bendruomenė negali pastatyti taukščiau vieno ar kito požiūrio ir visi požiūriai geri.

Bet jeigu žmonės išmanys mokslinį metodą, jie žinos kas yra objektyvi tiesa. Tada taps beprasmis teiginys, kad mokslas nenustato objektyvios tiesos. Ar ne?

[mantasm]

Bet jeigu žmonės išmanys mokslinį metodą, jie žinos kas yra objektyvi tiesa. Tada taps beprasmis teiginys, kad mokslas nenustato objektyvios tiesos. Ar ne?

Tai dabar niekas neišmano mokslinio metodo? Nes lyg mokslininkai ir sutaria, kad mokslinis metodas neturi atsakymų į filosofinius klausimus. Ar jeigu visi, ne tik mokslininkai, išmanys mokslinį metodą, tai pats metodas pagerės ir padės rasti atsakymus ir į filosofinius klausimus?

[Creatium]

Tai dabar niekas neišmano mokslinio metodo? Nes lyg mokslininkai ir sutaria, kad mokslinis metodas neturi atsakymų į filosofinius klausimus. Ar jeigu visi, ne tik mokslininkai, išmanys mokslinį metodą, tai pats metodas pagerės ir padės rasti atsakymus ir į filosofinius klausimus?

O ar aš priešinu filosofinius klausimus su mokslu? Lyg tai ne. Pabrėžiau, kad mokslinins metodas padeda nustatyti, kas yra objektyvi tiesa ir realybė daugumoje su kasdieniu gyvenimu susijusių atvejų. Čia panašiai kaip filosofija nebando atsakyti į mokslinius klausimus, mokslas nebando atsakyti į filosofinius.

Bet kas labiau atspindi mūsų šiandienines aktualiausias problemas? Tarkim čia pradžioje minėtas netikras naujienas, putinizmą, trumpizmą arba tą patį klimato atšilimą. Juk ne gyvenimo prasmės klausimas čia aktualus, o tai, kaip žmonės (ne)moka taikyti mokslinio metodo įvertinti jų gaunamai informacijai.

Aš manau, kad žmonės tiesiog iki galo nesupranta kaip veikia mokslas ir kuo jis remiasi, todėl ir atsiranda tokie dalykai.

[lietus]

Apie kokią čia objektyvią tiesą svaigstate? Štai pavyzdys, jeigu antrojo pasaulinio karo metu koks vokietis būtų nužudęs Hitlerį ir pabėgęs pas sovietus jis būtų didvyris ar išdavikas? O jeigu koks ruselis būtų nužudęs Staliną ir pabėgęs pas fašistus jis būtų didvyris ar išdavikas? Iš kieno varpinės žiūrėsi tokia tiesa ir bus, o iš šalies žiūrint nužudė vieną tironą ir pabėgo pas kitą, tai ir pasakyti sunku kol varpinės nepasirenki.

[mantasm]

O ar aš priešinu filosofinius klausimus su mokslu? Lyg tai ne. Pabrėžiau, kad mokslinins metodas padeda nustatyti, kas yra objektyvi tiesa ir realybė daugumoje su kasdieniu gyvenimu susijusių atvejų. Čia panašiai kaip filosofija nebando atsakyti į mokslinius klausimus, mokslas nebando atsakyti į filosofinius.

Bet kas labiau atspindi mūsų šiandienines aktualiausias problemas? Tarkim čia pradžioje minėtas netikras naujienas, putinizmą, trumpizmą arba tą patį klimato atšilimą. Juk ne gyvenimo prasmės klausimas čia aktualus, o tai, kaip žmonės (ne)moka taikyti mokslinio metodo įvertinti jų gaunamai informacijai.

O aš sakau, kad daug su kasdieniu gyvenimu susijusių klausimų atsiremia į filosofinius klausimus. Moksliniu metodu nustatyti kur yra tiesa grandinės tarpinėse grandyse. Bet lendant gilyn anksčiau ar vėliau prieinama prie filosofijos. Skirtingos kultūros skirtingai interpretuoja filosofinius klausimus. Jų visų požiūris kasdienybėje yra teisingas, jei pritari jų filosofinei interpretacijai.

Putinizmas ar Trumpizmas yra labai logiška pasekmė, paaiškanama moksliniu metodu. Tuo tarpu sakymas, kad Putinizmas ar Trumpizmas yra "blogai" - grynai filosofinis klausimas Kažkam blogai, kažkam gerai.

[Creatium]

Apie kokią čia objektyvią tiesą svaigstate? Štai pavyzdys, jeigu antrojo pasaulinio karo metu koks vokietis būtų nužudęs Hitlerį ir pabėgęs pas sovietus jis būtų didvyris ar išdavikas? O jeigu koks ruselis būtų nužudęs Staliną ir pabėgęs pas fašistus jis būtų didvyris ar išdavikas? Iš kieno varpinės žiūrėsi tokia tiesa ir bus, o iš šalies žiūrint nužudė vieną tironą ir pabėgo pas kitą, tai ir pasakyti sunku kol varpinės nepasirenki.

O prie ko čia tiesa šitame pavyzdyje? Su mokslu toks argumentas visiškai neturi nieko bendra. Čia labiau yra filosofijos kryptis.

[Creatium]

O aš sakau, kad daug su kasdieniu gyvenimu susijusių klausimų atsiremia į filosofinius klausimus. Moksliniu metodu nustatyti kur yra tiesa grandinės tarpinėse grandyse. Bet lendant gilyn anksčiau ar vėliau prieinama prie filosofijos. Skirtingos kultūros skirtingai interpretuoja filosofinius klausimus. Jų visų požiūris kasdienybėje yra teisingas, jei pritari jų filosofinei interpretacijai.

Gal galima pavyzdžių?

[andyour]

Apie kokią čia objektyvią tiesą svaigstate? Štai pavyzdys, jeigu antrojo pasaulinio karo metu koks vokietis būtų nužudęs Hitlerį ir pabėgęs pas sovietus jis būtų didvyris ar išdavikas? O jeigu koks ruselis būtų nužudęs Staliną ir pabėgęs pas fašistus jis būtų didvyris ar išdavikas? Iš kieno varpinės žiūrėsi tokia tiesa ir bus, o iš šalies žiūrint nužudė vieną tironą ir pabėgo pas kitą, tai ir pasakyti sunku kol varpinės nepasirenki.

Bet kurioje varpinėje žuvo milijonai žmonių.