Aš irgi grynas Vilnietis, bet ką tai keičia? Tai nepadaro Rygos Kauno dydžio miestu ir atvirkščiai, kad čia kažkas galėtų juos abu lyginti. Tuo labiau nuo to Kaunas jūriniu uostu irgi netampa.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Tarpukario architektūra: Kaunas vs Ryga
Collapse
X
-
"miestas" kaip visada užsidėjęs kažkokius rožinius akinius: tai Vilniaus parkai yra žymiai įspūdingesni nei Rygos, tai Vilnius žymiai tvarkingesnis nei Ryga, tai Kauno tarpukario architektūra žymiai įspūdingesnė nei Rygos funkcionalizmas, tai aplamai Kaunas įspūdingesnis nei Ryga, kuri tuoj išvis išnyks, o Kaunas-Vilnius taps nerealiu metropoliu.
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimą"miestas" kaip visada užsidėjęs kažkokius rožinius akinius: tai Vilniaus parkai yra žymiai įspūdingesni nei Rygos, tai Vilnius žymiai tvarkingesnis nei Ryga, tai Kauno tarpukario architektūra žymiai įspūdingesnė nei Rygos funkcionalizmas, tai aplamai Kaunas įspūdingesnis nei Ryga, kuri tuoj išvis išnyks, o Kaunas-Vilnius taps nerealiu metropoliu.Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...
Comment
-
Parašė miestasKo tu verki? Po mėnesio atidarys Sereikiškes, galėsi ten rūpintojėliu pabūti, jei nepatinka Ozo parko, Pučkorių ir Belmonto, Sapiegynės, Vingio sutvarkymas.
Dėl Kauno tarpukario. Taip. Kas ta Ryga? Specialistai sako, jog Kauno tarpukaris įdomesnis už Londoną, Paryžių. Prie ko čia kažkokia Ryga išvis? Gal dar su Pinsku kokiu sulygink Kauno tarpukarį.
Dėl Kauno tarpukario architektūros skyscrapercity.com kai kurie lietuviai vis užsimindavo apie ją kad nėra lygių ir t.t., bet latviai nelabai norėjo sutikti, kiek pamenu lygtai forumietis "Gatis" po to buvo pridėjęs daug Rygos nuotraukų, kur pastatai žymiai didesni ir stambesni nei Kauno atveju. Aišku yra ir Kauno privalumų - t. y. pastatai nėra taip išsibarstę ir sudaro kažkokią visumą, o taip pat yra įvairesnės paskirties nei Rygoje. Tačiau teigti, kad Kauno tarpukario architektūra yra nerealiausia ir toli lenkia kažkokias Rygas vargu ar galima.
Comment
-
Parašė Civis Rodyti pranešimąKai tarpukariu Kaune intensyviai vyko sostinės statybos, Ryga jau buvo pastatyta
Vilnius pastatytas dar anksčiau dėl to jame net iš XIX a. nieko ypatingo (prilygstančio Rygai) nėra, bet va renesansas, barokas ir klasicizmas!Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė miestasAch, tai ten buvo žydų bankas. Žinau.
19 amžiaus antros pusės Rygos architektūra įspūdingesnė už Vilniaus, bet tikrai negalima sakyti "nieko ypatingo". Chajos Kremer namas ar Polesės Geležinkelių Valdyba - tokio mastelio pastatų Rygoje nėra.
Taip pat ir tokie pastatai kaip Lopacinskio namas, Kagano namas, Lukaševičiaus namas, Roubos suprojektuotas namų kompleksas Pamėnkalnio gatvėje (iškirtus medžius atsivėrė architektūra, tik paremontuot reik), Pirklių Klubas, Zubovičiaus, Jano Slizienio, Svolken, Daiono, Germaizovų, Zavadskio namas, Montvilos kolonija, Vileišio rūmų ansamblis, Zalkindų prekybos namai, Labdarybės draugija, keli bankų pastatai, Žygimantų gatvės krantinė, Basanavičiaus gatvė, Vilniaus gatvės namai niekuo nenusileidžia Rygai.
Deja, prarasta nemažai įspūdingų 19 amžiaus pastatų Vokiečių, Didžiojoje gatvėje, Aušros Vartų gatvėje, Trakų gatvėje ir kitur...
Taip pat nepaprastai liūdna dėl Vivulskio bažnyčios likimo...
Comment
-
Parašė miestasKartoju, Rygoje nėra nė vieno to laikotarpio pastato tokio mastelio kaip Chajos Lėjos Kremer namas, Polesės Geležinkelio Valdyba (neužbaigtas, trūksta bokštų, su kuriais pastato kampinė dalis būtų 12 aukštų), o tokie pastatai kaip Lopacinskio namas, Lukoševičiaus namas, Buninovičiaus namas, Slizienio namas, Zubovičiaus namas, Kagano namas niekuo nenusileidžia Rygai.
...
Comment
-
Parašė miestasMačiau šį pastatą. Ir ką tai keičia mūsų diskusijoje?
Parašė miestasGeležinkeliečių kolonijoje Pavilny taip pat galima rasti įdomių to laikotarpio vilų, o net už 20 kilometrų nuo Vilniaus, Lentvary - kol kas apleistą neogotikinę pilį (beje, trys žymiausio pasaulyje 19 amžiaus landšafto architekto Eduaro Andrė parkai šalia sostinės rygiečiam nė nesisapnavo).
Ryga turėjo savo parkų ir sodų direktorius, landšafto architektus Georgą Kufaltą ir Andrį Zeidaką, kurių darbais galime grožėtis ir šiandien. Seni parkai buvo nuolatinėje jų priežūroje, buvo kuriami nauji, net kapinės (Miško, Brolių) įrengtos pagal jų projektus.
Comment
-
Parašė miestasOi, pamiršau paminėti Jean Emmanuel Gilibert - 18 amžiaus gamtininką, kuris būtent ir įsteigė Pilies gatvės botanikos sodą 1782 metais (kitą - Sereikiškių botanikos sodą, Pilies tapus per ankštu, įsteigė Jundzilas; Pilies paliktas, Sereikiškių plėtotas atskirai).
Comment
Comment