Jeigu Lietuvoje galėtum pakeisti 3 dalykus, ką keistum?

[mantasm]

Būtent.
Kaip jau rašiau, per paskutinį dešimtmetį imta suprasti, kad iki 6-7 metų jau susiformuoja vaiko kognityviniai, analitiniai sugebėjimai, abstraktus mąstymas, socialiniai įgūdžiai.
Vidurinėje mokykloje tą ugdyti jau per vėlu, irba gerokai brangiau.
Darželiai neturi būti tik vieta, kur vaikai praleidžia dieną, kol tėvai būna darbe, bet aukšto lygio emocinio ir intelektualinio ugdymo įstaigos, kur dirba aukštos kvalifikacijos, gerai paruošti specialistai.

Ir kas iš to darželyje išsilavinusio vaiko, jei mokykloje atsiremiama į ekonominę atskirtį? Tėvai, nesvarbu ar išsilavinę ar ne, pasakys, kad nėra pinigų ir tuo baigsis chemiko/fiziko karjera.

Aišku darželyje irgi reikia gerinti situaciją. Visų pirma pravaikant visas užsisėdėjusias tetules su nuliniu supratimu apie vaikų auklėjimą. Bet kreipiant daugiau dėmesio į ekonominę atskirtį mokykloje, mokslininkai iš šlavėjų šeimų gal nebebūtų išimtis.

[andyour]

Ir kas iš to darželyje išsilavinusio vaiko, jei mokykloje atsiremiama į ekonominę atskirtį? Tėvai, nesvarbu ar išsilavinę ar ne, pasakys, kad nėra pinigų ir tuo baigsis chemiko/fiziko karjera.

Yra valstybinės paskolos tiek mokslui, tiek pragyvenimui. Šiaip, kažin ar taip bus, kad visi būsime fizikais ir chemikais Vokietijoje profesinės mokyklos populiarios ir Vokietijai niekas nesutrukdo būti numeris vienas.

[mantasm]

Yra valstybinės paskolos tiek mokslui, tiek pragyvenimui. Šiaip, kažin ar taip bus, kad visi būsime fizikais ir chemikais Vokietijoje profesinės mokyklos populiarios ir Vokietijai niekas nesutrukdo būti numeris vienas.

Kokia valstybinė paskola prieinama vidurinės mokyklos mokiniui? Būreliams, korepetitoriams ir jaunojo chemiko/fiziko/etc rinkiniams?

Šiaip jau Vokietijoje šitą sistemą patys vokiečiai labai kritikuoja. Būtent dėl socialinės atskirties. Jei šeimoje nuo mažens orientuoja į mokslą - gerai mokaisi -> gimnazija -> univeras.. Ir jei neprisidirbi - padorus darbas su padoriu atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Jei šeima neorientuota į mokslą - eilinė mokykla -> profkė. Aišku po profkės gali eit į univerą, bet tam reiks įdėti daug daugiau pastangų nei gimnazistams + būsi praradęs šiek tiek metų.

[andyour]

Šiaip jau Vokietijoje šitą sistemą patys vokiečiai labai kritikuoja. Būtent dėl socialinės atskirties. Jei šeimoje nuo mažens orientuoja į mokslą - gerai mokaisi -> gimnazija -> univeras.. Ir jei neprisidirbi - padorus darbas su padoriu atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Jei šeima neorientuota į mokslą - eilinė mokykla -> profkė. Aišku po profkės gali eit į univerą, bet tam reiks įdėti daug daugiau pastangų nei gimnazistams + būsi praradęs šiek tiek metų.

Žmogus su amžiumi vienaip ar kitaip protingėja. Faktas, kad kažkiek laiko atims. Jeigu žmonės turi laiko nueiti į barą, tai turėsi laiko ir knygą paskaityti.

[mantasm]

Žmogus su amžiumi vienaip ar kitaip protingėja. Faktas, kad kažkiek laiko atims. Jeigu žmonės turi laiko nueiti į barą, tai turėsi laiko ir knygą paskaityti.

Trumpai, čia tu?

[lietus]

Pirmiasia pakeisčiau PSD, kurį visi turėtų mokėti vienodą iki tam tikrų pajamų tarkim 1500 ar 2000 Eurų, gaunantys daugiau nuo sumos viršijančios galėtų sumokėti tuos procentus (būtų kažkas panašaus į progresinius mokesčius) . Taip pat reiktų nustatyti pavyzdžiui metinę tokio draudimo išmokų sumą pirminei sveikatos priežiūrai, o PSPC paslaugas visas padaryčiau mokamas. Atėjai pas šeimos gydytoją susimokėjai už jo išrašytą sumą vėliau iš draudimo atgavai.
Antra dar reiktų paskaičiuoti, bet reiktų juntamai padidinti minimalų atlyginimą, tačiau ne tiesiog skaitine reikšme, bet mažinant darbdavio mokamą draudimo įmoką. T.y. keliam MMA iki 500 Eur, darbdavio įmoką mažiname iki 10% iš esmės minimali darbuotoja kaina tokiu atveju nelabai ir pabrangs darbdavui, o darbuotojams pasijaus stipriai.
Ir trečia geriausias universitetas turėtų būti ne sostinėje, o kokiam mažesniam provincijos mieste. Kaip, kad Britanjoje žymiausi universitetai yra ne Londone, o Kebridže ir Oksforde ar Prancūzijoje Reno mieste, Belgijos - Levene.

[lietus]

Žmogus su amžiumi vienaip ar kitaip protingėja. Faktas, kad kažkiek laiko atims. Jeigu žmonės turi laiko nueiti į barą, tai turėsi laiko ir knygą paskaityti.

Žmogus protingėja tik iki 21-22 metų, vėliau jau tik įgauna patirties. Nemačiau nė vieno kuris būtų protingesnis nei buvo 21-22 metų. Patirtis aišku leidžia pasielgti išmintigiau kai kuriose situacijose, bet tai nereiškia, kad žmogus protingesnis.

[sankauskas]

Ir kas iš to darželyje išsilavinusio vaiko, jei mokykloje atsiremiama į ekonominę atskirtį? Tėvai, nesvarbu ar išsilavinę ar ne, pasakys, kad nėra pinigų ir tuo baigsis chemiko/fiziko karjera.

Aišku darželyje irgi reikia gerinti situaciją. Visų pirma pravaikant visas užsisėdėjusias tetules su nuliniu supratimu apie vaikų auklėjimą. Bet kreipiant daugiau dėmesio į ekonominę atskirtį mokykloje, mokslininkai iš šlavėjų šeimų gal nebebūtų išimtis.

1) Vaikas, negavęs tinkamo ikimokyklinio išsilavinimo, beveik neturi šansų gauti gero išsimokslinimo mokykloje. 7-nerių metų jau per vėlu bandyti iš jo daryti biochemiką.

2) Labiau išsilavinusių/turtingesnių tėvų vaikai gauna gerą ikimokyklinį išsilavinimą namuose/A.Landsbergienės darželyje.

3) Nesukūrus sistemos, kur žemesnio socialinio sluoksnio vaikai gautų gerą valstybinį ikimokyklinį išsilavinimą, jie pasmerkti suktis menkų galimybių ir skurdo spiralėje.

[senasnamas]

7-nerių metų jau per vėlu bandyti iš jo daryti biochemiką.

Ne vėlu ir nuo 17-os. Mokslas tai ne krepšinis . Dauguma žmonių yra vidutinių gebėjimų ir pasiekimai gyvenime priklauso ne nuo to vadinamo protingumo, o nuo asmeninių savybių (komunikabilumas, darbštumas, atkaklumas ir pan.) Pilna daug pasiekusių darbščių vidutinybių ir pilna nieko nepasiekusių protingų tinginių .

[rmss]

Man atrodo jūs kažkam namų darbus padarėt šitoj temoj

[sankauskas]

Nuo 17, jeigu įdėsi daug pastangų, galbūt dar daugybos lentelę gali išmokyti, ne daugiau.

O kognityviniai sugebėjimai, loginis ir abstraktus mąstymai - žodžiu, sugebėjimas mokytis, įsisavinti ir suvokti informaciją sparčiausiai vystosi ikimokykliniais metais.
Žinoma, be kitų tavo išvardintų savybių - darbštumo, atkaklumo, bus sunku pasiekti mokslo (ar kitokių) aukštumų, bet tai nepaneigia ikimokyklinio ugdymo svarbos.

[andyour]

Žmogus protingėja tik iki 21-22 metų, vėliau jau tik įgauna patirties. Nemačiau nė vieno kuris būtų protingesnis nei buvo 21-22 metų. Patirtis aišku leidžia pasielgti išmintigiau kai kuriose situacijose, bet tai nereiškia, kad žmogus protingesnis.

Smegenys dirba visą gyvenimą. Vadinasi, jos daugiau mažiau treniruojasi. Tai reiškia, kad tau bent kažkiek bus lengviau kažką išmokti ateityje, nei dabar. Žinoma, tavo gabumai mokytis apskritai jau bus įgimti arba susiformavę iki 7 metų amžiaus. Nebent dirbi visiškai primityvų darbą, girtuokliauji ir niekuo nesidomi.

[lukass]

1. Tobulinčiau švietimo sistetmą;
2. Gerinčiau susisiekimą bei viešąjį transportą;
3. Mažinčiau negatyvios informacijos kiekį žiniasklaidoje.

[sankauskas]

3 tai superinis.
Aš tai liepčiau žmonėms būti laimingais.

[lietus]

Smegenys dirba visą gyvenimą. Vadinasi, jos daugiau mažiau treniruojasi. Tai reiškia, kad tau bent kažkiek bus lengviau kažką išmokti ateityje, nei dabar. Žinoma, tavo gabumai mokytis apskritai jau bus įgimti arba susiformavę iki 7 metų amžiaus. Nebent dirbi visiškai primityvų darbą, girtuokliauji ir niekuo nesidomi.

Aišku gana sudėtingas yra pats protingumo apibrėžimas. Dėl smegenų darbo visą gyvenimą ir jų treniruočių, tai pavyzdžiui esant senatvinei silpnaprotystei jos irgi treniruojasi, bet ar tokį žmogų galima pavadinti protingu?

[lietus]

Nuo 17, jeigu įdėsi daug pastangų, galbūt dar daugybos lentelę gali išmokyti, ne daugiau.

O kognityviniai sugebėjimai, loginis ir abstraktus mąstymai - žodžiu, sugebėjimas mokytis, įsisavinti ir suvokti informaciją sparčiausiai vystosi ikimokykliniais metais.
Žinoma, be kitų tavo išvardintų savybių - darbštumo, atkaklumo, bus sunku pasiekti mokslo (ar kitokių) aukštumų, bet tai nepaneigia ikimokyklinio ugdymo svarbos.

Dar reiktų apsispręsti kas yra tie pasiekimai? Nes dažnai pasiekimai priklauso ir nuo patekimo reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir pasinaudojimo tuo. Na tarkim Viktoras Uspaskichas sunku paneigti, kad nėra kažko pasiekęs, bet labai abejojiu dėl jo kažkokio superbuper ten iki mokyklinio išsilavinimo.

[lukass]

3 tai superinis.
Aš tai liepčiau žmonėms būti laimingais.

Naujienų portalų nesate skatę? Viskas gi Lietuvoje tragiška, baisu, lyg tiktais užsienyje viskas būtų tobula.

[andyour]

Naujienų portalų nesate skatę? Viskas gi Lietuvoje tragiška, baisu, lyg tiktais užsienyje viskas būtų tobula.

Liaudis skaito tokias naujienas, kad apsisaugoti. Lietuvoje nėra psichologinio saugumo jausmo.

[sankauskas]

Naujienų portalų nesate skatę? Viskas gi Lietuvoje tragiška, baisu, lyg kitose šalyse viskas būtų tobula.

O kaip tu mažintum? Tiesiog įdomus pats procesas. Tu kažkaip lieptum privačioms žiniasklaidos priemonės normuoti negatyvių naujienų kiekį? Būtų kažkokios kvotos, kiek per savaitę/mėnesį gali negatyvių naujienų parašyti?

[John]

Naujienų portalų nesate skatę? Viskas gi Lietuvoje tragiška, baisu, lyg tiktais užsienyje viskas būtų tobula.

Eurostato neskaitot? Statistika meluoja? Lietuva visai nepirmauja pagal žmogžudystes, savižudybes, emigraciją? Visai neatsilieka Europoje pagal gyvenimo trukmę, darbo užmokestį, korupciją?