Naujos kartos bankai

[sankauskas]

Na, tai man nereikia išskirtinio produkto. Man reikia to paties produkto, tik greičiau, ir pigiau.

[Tomas]

Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.

Kai revolutas taps banku su paskolom ir indėliais, jam pradės galioti visos reguliacinės priemonės. Manyti, kad jis galės pasiūlyti kažkokį išskirtinį produktą (pvz. būsto paskola mobiliu telefonu) yra naivu.

[evil]

Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.

Juo labiau, kad tradiciniai bankai darosi panašūs į fintechus - mažindami fizinių skyrių skaičių ir teikiamų paslaugų skaičių. Pats savo banke buvau paskutinį kartą prieš 5m, o keliuose kituose buvau tik tam, kad uždaryti senas sąskaitas. Viską kitką susitvarkau internetu, kortelę atsiunčia paštu, grynus nusiimi bankomate. Kuo ne fintechas? Su laiku jei nauji rinkos dalyviai išplės paslaugų spektrą, jie drąsiai užims buvusių bankų nišą.

Iš kitos pusės, senovinių taupkasių ir ne pelno siekiančių bankų mėgėjams yra alternatyva - daugybė kredito unijų. Indėliai jose drausti indėlių draudimu - visiškai saugu, lengviau dalina paskolas (tiesa už didesnes palūkanas), moka gerokai didesnes palūkanas už indėlius.

[Dovydas]

Jei kas dar ir turėjo iliuzijų (pvz aš), kad į Lietuvą gali ateiti koks nors naujas bankas, tai tos ilizijos sklaidosi. Gali atsirasti bankų filialų verslo bankininkystės sektoriuje, bet mažmeninėje bankininkystėje nieko nesulauksime niekada (= artimiausius 10-15 metų). Aplinkinių šalių bankai turi savų problemų namie, jiems verslo plėtra į kažkokį užkampį yra nioliktoje vietoje jų prioritetų sąraše. Globaliems bankams mes neįdomūs, kol mūsų perkamoji galia maža, o milijardinių verslų irgi nėra. Jei per ateinančius 10 metų BVP kils kaip ir praeitus 10 metų, gal susidomėjimas mumis atsiras, o gal ir ne.

Bet dabar aš puoselėju kitokias iliuzijas. Viltis dedu į fintechą. P2P skolinimas, online bankai, tokie kaip Revolut, N26 ir pan. Jei Revolutas pradėtų imti indėlius ir teikti paskolas (verslui, būstui, vartojimui), kad ir nedideles, iki 100k - greitai fintechas atsiriektų rinkos dalį. Tradiciniams bankams liktų tik corporate klientai su milijoninėmis paskolomis. Tai ir būtų taip visų laukiama konkurencija.

[sankauskas]

Reiktų kad kas nors paskaičiuotų Lietuvos bankų Herfindahl - Hirschman Index.

Gal index ..?

[index]

Kaip sekasi kitiems bankams Europoje, kurių nemažą dalį akcijų valdo valstybė? Randa darbuotojų? Jei kitos lietuviškos įmonės moka tuos 3K, kodėl bankas negalėtų?
Geriau pasakykite, kokių pasiūlymų turite padidinti konkurencingumą rinkoje, pvz. palūkanos gana didelės ir kažkodėl sparčiai kyla, nors tas pats euribor minusinis, ar čia tikrai ne dėl to, kad per paskutinį dešimtmetį gerokai sumažėjo konkurencija užsidarius nemažai bankų ir dabar turim oligopolinę rinką su išpūstom kainom ir prasta paslaugų kokybe?

Vakarų Europoje moka normalius atlyginimus, o Lietuvos Vyriausybė net ministerijų biurokratams nesukrapšto. Tai kur čia eiliniam darbuotojui ministro atlyginimą mokės.

O reikia didinti konkurengiją, pirma mažinant mokesčius, darant geresnį reguliavimą (aišku ne tuo būdu, kad leidžiant viską) ir vystant finansų rinką ir paslaugų naudojimą. T.y. daugmsž viską atvirkščiai nei dabartiniai valdantieji su aukštu ir gražiu nori daryti.

[Lettered]

Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.

Kaip sekasi kitiems bankams Europoje, kurių nemažą dalį akcijų valdo valstybė? Randa darbuotojų? Jei kitos lietuviškos įmonės moka tuos 3K, kodėl bankas negalėtų?
Geriau pasakykite, kokių pasiūlymų turite padidinti konkurencingumą rinkoje, pvz. palūkanos gana didelės ir kažkodėl sparčiai kyla, nors tas pats euribor minusinis, ar čia tikrai ne dėl to, kad per paskutinį dešimtmetį gerokai sumažėjo konkurencija užsidarius nemažai bankų ir dabar turim oligopolinę rinką su išpūstom kainom ir prasta paslaugų kokybe?

[Tomas]

Europoje yra įvairių pavyzdžių. Pvz. Vokietijoje iki šiol įprasta algą gauti į sąskaitą valdiškoj šparkasėj. Palyginus su grynais įmonės kasoj - progresas akivaizdus.

[sankauskas]

Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų

Kai sukūrus valstybinį banką bus mokesčių mokėtojų pinigai pradėti dalinti paskolomis "verslui", tai ne tik kad atsiras žmonių už 700€ dirbti, bet būtų kas ir nemokamai tą darbą dirba.

[index]

index, matyt nesi įmonės vadovas, tai ir galvoji, kad į skyrių reikia vykti tik pamiršus prisijungimus.

Aš savo prisijungimų nesu pamiršęs nei karto, tačiau vis prisireikia vykti į bako skyrių, kad ir tą patį įmonės vadovo pakeitimą padaryti, kuris užtrunka savaitę laiko ir keturis vizitus į banko skyrių.

Na, taip. Verslo bankininkyste tesu naudojęsis labai trumpai ir tik visai elementariomis paslaugomis, tai tikrai nežinau kokia situacija su ja.

Tik dėl skyrių, esu girdėjęs, kad su verslo kortelėmis (ir apskritai su "auksine" kreditine) berods prioritetą eilėje dauguma bankų duoda.

[sankauskas]

Turiu sutikti, kad kokioje Nigerijoje ar Afganistane turbūt bankinis sektorius dar prastesnis nei pas mus, bet kiek esu susidūręs (D. Britanija, Airija, Vokietija ir Lenkija), tai visur bankinės paslaugos žymiai ir net nelyginamai geresnės. O tas čekių turėjimas Italijoje tiesiog yra legacy paslauga, kuri turbūt patogi vyresniems žmonėms, o pas mus dėl konkurencijos trūkumo bankams nusispjauti, kad kažkam patogu, klientai pakentės, niekur jie nesidės.

Keli pavyzdžiai mūsų bankinės sistemos neveiksnumo:
1) Verslui gauti paskolą užtrunka ilgiausiai, dokumentų reikia daugiausiai, užstatų reikia didžiausių ir galu gale paskola pati brangiausia. Lengviausias būdas gauti paskola - įsteigti firmelę kur nors kitur ir ten gauti paskolą. Turiu nuojautą, kad toks Luminor per 2019 metus nei vienos paskolos turbūt nedavė...

2) Aptarnavimas tragiškas, klientai visai nerūpi, nes kur ta šunauja dėsis be tų 2,5 banko Lietuvoje. Didžiausia nelaimė jeigu reikia dėl kokios smulkmenos važiuoti į banko skyrių. Turėsi bėdos kaip minimum visai dienai atstovėti eilę ir gauti super prastą aptarnavimą. Prisegu vieno verslininko istoriją Lietuvoje.

3) Paslaugų lygis ir kainos - tragedija. Kodėl Anglijoje galiu prieiti prie bet kokio bankomato ir nemokamai išsiimti savo pinigus? Lietuvoje reikia naudoti Revolut. Kodėl pavedimai tarp skirtingų bankų keliauja ten ar ne du kartus per dieną išskyrus išeigines, kai visai nekeliauja? Kažkodėl kitose šalyse pavedimai praeina iš karto.

Na tai lauko tualetai irgi yra legacy paslauga, jeigu juos kažkas naudoja, reiškia tokių paslaugų vis dar reikia. Dėl konkurencijos stokos žmonės dabar yra priversti naudotis centrinių nuotėkų sistema.

O palyginus su JK, tai Lietuvos bankinė sistema yra visa galva aukščiau.
Tiesa, vienintelė mano patirtis yra su privačia (retail) bankininkyste. Galbūt dėl verslo bankininkystės ir esi teisus, aš nesu susidūręs.

[tajus3]

Tai būtent vykimas į skyrių ir yra viduramžiška paslauga. Dabar to tiesiog nebereikia daryti, nes viską galima susitvarkyti internetu, išskyrus labai išskirtinius atvejus, kai reikia asmens identifikavimo. Per pastaruosius metus bankų skyriuose teko būti gal porą kartų, kai užmiršau prisijungimus prie interneto banko (nes istoriškai turiu keletą sąskaitų skirtinguose bankuose).

.

index, matyt nesi įmonės vadovas, tai ir galvoji, kad į skyrių reikia vykti tik pamiršus prisijungimus.

Aš savo prisijungimų nesu pamiršęs nei karto, tačiau vis prisireikia vykti į bako skyrių, kad ir tą patį įmonės vadovo pakeitimą padaryti, kuris užtrunka savaitę laiko ir keturis vizitus į banko skyrių.

[index]

Tai būtent vykimas į skyrių ir yra viduramžiška paslauga. Dabar to tiesiog nebereikia daryti, nes viską galima susitvarkyti internetu, išskyrus labai išskirtinius atvejus, kai reikia asmens identifikavimo. Per pastaruosius metus bankų skyriuose teko būti gal porą kartų, kai užmiršau prisijungimus prie interneto banko (nes istoriškai turiu keletą sąskaitų skirtinguose bankuose).

O pavedimai įprastai eina keturis kartus per dieną. Nors dabar didieji bankai jau turi momentinius mokėjimus, tai išvis nėra problemos, jie tiesiog nueina akimirksniu.

Su kuo yra sudėtingai tai būtent su tomis legacy paslaugomis: nueiti į skyrių, ten išsigryninti pinigus, padaryti pavedimus grynaisiais pinigais ir t.t. ir jie yra brangūs. O bet tačiau tai yra todėl, kad jas atlikti kainuoja (reikia nuomotis patalpas, turėti fizinius darbuotojus, tų paslaugų neautomatizuosi) ir besinaudojančių yra nykstamai mažai (t.y. iš esmės tik tas pensininkų segmentas, kuris atsisako jomis naudotis kitaip), dėl ko bankams tiesiog neapsimoka jų teikti. Ir aišku, būtent dėl to joks valstybinis bankas sugalvojęs jų teikti, to nelabai galės daryti, nes jos kainuoja daug, o pajamų beveik neatneša. Nebent mes visi tai draugiškai subsidijuosime.

[tajus3]

Šiaip pradedu galvoti, kad, ko gero, valstybei reikėjo perimti Snoro kontrolę. Net jeigu ten ir buvo kokio milijardo eurų skylė, tai turbūt kainuotų mažiau Lietuvos ekonomikai negu dabartinė baisi situacija Lietuvos rinkoje.

[tajus3]

Viduramziskas paslaugas? Ponas, matyt, viduramziais negyvenote. Lietuvos bankai yra ypac modernus, vieni moderniausiu Europoje. Jie yra labai jauni, vos po 20 metu teturi, todel nekartojo senu banku klaidu. Ir todel del didelio efektyvumo ju pelningumas yra labai didelis, vienas didziausiu Europoje. Zinoma, konkurencijos nebuvimas taip pat padeda pelningumui. Del mazo konkurencingumo pritariu, bet del paslaugu kainu - ne. Daugelyje Europos saliu banku paslaugos yra brangesnes. Lietuvisku banku paslaugos yra tokios, sakyciau, vidutinio brangumo. Apskritai, ka tu laikai viduramziskomis paslaugomis? Ar zinai, kad Italijoje netgi siomis dienomis populiaru gauti atlyginima banko cekiais? Kuriuos reikia nesti i banka issigryninti? Stai kur tikrieji viduramziai.

Turiu sutikti, kad kokioje Nigerijoje ar Afganistane turbūt bankinis sektorius dar prastesnis nei pas mus, bet kiek esu susidūręs (D. Britanija, Airija, Vokietija ir Lenkija), tai visur bankinės paslaugos žymiai ir net nelyginamai geresnės. O tas čekių turėjimas Italijoje tiesiog yra legacy paslauga, kuri turbūt patogi vyresniems žmonėms, o pas mus dėl konkurencijos trūkumo bankams nusispjauti, kad kažkam patogu, klientai pakentės, niekur jie nesidės.

Keli pavyzdžiai mūsų bankinės sistemos neveiksnumo:
1) Verslui gauti paskolą užtrunka ilgiausiai, dokumentų reikia daugiausiai, užstatų reikia didžiausių ir galu gale paskola pati brangiausia. Lengviausias būdas gauti paskola - įsteigti firmelę kur nors kitur ir ten gauti paskolą. Turiu nuojautą, kad toks Luminor per 2019 metus nei vienos paskolos turbūt nedavė...

2) Aptarnavimas tragiškas, klientai visai nerūpi, nes kur ta šunauja dėsis be tų 2,5 banko Lietuvoje. Didžiausia nelaimė jeigu reikia dėl kokios smulkmenos važiuoti į banko skyrių. Turėsi bėdos kaip minimum visai dienai atstovėti eilę ir gauti super prastą aptarnavimą. Prisegu vieno verslininko istoriją Lietuvoje.

3) Paslaugų lygis ir kainos - tragedija. Kodėl Anglijoje galiu prieiti prie bet kokio bankomato ir nemokamai išsiimti savo pinigus? Lietuvoje reikia naudoti Revolut. Kodėl pavedimai tarp skirtingų bankų keliauja ten ar ne du kartus per dieną išskyrus išeigines, kai visai nekeliauja? Kažkodėl kitose šalyse pavedimai praeina iš karto.

Manau laikas pripažinti, kad standartinių bankų paslaugos Lietuvoje blogiausios ES, o tas pavyzdys kur pateikei, kad Italijoje aptarnaujami čekiai parodo, kad ten bankai prisitaiko prie klientų, kurie nenori pokyčių, nes tai irgi klientai, kurių jiems reikia.

[sankauskas]

Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.

Na taip, jei per šitiek laiko, skirdama didelius resursus, valstybė negali sukurti vieno, ganėtinai elementaraus, finansinio instrumento kaip anuitetas....

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos 1 dienos, pranešė Socialinių reikalų ir darbo ministerija (SADM). Tai reiškia, kad antroje pakopoje sukauptą privačią pensiją kitais metais pirmą pusmetį į pensiją išeisiantiems klientams mokės privačios bendrovės, kurios šia veikla užsiima ir šiuo metu.

Toks siūlymas išdėstytas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kurį parengė SADM. Pensijų ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia yra užtikrinti, kad centralizuotas anuitetų administratorius būtų nepriklausomas nuo politikų ir politinio proceso.

„Norėdami suteikti kokybiškas ir klientų interesus atitinkančias paslaugas, turime pasirengti iki smulkmenų. Dėl šios priežasties daug konsultavomės su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) privačių pensijų ir draudimo ekspertais, sukūrėme pensijų anuitetų gavėjų turto valdysenos modelį ir pateikėme teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų profesionalų ir nepriklausomą pensiją sukaupusių žmonių turto valdymą. Kol šie pakeitimai nepriimti, negalime judėti toliau, o laiko pasirengti lieka rizikingai mažai, todėl siūlome atidėti anuitetų centralizavimą pusei metų“


Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...#ixzz65PjmxvfL

Tai kiek laiko ir milijardų kainuotų naujo banko kūrimas plynoje vietoje?

[index]

Jie tiesiog neįsivaizduoja kaip sunku ir brangu sukurti tokio kompleksiškumo įstaigą tuščioje vietoje, kas iš esmės paguodžia, kad nieko išskyrus pinigų pervedimo įstaigą (kur pensininkai galėtų patogiai išsigryninti pensijas ir sumokėti grynais už komunalinius) jie nepadarys. Bet kokie bandymai pasibaigs, kai pamatys kiek kainuoja sukurti elementarią banko IT sistemą ir pasamdyti kelis šimtus ITšnikų už ministro atlyginimą. Joks normalus darbuotojas nepereis dirbti į valstybinį sektorių už 700 eurų valstybino sektoriaus nevykėlių atlyginimą. O vyriausybė lygiai taip pat nuspręs nesamdyti normalių darbuotojų kai jie paprašys 3000 eurų į rankas, nes pagalvos, kad jie paprasčiausiai išprotėjo. Ties tuo ir pasibaigs tikriausiai.

Man jau vien labai įdomu, kaip SODRAi seksis gyvybės draudime dirbti mokant pensijų anuitetus, kai prireiks dirbti pagal visus mokumo standartus ir investavimu užsiimti.

[Dovydas]

Kaip ten bebūtų konkurencijos trūkumas bankiniame sektoriuje pas mus tragiškas ir iš to gauname viduramžiškas bankines paslaugas už didelius pinigus. Valstybinis bankas galėtų būti vienas iš sprendimų, bet pradžioje reikia pagalvoti ar nėra kitų išeičių.

Viduramziskas paslaugas? Ponas, matyt, viduramziais negyvenote. Lietuvos bankai yra ypac modernus, vieni moderniausiu Europoje. Jie yra labai jauni, vos po 20 metu teturi, todel nekartojo senu banku klaidu. Ir todel del didelio efektyvumo ju pelningumas yra labai didelis, vienas didziausiu Europoje. Zinoma, konkurencijos nebuvimas taip pat padeda pelningumui. Del mazo konkurencingumo pritariu, bet del paslaugu kainu - ne. Daugelyje Europos saliu banku paslaugos yra brangesnes. Lietuvisku banku paslaugos yra tokios, sakyciau, vidutinio brangumo. Apskritai, ka tu laikai viduramziskomis paslaugomis? Ar zinai, kad Italijoje netgi siomis dienomis populiaru gauti atlyginima banko cekiais? Kuriuos reikia nesti i banka issigryninti? Stai kur tikrieji viduramziai.

As atsimenu laikus, kai eidavau i valstybini gastronoma pirkti valstybiniame mesos kombinate pagamintos desros uz valstybineje kontoroje gauta alga, apsiaves valstybiniame batu fabrike siutais batais. Viskas buvo valstybiska. Aciu, daugiau nereikia, apsieisime kaip nors be valstybiniu banku.

[sankauskas]

Tai ką dabar daryti? Uždaryti LG, Ignitis, paštą?

Ten, kur įmonės teikia paslaugas konkurencingoje srityje - privatizuoti, i.e. Lietuvos paštas.

Ten, kur yra monopolija dėl veiklos specifikos - i.e. Lietuvos Geležinkeliai - kaip įmanoma depolitizuoti veiklą, listinguoti dalį akcijų.

[mantasm]

Tai ką dabar daryti? Uždaryti LG, Ignitis, paštą?

Ignitis įdomus atvejis. Jie patyliukais kaipo ir kuria valstybinį komercinį banką. Tiesa, skirtą užsienio rinkoms

„Ignitis grupės“ rizikos kapitalo fondas investavo į „Bolt Bikes“

https://www.vz.lt/pramone/energetika...#ixzz65M9RJOcK