Gal čia ir ne vieta tokiai temai, bet...
Gal čia kas nors moka ar mokosi latvių kalbą? Gal kas nors galite rekomenduoti kokį vadovėlį? Knygyne ieškojau, bet jokio doro vadovėlio taip ir neradau. Reikėtų ieškoti univero biblėj, bet db varara. Tai teks atidėti rudeniui.
Apie latvių kalbą
XIII a. kronikose ir kituose istorijos šaltiniuose latviai vadinami latgaliais (letgaliais) ir latviais (letais). Tačiau dabartine reikšme ir latvis, ir Latvija raštuose pasirodo vėliau, latvis – XVII a., o Latvija – XIX a. Rašytiniai latvių kalbos paminklai kur kas vėlesni negu prūsų. Jie yra iš XVI amžiaus. 1522 m. Rygos krovikų bei nešikų gildijos raštuose pasitaiko pavienių žodžių bei sakinių. Taip pat iš pirmosios XVI a. pusės yra išlikusių ir didesnių latvių kalba parašytų tekstų. Pavyzdžiui, keletas maldos „Tėve mūsų“ vertimų.
Pirmoji latvių knyga – Petro Kanizijaus „Mažo katekizmo“ vertimas, išspausdintas 1585 m. Vilniuje. O pirmoji gramatika išleista Rehenhūzeno (Rehenhusen) 1644 m. Ji yra labai prasta, latviškos medžiagos maža, ir ta medžiaga dažnai pateikiama gana klaidingai.
Svarbiausios latvių kalbos ypatybės:
1. turi baltams būdingą dvibalsį ie;
2. balsis o tariamas kaip uo (roka „ranka“ – [ruoka]; osis „uosis“; ozols „ąžuolas“ – [uozuols]);
3. priebalsius š, ž, verčia s, z (pvz., liet. žirgas, lat. zirgs);
4. minkštus priebalsius k, g verčia c, dz (pvz., liet. gervė, lat. dzerve);
5. būdinga galūnių redukcija (pvz., liet. vilkas, saulė, lat. vilks, saule – trumpas e);
6. pastoviai kirčiuojamas 1 skiemuo (kai kurie žodžiai – 2 skiemenyje).
Latvių kalba domėjosi ir mokyti lietuviai (Simonas Daukantas, M. Miežinis, Antanas Juška). Tarpais abipusis susidomėjimas remdavosi klaidinga prielaida: esą lietuvių kalba – tiktai latvių kalbos tarmė (ir atvirkščiai); tokiai minčiai nesunku rastis, nes yra labai daug panašių arba menkai teisiskiriančių lietuvių ir latvių žodžių bei formų, pavyzdžiui:
baltas – balts;
bitė – bite;
brolis (brolytis) – brālis (brālītis);
eglė – egle;
ežeras – ezers;
kaulas – kauls;
kalnas – kalns;
liepa – liepa;
naktis – nakts;
pienas – piens;
upė – upe.
Gražiai sutampa esminiai giminystę nusakantys žodžiai; tėvas – tēvs; motina, močia – māte; kalendorinį ar paros laiką nurodantys žodžiai: žiema – ziema, rytas – rīts, diena – diena, vakaras – vakars; šviesumą (šviesą) nusakantys žodžiai: ugnis – uguns, žvaigždė – zvaigzde, saulė – saule... Dėl nežymios priebalsių (arba balsių) kaitos gražiai skamba tokios žodžių poros:
obelis – ābele;
obuolys – ābols;
gervė – dzērve;
giedoti (dainuoti) – dziedāt;
giesmė – dziesma;
gyvas – dzīvs;
kepurė – cepure;
kietas – ciets;
kirpti – cirpt.
Labai panašūs asmeniniai įvardžiai: es, tu, mēs, jūs (liet. jis, ji, jie, jos – lat. viņš, viņa, viņi, viņas), tačiau esama visai nepanašios reikšmės nors fonetiškai ir panašių žodžių (lat. dārzs reiškia „sodas“, o ne „daržas“, melns – „juodas“, o ne „mėlynas“ ir t.t.). Galima surašyti ir visai skirtingų (reikšme bei skambesiu) žodžių grupę:
brīvs, brīvība – laisvas, laisvė;
burts – raidė;
burtnīca – sąsiuvinis;
iela – gatvė;
maize – duona;
māsa – sesuo;
puke – gėlė;
puisis – jaunikaitis, vaikinas;
sarkans – raudonas;
sieviete – moteris;
valoda – kalba;
zilonis – dramblys.
Latviai lietuvį vadina leitis (dgs. leiši), lietuvietis, vokietį – vācietis, rusą – krievs, estą – igaunis. Latvių bendrinėje kalboje yra keliasdešimt lietuviškų sklinių. Štai keli pavyzdžiai: kirmis, mėgināt „mėginti, bandyti“.
Bendraudami su rytiniais slavais, latviai gavo skolinių – slavizmų (pvz., skola „mokykla“, grāmata „knyga“ ir pan.), dėl ilgaamžės vokiečių įtakos atsirado germanizmų: stunda „valanda“ (vok. Stunde), sliks „blogas“ (vok. slicht, slecht), tinte „rašalas“ (vok. Tinte) ir kt. Latvių kalbos sintaksė dėl vokiečių kalbos įtakos skiriasi nuo lietuvių (J. Endzelynas, Z. Zinkevičius).
Nuorodos
Laisvoji enciklopedija vikipedija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba
Apie latvių kalbą: www.lt-lv-forum.org/files/Latviu%20kalba.pdf
Lietuviški-latviški pasikalbėjimai: www.lt-lv-forum.org/files/Celv_sujungtas.pdf
Latvių-lietuvių kalbų žodynas: www.letonika.lv/lvlt/
Svetainės, kuriose galite mokytis latvių kalbą
www.livemocha.com
www.latvianstuff.com/Language.html
http://www.valoda.lv/Papildus_Materi...a2/default.htm
facebookas
Aš noriu išmokti latvių kalbą
http://www.facebook.com/pages/A%C5%A...23013911047306
Latviešu valoda - Latvian language
http://www.facebook.com/pages/Latvie...05780626128661
Gal čia kas nors moka ar mokosi latvių kalbą? Gal kas nors galite rekomenduoti kokį vadovėlį? Knygyne ieškojau, bet jokio doro vadovėlio taip ir neradau. Reikėtų ieškoti univero biblėj, bet db varara. Tai teks atidėti rudeniui.
Apie latvių kalbą
XIII a. kronikose ir kituose istorijos šaltiniuose latviai vadinami latgaliais (letgaliais) ir latviais (letais). Tačiau dabartine reikšme ir latvis, ir Latvija raštuose pasirodo vėliau, latvis – XVII a., o Latvija – XIX a. Rašytiniai latvių kalbos paminklai kur kas vėlesni negu prūsų. Jie yra iš XVI amžiaus. 1522 m. Rygos krovikų bei nešikų gildijos raštuose pasitaiko pavienių žodžių bei sakinių. Taip pat iš pirmosios XVI a. pusės yra išlikusių ir didesnių latvių kalba parašytų tekstų. Pavyzdžiui, keletas maldos „Tėve mūsų“ vertimų.
Pirmoji latvių knyga – Petro Kanizijaus „Mažo katekizmo“ vertimas, išspausdintas 1585 m. Vilniuje. O pirmoji gramatika išleista Rehenhūzeno (Rehenhusen) 1644 m. Ji yra labai prasta, latviškos medžiagos maža, ir ta medžiaga dažnai pateikiama gana klaidingai.
Svarbiausios latvių kalbos ypatybės:
1. turi baltams būdingą dvibalsį ie;
2. balsis o tariamas kaip uo (roka „ranka“ – [ruoka]; osis „uosis“; ozols „ąžuolas“ – [uozuols]);
3. priebalsius š, ž, verčia s, z (pvz., liet. žirgas, lat. zirgs);
4. minkštus priebalsius k, g verčia c, dz (pvz., liet. gervė, lat. dzerve);
5. būdinga galūnių redukcija (pvz., liet. vilkas, saulė, lat. vilks, saule – trumpas e);
6. pastoviai kirčiuojamas 1 skiemuo (kai kurie žodžiai – 2 skiemenyje).
Latvių kalba domėjosi ir mokyti lietuviai (Simonas Daukantas, M. Miežinis, Antanas Juška). Tarpais abipusis susidomėjimas remdavosi klaidinga prielaida: esą lietuvių kalba – tiktai latvių kalbos tarmė (ir atvirkščiai); tokiai minčiai nesunku rastis, nes yra labai daug panašių arba menkai teisiskiriančių lietuvių ir latvių žodžių bei formų, pavyzdžiui:
baltas – balts;
bitė – bite;
brolis (brolytis) – brālis (brālītis);
eglė – egle;
ežeras – ezers;
kaulas – kauls;
kalnas – kalns;
liepa – liepa;
naktis – nakts;
pienas – piens;
upė – upe.
Gražiai sutampa esminiai giminystę nusakantys žodžiai; tėvas – tēvs; motina, močia – māte; kalendorinį ar paros laiką nurodantys žodžiai: žiema – ziema, rytas – rīts, diena – diena, vakaras – vakars; šviesumą (šviesą) nusakantys žodžiai: ugnis – uguns, žvaigždė – zvaigzde, saulė – saule... Dėl nežymios priebalsių (arba balsių) kaitos gražiai skamba tokios žodžių poros:
obelis – ābele;
obuolys – ābols;
gervė – dzērve;
giedoti (dainuoti) – dziedāt;
giesmė – dziesma;
gyvas – dzīvs;
kepurė – cepure;
kietas – ciets;
kirpti – cirpt.
Labai panašūs asmeniniai įvardžiai: es, tu, mēs, jūs (liet. jis, ji, jie, jos – lat. viņš, viņa, viņi, viņas), tačiau esama visai nepanašios reikšmės nors fonetiškai ir panašių žodžių (lat. dārzs reiškia „sodas“, o ne „daržas“, melns – „juodas“, o ne „mėlynas“ ir t.t.). Galima surašyti ir visai skirtingų (reikšme bei skambesiu) žodžių grupę:
brīvs, brīvība – laisvas, laisvė;
burts – raidė;
burtnīca – sąsiuvinis;
iela – gatvė;
maize – duona;
māsa – sesuo;
puke – gėlė;
puisis – jaunikaitis, vaikinas;
sarkans – raudonas;
sieviete – moteris;
valoda – kalba;
zilonis – dramblys.
Latviai lietuvį vadina leitis (dgs. leiši), lietuvietis, vokietį – vācietis, rusą – krievs, estą – igaunis. Latvių bendrinėje kalboje yra keliasdešimt lietuviškų sklinių. Štai keli pavyzdžiai: kirmis, mėgināt „mėginti, bandyti“.
Bendraudami su rytiniais slavais, latviai gavo skolinių – slavizmų (pvz., skola „mokykla“, grāmata „knyga“ ir pan.), dėl ilgaamžės vokiečių įtakos atsirado germanizmų: stunda „valanda“ (vok. Stunde), sliks „blogas“ (vok. slicht, slecht), tinte „rašalas“ (vok. Tinte) ir kt. Latvių kalbos sintaksė dėl vokiečių kalbos įtakos skiriasi nuo lietuvių (J. Endzelynas, Z. Zinkevičius).
Nuorodos
Laisvoji enciklopedija vikipedija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba
Apie latvių kalbą: www.lt-lv-forum.org/files/Latviu%20kalba.pdf
Lietuviški-latviški pasikalbėjimai: www.lt-lv-forum.org/files/Celv_sujungtas.pdf
Latvių-lietuvių kalbų žodynas: www.letonika.lv/lvlt/
Svetainės, kuriose galite mokytis latvių kalbą
www.livemocha.com
www.latvianstuff.com/Language.html
http://www.valoda.lv/Papildus_Materi...a2/default.htm
facebookas
Aš noriu išmokti latvių kalbą
http://www.facebook.com/pages/A%C5%A...23013911047306
Latviešu valoda - Latvian language
http://www.facebook.com/pages/Latvie...05780626128661
Pagal profesiją teko studijuoti latvių kalbą
Šiaip teko girdėti, jog vakariečiai stebisi, kad dviejų artimai giminiškų kaimynių mokyklose nėra mokoma broliškos kalbos ir šiaip santykiai nėra itin glaudūs, nors šalys labai panašios.
Comment