Minėtame „The Guardian“ straipsnyje prisimenat Islandijos nesėkmę, abejojama, ar mažytė šalis, apsiėmusi saugoti indėlininkų iš visos Europos pinigus, nesėkmės atveju sugebės kompensuoti klientams nuostolius. ES įsikišti negalės, nes jokio formalaus mechanizmo dar nėra – nors „Revolut“ savo pranešime giriasi, kad pinigai sąskaitose bus saugomi pagal EDIS (Europos indėlių draudimo sistemą), ši sistema dar neegzistuoja.
LB ramina, esą Lietuva – ne Islandija, nes dabar jau yra sukurtas euro zonos bankų gelbėjimo mechanizmas. Tačiau mes nežinome, ar jis garantuoja pagalbą visais atvejais ir bet kokiomis sumomis. Nereikėtų pamiršti ir to, kaip Latvijai „pasisekė“ tapti tarpininke tarp NVS šalių klientų ir ES šalių. Arba Estijai su rusų pinigais, plautais per „Danske Bank“.
Suprantama, kad „Revolut“ išduota banko licencija sutvirtins Lietuvos kaip „fintech“ šalies pozicijas, – jau matome „Google“ žingsnius, galbūt iš paskos atkeliaus dar dešimtys kompanijų, sukursiančių Lietuvoje naujų darbo vietų. Tačiau logiška būtų tikėtis iš LB daugiau argumentų nei pasiteisinęs „Liuksemburgo atvirumas“ ar „už mūsų stovi ECB“. Nereikėtų tikėtis, kad visas galimas rizikas bus galima sukrauti tik ant euro zonos bankų gelbėjimo mechanizmų. Taip pat nereikia labai greitai laukti EDIS sukūrimo – kol kas tai tik graži politinė idėja, utopija, kuriai ES senbuvės priešinasi. Galbūt ši sistema ir atsiras, tačiau nežinia, ar visi indėliai bus draudžiami be išlygų vienodai.
LB ramina, esą Lietuva – ne Islandija, nes dabar jau yra sukurtas euro zonos bankų gelbėjimo mechanizmas. Tačiau mes nežinome, ar jis garantuoja pagalbą visais atvejais ir bet kokiomis sumomis. Nereikėtų pamiršti ir to, kaip Latvijai „pasisekė“ tapti tarpininke tarp NVS šalių klientų ir ES šalių. Arba Estijai su rusų pinigais, plautais per „Danske Bank“.
Suprantama, kad „Revolut“ išduota banko licencija sutvirtins Lietuvos kaip „fintech“ šalies pozicijas, – jau matome „Google“ žingsnius, galbūt iš paskos atkeliaus dar dešimtys kompanijų, sukursiančių Lietuvoje naujų darbo vietų. Tačiau logiška būtų tikėtis iš LB daugiau argumentų nei pasiteisinęs „Liuksemburgo atvirumas“ ar „už mūsų stovi ECB“. Nereikėtų tikėtis, kad visas galimas rizikas bus galima sukrauti tik ant euro zonos bankų gelbėjimo mechanizmų. Taip pat nereikia labai greitai laukti EDIS sukūrimo – kol kas tai tik graži politinė idėja, utopija, kuriai ES senbuvės priešinasi. Galbūt ši sistema ir atsiras, tačiau nežinia, ar visi indėliai bus draudžiami be išlygų vienodai.
Komentuoti: