Jeigu Lietuvoje galėtum pakeisti 3 dalykus, ką keistum?

[dr-rox]

Ir dar vieną pridėsiu - praktiškumo ir pritaikymo gyvenime metalitetas. Na, kai kuriose srityse tai reikalinga, bet, o vaikeeeeli kaip skaudžiai tai kerta jei pritaikoma laisvalaikiui - t.y. tam laikui, kuomet tu gyveni ir skiri laiką sau.
Tipinė situacija tą pavaizduoja, dažnai man tenka susidurti su ja, gal tik ilgas skaitalas gausis. Bet kitaip sunku perteikt

-

Kurį laiką iš šono mane stebėjęs žmogus nedrąsiai priena manęs

- Žiūriu čia aš iš toliau, ale greit kaip skrenda, čia kaip tas vadinasi, lenktyninis dronas, ane?
- Jo sportinis dronas čia

Atrodo dialogas teikia vilčių, nes tas esminis pagrindinis ir esmiškiausias klausimas dar nenuskambėjo. Pradedu galvot nuo ko pradėti pasakoti, nes žmogus atrodo susidomėjęs, kaip čia viskas veikia ir valdoma, tik staiga

- O tai kiek toks kainuoja?

Ohhh.... Ir vėl. Visad tas kausimas, nėra kito klausimo, tesiog neegzistuoja kitoks. Jis privalomas, būtinas ir neišvenigamas. Tas TIKRAS klausimas, kuris nusprendžia viską.

- Na, labai tiksliai nežinau, viskas renkama iš atskirų detalių. Realiai čia sudaro visą rinkinį, visą sistemą - baterijos, valdymas, vaizdas ir dar daugiau visko.
- A, nu bet matyt brangus vistiek...?

Nėra išeities iš to klausimo. Jis privalo būt atsakytas, kitaip tiesiog niekas nebus aišku. Tamsa be šio atsakymo.

- Gal kažkiek, nelabai galvoju, viskam nuo nulio susirinkt gal reiktų kokių 1500-2000eur
- Eik tu sau, tai čia jau aš galiu mašiną nusipirkti visai neblogą!
- Mašina neskraido

Atsakau, žiūriu į žmogų ir šypsaus.
Žmogus susimąstęs ir nepatenkintas.

- Nu bet vistiek, nesuprantu, o tai kam čia tada? O tai gal tu filmuoji ten visokias vestuves, dabar va mano pažįstamas nusipirko ir eina po renginius, užsidirba nu ir jam patinka skraidint juos.
- Ne, šitas dronas iš vis nefilmuoja, čia skirta šiaip akrobatianiam skraidymui, sau pačiam smagiai laisvalaikį leist

Pašnekovas kažką galvoja ir atrodo susirūpinęs

- Bet tai čia tau vis tiek į minusą išeina tada tas laisvalaikis tavo.
- Nu bet kaip aš jaučiuos šituo užsiimdamas, tai man iš tikro į didelį pliusą eina Esat matę save iš aukštai? Žinot, koks jausmas, kai skrendi iš paskos paukščiui ar per siaurą medžių tarpą 80kmh greičiu?
- Nu gal įdomu, įdomu, nu tai tada netrukdau, eisiu jau, gero vakaro.
- Gero

Per tą laiką žmogus net nepagalvojo, kad pats geras jausmas, malonumas ir yra tai, ką tu turi gauti. Žmogus neklausė, koks ten vaizdas iš viršaus ar nepasakė kažko maždaug, "čia turėtų būt labai įdomus jausmas skrist su tais tavo akiniais".
Žmonės nenori jaustis gerai tiesiog šiaip. Negalvodami nei apie kainą, nei apie kažką, brangus ar ne tas jų laivas laikas bei laikas sau. Tiesiog turėti nepraktišką užsiėmimą, kuris neturi daug prasmės, bet tau nuo jo gera kol kas suprantama kaip ... "ėjimas į minusą", "neapsimoka", "o kur čia gyvenime panaudot praktiškai taip". Tad mums reikia rauti ir tą beprasmį praktiškumą, kur jo tikrai nereikia.
P.S. Švedijoj ir Estijoj manęs nė karto neklausė kiek visa tai kainuoja
Saturn

[senasnamas]

Žmonės slapčia smegenų kampučiu pamąsto, kad, va, galėtų vykt į pietus kur šilta savaitgaliui, pasidraskyt kokiam nežinomam mieste, nusibaigt kokioj užeigoj su kažkokia netikėtai sutikta ten emigravusia Oksana už kelis šimtus eurų

Jei laisvas mąstymas siejamas tik su pramogomis ir malonumų tenkinimu, tai nieko gero - reikėjo parinkti tinkamesnį pavyzdį . 24 val. per parą pramogaujantys paprastai degraduoja. O kad ten kas nors kažkur nenuskrido, kažko nepamatė ir neišbandė, tai maža bėda.
Lietuviams trūksta ryžtingumo, noro rizikuoti, jie dažnai bijo kažką keisti, jei nėra patenkinti esama situacija. Mėgsta paburbėti ieškodami kaltų, bet patys bijo kažką nuspręsti, imti daryti ir prisiimti už tai atsakomybę.

Geresnis klausimas ar einant laikui patapsim vienodi ar ne. Bet neaišku kaip atrodys tas vienodumas.

Iš užsienio paprastai kopijuojama tai, ką lengviausia nukopijuoti ir kas labiausiai matoma: pramogos ir blizgučiai. Tokio "vijimosi" ir vienodėjimo nereikia.

[Lettered]

Lietuviams trūksta ryžtingumo, noro rizikuoti, jie dažnai bijo kažką keisti, jei nėra patenkinti esama situacija. Mėgsta paburbėti ieškodami kaltų, bet patys bijo kažką nuspręsti, imti daryti ir prisiimti už tai atsakomybę.

Lietuviai kaip tik nesėdi rankų sudėję, vakaruose darbuotojai labai išlepę ir kartais net dėl visokių smulkmenų protestuoja, o lietuviai dėl nieko neverkia ir jei esama padėtis netenkina drąsiai ir kitą šalį emigruoja gyventi.

[R.D.]

Gerbiamieji, lyginti Vakarų visuomenes su mūsų visuomene yra nesąmonė. Čia daug sudėdamųjų, kurios neleidžia to padaryti. dr-rox sako teisingus dalykus, tačiau mes šitų etapų vargiai, ar praeisime, nes mūsų realijuose etapai egzistuoja, bet jie kitokių formų. Įsivazduokite mūsų žmogų, jo mentalinį klodą ir vakarietį, kurio laisvės kelias daug ilgesnis. Jeigu pas mus 1861 m. vyko baudžiavos panaikinimo reforma, o po sukilimo daug stipriau. Asmens laisvė determinuoja juo galimybės. Dabar žiūrėkite, nuo 1861 m. iki 2017 m. yra 156 metai, o dar atminuoskite 47 sovietinio jungo (kolhozų kūrimo, kuris yra antroji baudžiavos forma), t.y. 109 m. laisvės visiems (ir su įvairiomis konvulsijomis). Tai yra žiauriai mažai. Yra tokių žmonių, kurie nugyvena tiek metų, t.y. viena karta... Be to, buvome dar Rusijos imperijos sudėtyje, vėliau trumpai okupuoti nacistinės Vokietijos ir toliau Sovietų sąjungos. Per XX a. išgyvenome pirmąjį pasaulinį karą, kuris žiauriai naikino turtą, tarkime vien per vadinamąją Dubysos operacija Šiauliai degė 3x., tuomet nepriklausomybės karai, tuomet antras pasaulis, pokario partizanai. Viskas, kas uždirbta, įsigyta, sovietų buvo atimta, žmonės naikinti konclageriuose ir GULAG'uose. Tai toks sudėtingas ir sunkus raidos kelias, kuomet tave ne tik mentališkai sunaikina, bet ir fiziškai, o tai palieka didžiulį antspaudą mentalitete. Kad šitai būtų pamiršta, reikia bent dviejų kartų be karo, gyvenačios laisvės sąlygomis.

[dr-rox]

/\ Nesvarbu kokia tematika, eit į vakarėlius, kapstyt sodyboj žemę, bet ką. Kai jauties gerai sodindamas pomidorus ir gali ramiai atkirsti kokiems nors bohema-pižonams, jog tas tau patinka ir daugmaž dzin, ką jie mąsto bei nesigraužt dėl kažko, tokios proto laisvės reikia. Žmonės kažko bijo, dėl kažko įsitempę ir tą reikia tvarkyt.

[mantasm]

Visuomenės panašėja visame pasaulyje, statomi tokios pat architektūros pastatai, visi naudojasi tais pačiais iphonais, FB, klausosi tos pačios muzikos, valgo tą patį maistą, skaito tas pačias naujienas ir t.t.

Bet Rusija ar Kinija kol kas labiau tolsta nei artėja prie Vakarų visuomenių. Tuose pačiuose vakaruose tarp Europos ir JAV skirtumas nemažėja, gal net ir didėja. Net ir Europos viduje - pvz Švedija ir Danija. Istoriškai turėdamos daug bendro, šiuo metu ne dar labiau panašėja viena į kitą, o kaip tik po truputi ryškėja skirtumai.

[andyour]

Žmonės kažko bijo, dėl kažko įsitempę ir tą reikia tvarkyt.

Tipo per prievartą visus vesti pas psichologus?

[mantasm]

Kokie skirtumai auga tarp DK ir SE?

Pvz imigracijos politika. Aštuonesdešimtais ar pan buvo labai panaši. Dabar Švedijoje SD yra ant įstatymo ribos ir visos kitos partijos nenori su jais dirbti. O Danijoje atitinkama Liaudies partija n metų dalyvauja valdančiosiose koalicijose ir bendrai imigracijos politika ryškiai griežtesnė. Tiesa, dabar kažkuri iš senųjų Švedijos partijų žada griežtinti imigracinę politiką.

Iš asmeninių pastebėjimų - danai gerokai labiau praktiški ir mažiau politkorektiški nei švedai. Bet gal tik su stereotipiniais piliečiaisteko susidurt.

[mantasm]

Tipo per prievartą visus vesti pas psichologus?

Padaryti, kad bijotų bijoti ir būti įsitempę

[senasnamas]

Lietuviai kaip tik nesėdi rankų sudėję, vakaruose darbuotojai labai išlepę ir kartais net dėl visokių smulkmenų protestuoja, o lietuviai dėl nieko neverkia ir jei esama padėtis netenkina drąsiai ir kitą šalį emigruoja gyventi.

Nuolankus darbštumas (kai bijoma pareikalauti ar paprotestuoti) dar vienas bruožas, kuris labai patinka darbdaviams, bet kenkia patiems dirbantiems. O didelė emigracija rodo baimę ir nesugebėjimą tvarkyti savo valstybės, vietoj to pasirenkant dosnesnio pono (darbdavio) paieškas.

[andyour]

- Gal kažkiek, nelabai galvoju, viskam nuo nulio susirinkt gal reiktų kokių 1500-2000eur
- Eik tu sau, tai čia jau aš galiu mašiną nusipirkti visai neblogą!

Tai akivaizdžiai matosi, ko žmogui reikia. Jeigu jam atrodo normali mašina išeina už 2k eur, tai galima įsivaizduoti ant kiek jam reikia mašinos ir tikriausiai dar labai daug visko. Pagal Maslow piramidę, kol nebus patenkinti pirminiai porekiai, tol nepasireikš piramidėje aukštesni poreikiai.

[dr-rox]

Problema tame, kad žmonės viską vertina pagal kainą net jei ir tai ne jų daiktai. Bet žmonės nenori kalbėt apie emocijas, kurias iš to gauna pvz. Ne viskas teikia kažkokią praktinę naudą.

[liutass]

pakeisciau veliava, himna ir herba

[москвичка]

liutass, pasidalink kaip naujos versijos atrodytu

[andyour]

Problema tame, kad žmonės viską vertina pagal kainą net jei ir tai ne jų daiktai. Bet žmonės nenori kalbėt apie emocijas, kurias iš to gauna pvz. Ne viskas teikia kažkokią praktinę naudą.

Nes jis galvojo, kad tu gauni iš to pinigų, nes Lietuvoje pinigų reikia gauti, kitaip neišgyvensi.

[sankauskas]

Kai manęs paklausia, kiek kainuoja dviratis, ir sakau - aštuonis tūkstančius. Tai pučia akis ir sako - tai už tiek gerą mašiną galima nusipirkt.
Tai sakau - kokią gerą? Renault Clio už tiek nenusipirksi. Gera mašina kainuoja pem ir daugiau.
P.S. arba kitas klausimas būna (tipo bajeris) - tai gal minti nereikia.
Prasčiokai.....

[mantasm]

Nes jis galvojo, kad tu gauni iš to pinigų, nes Lietuvoje pinigų reikia gauti, kitaip neišgyvensi.

Problema prasideda nuo galvojimo, kad pinigų reikia "gauti". Iš tos pačios serijos - "pinigėliai", "sutartėlė", "projektukas" ir t.t... Reikia ne žaidimais užsiiminėt, o daryt rimtus pinigus iš rimtų projektų. Toks vaizdas, kad žmonės elementariai bijo pinigų ir būti kažkuo geresni už kitus. Kaip kažkas sakė.. Dažniausiai žmonės giriasi įsigyje brangesnį dviratį/automobilį/namą. Lietuvoje atvirkščiai - kuo pigesnį. O brangiai pirkti yra gėda.

Mažybiniai žodžiai tinkami tik žaisliukams brangesniems už statistinio piliečio mašinas

[Eikantas X]

P.S. Švedijoj ir Estijoj manęs nė karto neklausė kiek visa tai kainuoja
Saturn

Tai tose šiaurės protestantų šalyse tiesiog nemandagu be didelio reikalo bendrauti su žmonėm, ypač mažiau pažįstamais, tai gal todėl ir neklausė to ir ano, o ne todėl, kad jie atsiet mažiau ten susirūpinę kažkuom, nei lietuviai.

[Aleksio]

Toks vaizdas, kad žmonės elementariai bijo pinigų ir būti kažkuo geresni už kitus. Kaip kažkas sakė.. Dažniausiai žmonės giriasi įsigyje brangesnį dviratį/automobilį/namą. Lietuvoje atvirkščiai - kuo pigesnį. O brangiai pirkti yra gėda.

Laikrodis, kainuojantis 5€, kainuojantis 5000€ ir esantis telefone vienodai atlieka tą pačią funkciją. O jeigu nėra skirtumo, kam mokėti daugiau?

[mantasm]

Laikrodis, kainuojantis 5€, kainuojantis 5000€ ir esantis telefone vienodai atlieka tą pačią funkciją. O jeigu nėra skirtumo, kam mokėti daugiau?

Jei laikrodis tik laikui pažiūrėt tai taip.