Naujos kartos bankai

[digital]

papildant antrą straipsnį, būtų nepatogumas kartais net smulkmenose, kai VVT autobuso bilietą gali apmokėti apsu tik per 3 bankus (DNB ir Nordea rodo iki šiol kaip atskirus). Jokių Payserų, Revolut ir pan.

Su Trafi programėle galima pirkti bilietus kortele.

[John]

Šiaip tai visai patogu tiesiog naudoti paprastą online banko funkciją. Atpažinimo kodą įrašyti nėra taip jau sunku, o tada tik lieka paspausti SmartID patvirtinimą, kuris iššoka pats.

[Kristisz]

41 metų vilnietis išsiskyrė su bankais: „nesveiki“ įkainiai pastūmėjo uždaryti visas sąskaitas



Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1091308?copied

Galėtų 15min su savo advokatu pasitart.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...ama-404-176820

[Arunasx]

Vokiečių startuolis N26 nebeleidžia atsidaryti sąskaitos Lietuvoje https://www.15min.lt/verslas/naujien...je-663-1092178

nusprendė palikti ne tik Latviją, bet ir Estiją – kortelės naujiems klientams neišdavinėjamos“, – sakė jis. Kita galima priežastis – klientų paėmimo kaštai Lietuvoje ir Latvijoje yra pernelyg dideli.

[J.U.]

Europarlamentarė apie Revolut ir su tuo susijusias rizikas:

Todėl į paprastą klausimą, kam gi prireikė bankinės licencijos, atsakymas gali būti irgi paprastas – bankinė licencija suteikia teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 000 eurų visoms banko sąskaitoms, draudimą išmokant per labai trumpą laiką. Nors Lietuvos indėlių draudimo fondo vardu paskelbtame pranešime teigiama, kad šis fondas sėkmingai susitvarkė su „Snoro“ ir Ūkio bankų indėlių draudimu ir net sumokėjo valstybei palūkanas, tai nėra tiesa.
Beveik vienas milijardas eurų, valstybės paskolintų „Snoro“ banko indėlių draudimui finansuoti, remiantis Europos Sąjungos statistikos duomenimis, dar nėra visas grąžintas ir jokios palūkanos už tai nebuvo mokamos. Kai valstybė skolina tokias dideles sumas bankų įsipareigojimams dengti, ji negali pasiskolinti investicijų programų vykdymui, ES lėšų kofinansavimui, t.y. darbo vietų kūrimui Lietuvoje. Visų naujų įmonių verslas, arba, kaip sakoma, startuolių verslas, turi daug rizikos elementų, nėra jokių argumentų, pateisinančių Lietuvos banko sprendimą primesti Lietuvai didžiulius galimus finansinius įsipareigojimus, suteikiant banko licencijas naujoms mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms.

https://www.lzinios.lt/Komentarai/pa...aracija/281010

[Eidvis]

Manęs tos įžvalgos visiškai neįtikina. Visų pirma pati didžiausia rizika, už kurią mes jau susimokėjom, tai kada Lietuvoje bankus leidžiama steigti ir valdyti visokiems Rusijos piliečiams, kaip kad buvo su Snoru ir Ūkio banku, abu jie bankrutavę ir abu jie mums brangiai kainavo. Revolut - tai visiška priešingybė jiems. Visų pirma tai net ne bankas, o app'sas, kuris gavo bankinę licenciją, o tai reiškia, kad bankinės paslaugos, tokios kaip paskolos/indėliai, ten vis dar sudaro labai menką dalį.

Kas man nepatinka, tai kad Lietuvoje nėra lietuviškų bankų. Ne dėl to, kad skandinaviški būtų blogi, o dėl to, kad visgi bankai dirba tam, kad gautų pelną ir tas pelnas eina į Skandinaviją. Tik aš žinoma suprantu, kad geriau jau skandinaviški bankai, negu belenkokie lietuviški. Bet dėl to, kad pas mus realiai nėra stiprių vietinių bankų, mes turime galimybę į bankus nekreipti didelio dėmesio ir koncentruotis į pažangiausias finansines technologines tendencijas, o tai yra Revolut ir pan. Tiesą sakant Lietuva ganėtinai aktyviai bando tapti Fintech centru, kuri pirmautų finansinių technologijų srityje. Revolut - vienas iš tų sėkmingų pavyzdžių ir tų sėkmingų pavyzdžių yra daug daugiaų, o tikslas tapti sėkmingu finansinių technologijų centru ganėtinai gerai įgyvendinamas.

Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą

Aš labai džiaugiuosi, kad mums yra galimybė būti pionieriai šioje srityje ir kad nereiki vėl verkti, jog 'estai tai pirmi padarė'. Suprantama iš to kyla ir kiti klausimai, kaip kad pastarasis - ar su Revolut nebus tas pats, kas su kokiu Snoru. Tai reikia suprasti, jog tai absoliučiai du skirtingi subjektai. Snoras - rusiškas bizinis, kur buvo siūlomos didelės palūkanos už indėlius su mintimi juos ne perskolinti, o įsisavinti. Revolut - absoliučiai kita istorija. Jie yra pasaulinė įmonė, kurios 99% pelno suneša ne paskolos ir indėliai. Bankinė licencija Lietuvoje - kol kas tik šalutinis produktas, kuris net jeigu nenusisektų, tai pačiai įmonei neturėtų jokios didesnės įtakos ir Lietuvos žmonės neturėtų už tai nieko mokėti. Antra vertus jeigu Revolut turės indėlininkų, tai jie tam tikra procentą nuo savo indėlių skirs į mūsų 'Indėlių draudimo fondą', o tai reiškia, kad tas fondas, kuriam vis dar velkas skola iš Snoro, bus finansuotas ne vietinių žmonių pinigais.

Esmė, kad Lietuva turi galimybę tapti Fintech centru ir nereikia to bijoti. Bijoti reikia visokių Romanovų su Ūkio ir Snoro bankais.

[Gator]

Tai kaip su tuo draudimu yra? Jei Revolut yra tarptautinis žaidėjas, kurio užsienio piličių laikomos pinigų sumos dešimtimis ar šimtais kartų viršys LT piliečių sumas, negi reikės iš LT biudžeto jiems mokėt draudimą?
Ta prasme įsivaizduokit kiek lietuvių laikė snore ar ūkyje ir kiek kainavo padengti draudimui. Ir įsivaizduokit 50 kartų didesnį kiekį. Jei iš tiesų LT įsipareigohus čia tai yra didelis NE NE.
Bet niekas iki galo to nepatvirtina arba nepaneigia.

[Arunasx]

Tai kaip su tuo draudimu yra? Jei Revolut yra tarptautinis žaidėjas, kurio užsienio piličių laikomos pinigų sumos dešimtimis ar šimtais kartų viršys LT piliečių sumas, negi reikės iš LT biudžeto jiems mokėt draudimą?
Ta prasme įsivaizduokit kiek lietuvių laikė snore ar ūkyje ir kiek kainavo padengti draudimui. Ir įsivaizduokit 50 kartų didesnį kiekį. Jei iš tiesų LT įsipareigohus čia tai yra didelis NE NE.
Bet niekas iki galo to nepatvirtina arba nepaneigia.

Deja čia atsirastų Lietuvos įsipareigojimas, nes nesvarbu kas padėtų indėlius. Panašiai prieš porą dienų nuskambėjo, kad Šiaulių bankas ruošiasi priiminėti indėlius Vokietijoje. Tada tai irgi didintų potencialiai Lietuvos įsipareigojimus. Bankai nuo indėlių atideda į fondą gal 1-2%, bet jei kokia šikna, tai bus skaudu.

[Kristisz]

Nu bet tai yra Lietuvos Bankas kaip kontroliuojanti institucija, kad stebėt padėtį. Net lyginti situaciją su krize neteisinga, nes po krizės yra Basel III reikalavimai kapitalui kas yra dar vienas papildomas kontrolės svertas Lietuvos bankui. Tas jeigu tik LB matys rimtus rizikos ženklus, kapitalo reikalavimų nesilaikymą ir pan galės tą pačią dieną Revolut užraukt. Pats Revolut tą riziką irgi prisiima, kad jis gali neįtikti LB.
O konkreti buvusi europarlamentarė tai nėra labai patikimas šaltinis savo pasisakymais, jau ne kartą ji tą yra įrodžius.

[mantasm]

Bet tas pats LB reklamuojasi kaip "lanksčiai" žiūrės į šviežius bankus. Tą pačią dieną užraukus Revolut, jei anas nesugebės ant smūgio grąžinti indėlių (o to nesugebėtų praktiškai joks bankas), kas išmokės kompensaciją visiems indėlininkams?

[mantasm]

Manęs tos įžvalgos visiškai neįtikina. Visų pirma pati didžiausia rizika, už kurią mes jau susimokėjom, tai kada Lietuvoje bankus leidžiama steigti ir valdyti visokiems Rusijos piliečiams, kaip kad buvo su Snoru ir Ūkio banku, abu jie bankrutavę ir abu jie mums brangiai kainavo. Revolut - tai visiška priešingybė jiems. Visų pirma tai net ne bankas, o app'sas, kuris gavo bankinę licenciją, o tai reiškia, kad bankinės paslaugos, tokios kaip paskolos/indėliai, ten vis dar sudaro labai menką dalį.

Kas man nepatinka, tai kad Lietuvoje nėra lietuviškų bankų. Ne dėl to, kad skandinaviški būtų blogi, o dėl to, kad visgi bankai dirba tam, kad gautų pelną ir tas pelnas eina į Skandinaviją. Tik aš žinoma suprantu, kad geriau jau skandinaviški bankai, negu belenkokie lietuviški. Bet dėl to, kad pas mus realiai nėra stiprių vietinių bankų, mes turime galimybę į bankus nekreipti didelio dėmesio ir koncentruotis į pažangiausias finansines technologines tendencijas, o tai yra Revolut ir pan. Tiesą sakant Lietuva ganėtinai aktyviai bando tapti Fintech centru, kuri pirmautų finansinių technologijų srityje. Revolut - vienas iš tų sėkmingų pavyzdžių ir tų sėkmingų pavyzdžių yra daug daugiaų, o tikslas tapti sėkmingu finansinių technologijų centru ganėtinai gerai įgyvendinamas.

Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą

Aš labai džiaugiuosi, kad mums yra galimybė būti pionieriai šioje srityje ir kad nereiki vėl verkti, jog 'estai tai pirmi padarė'. Suprantama iš to kyla ir kiti klausimai, kaip kad pastarasis - ar su Revolut nebus tas pats, kas su kokiu Snoru. Tai reikia suprasti, jog tai absoliučiai du skirtingi subjektai. Snoras - rusiškas bizinis, kur buvo siūlomos didelės palūkanos už indėlius su mintimi juos ne perskolinti, o įsisavinti. Revolut - absoliučiai kita istorija. Jie yra pasaulinė įmonė, kurios 99% pelno suneša ne paskolos ir indėliai. Bankinė licencija Lietuvoje - kol kas tik šalutinis produktas, kuris net jeigu nenusisektų, tai pačiai įmonei neturėtų jokios didesnės įtakos ir Lietuvos žmonės neturėtų už tai nieko mokėti. Antra vertus jeigu Revolut turės indėlininkų, tai jie tam tikra procentą nuo savo indėlių skirs į mūsų 'Indėlių draudimo fondą', o tai reiškia, kad tas fondas, kuriam vis dar velkas skola iš Snoro, bus finansuotas ne vietinių žmonių pinigais.

Esmė, kad Lietuva turi galimybę tapti Fintech centru ir nereikia to bijoti. Bijoti reikia visokių Romanovų su Ūkio ir Snoro bankais.

O Revolut vadovas kokios valstybės pilietis? Kuo Revolut, kuriame dalį atsakingų pareigų eina vienaip ar kitaip su Rusija susiję asmenys, nėra "rusiškas verslas"? Snoras ar Ūkio bankas irgi nebuvo Rusijoje registruotos įmonės. Tai panašiai "rusiški" kiek ir Revolut.

Natūralu, kad įmonė, kuri negali dalinti paskolų ir indėlių iš jų neuždirba. Pelno rodos išvis neturi - gyvena į minusą iš investuotojų pinigų.

Bankinė licencija kol kas nėra išvis joks produktas - Revolut net Lietuvoje dar neteikia apsaugotų indėlių paslaugos. O kai su ta licencija visi ES gyventojų indėliai pats bankiniais indėliais, nesakyčiau, kad tai bus tik šalutinis produktas.

Ar nenorėjimas mūsų visų pinigais atsakyti už milijonų užsienio piliečių indėlius yra "Fintech baimė"? Ypač turint Islandijos pavyzdį.

[senasnamas]

Nu bet tai yra Lietuvos Bankas kaip kontroliuojanti institucija, kad stebėt padėtį.

Taip, Lietuvos bankas neblogas stebėtojas, ypač "gerai" stebėjo 2004-2008 m.
Ar nekyla klausimas, kodėl Revolut licencijos prašė būtent Lietuvoje? Turbūt todėl, kad čia buvo lengviausia ją gauti.

[Kristisz]

Taip, Lietuvos bankas neblogas stebėtojas, ypač "gerai" stebėjo 2004-2008 m.
Ar nekyla klausimas, kodėl Revolut licencijos prašė būtent Lietuvoje? Turbūt todėl, kad čia buvo lengviausia ją gauti.

Lūzerio mentalitetas. Kai po daug fail’ų kažką pagaliau laimi ir vis tiek netiki, kas esi geras - galvoji kad čia tiesiog varžovai nesistengė. “Laimėjom krepšinio čempionatą, ai bet kitose komandose pusė žaidėjų traumuoti buvo, tai čia nelabai skaitosi”. Aišku, tau kaip siekiančiam visur ir visaip dergti Lietuvą, naudinga šitą mentalitetą skiepyti aplinkai.

[senasnamas]

Atseit Lietuva "laimėjo" Revolutą? Kokios dar šalys varžėsi?
Jei ką ir dergiu, tai ne Lietuvą, o progresyviai liberalius neokomjaunuolius. Jie kuklumu nepasižymi ir dažnai save sutapatina su Lietuva.

[mantasm]

Lūzerio mentalitetas. Kai po daug fail’ų kažką pagaliau laimi ir vis tiek netiki, kas esi geras - galvoji kad čia tiesiog varžovai nesistengė. “Laimėjom krepšinio čempionatą, ai bet kitose komandose pusė žaidėjų traumuoti buvo, tai čia nelabai skaitosi”. Aišku, tau kaip siekiančiam visur ir visaip dergti Lietuvą, naudinga šitą mentalitetą skiepyti aplinkai.

Geras kuo? Kad LB oficialiai sako, kad šviežiems bankams žiūrės į problemas lanksčiai? "Laimėjom čempionatą, ai bet teisėjas buvo suderintas, kad lanksčiai žiūrės, bet svarbiausia užsikrovėm atsakomybę".

[Kristisz]

Atseit Lietuva "laimėjo" Revolutą? Kokios dar šalys varžėsi?

Liuksemburgas. Apie kitas nekalba, bet tai nereiškia, kad nesirinko.

Man baimė panaši į tokią, kokia buvo kai pirmi paslaugų centrai ateidinėjo į Lietuvą. “Ką čie tie centrai, pabus pabus ir išeis ir krūva žmonių liks be darbo”. Nu ir išeina Barclays ir nieko, ekosistema tokia susikūrė per tuos metus, kad net nepasijaus.

[mantasm]

Liuksemburgas. Apie kitas nekalba, bet tai nereiškia, kad nesirinko.

Man baimė panaši į tokią, kokia buvo kai pirmi paslaugų centrai ateidinėjo į Lietuvą. “Ką čie tie centrai, pabus pabus ir išeis ir krūva žmonių liks be darbo”. Nu ir išeina Barclays ir nieko, ekosistema tokia susikūrė per tuos metus, kad net nepasijaus.

Biški skiriasi kas bus išėjus paslaugų centrui (buvo be darbo po jo, bus po darbo po jo, bent kurį laiką padirbo) ir kas bus subankrutavus tarptautiniam bankui, kuris po savęs paliktų daugiamilijonines skolas iš mūsų visų kišenės. Nežinau kas galėtų sakyti, kad čia vienodo lygio rizikos.

Ar mes laimėjom prieš Liuksemburgą, ar Liuksemburgas nedavė ir mes buvom atsarginis variantas, nes atlaidžiau žiūrėjom?

[sankauskas]

Išvis kam čia tie bankai reikalingi, tik pinigus iš paprastų žmonių vage.

[senasnamas]

Dar vienas smūgis per reputaciją Skandinavijos bankams

Švedijos žiniasklaida: „Swedbank“ įtariamas milžinišku pinigų plovimu

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo trečiadienį paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=80413035

[Tomizmas]

Dar vienas smūgis per reputaciją Skandinavijos bankams

Švedijos žiniasklaida: „Swedbank“ įtariamas milžinišku pinigų plovimu



Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=80413035

Skandinavijoje gali plauti pinigus? Nu jau, negi taip būna?