Kaimas ar miestas

[Ångstrom]

Nelabai suprantu, apie kokias pašalpas eina kalba.

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sri...aunoms-seimoms

Gyveno beveik prestižinėje vietoje 17-me arrodismente ne taip toli Triumfo arkos. Namas senas XIX a., butas mansardoje 5-e ar 6-e aukšte su mikrokambariais. Tikslios gatvės dabar nepamenu.

Tai kodėl pragaras konkrečiai? Kas užkniso?

[mantasm]

Be abejo. Dviratis optimaliausias iki 5 km atstumams. Bet apie tai ir eina kalba, kad miestas turėtų irgi vystytis pagal įvairiausių vietų pasiekiamumą dviračiu/VT nuo gyvenamųjų vietų.

Miestas - taip. Bet nereikia visų versti gyventi mieste

Šita diskusija dėl miesto-priemiesčių įrodo kad būsto įperkamumas irgi gerokai nulemia modalinį pasiskirstymą mieste, ir tam tikrus gyvenimo etapų cikliškumus (kėlimasis iš miesto į priemiesčius, pan.). Būsto įperkamumas miestų vidiniuose rajonuose yra turbūt pats svarbiausias aspektas siekiant išvengti driekos. Bet taipogi manau, kad miesto planuotojai neturi tiek daug galios pramušti savo vizijas į priekį, daug sprendimų daroma ad hoc. Priemiesčiai išaugo ir dabar turime tą problemą spręsti įrengiant infrastruktūrą (bet tuomet tai vėl gali paskatinti žmones keltis už miesto).

Kažkiek sumažintų priemiestizaciją, bet ji tikrai nedingtų.

Bet lyginant LIetuvą su pvz. Vokietija reikia suprast, kad Lietuvoje daugiau galimybių pasistatyti namą kur nors užmiestyje... Nėra tokios didelės sklypų pasiūlos, nes žemės naudojimas griežtai reguliuojamas, nebent jeigu kaimai šiek tiek plečiasi. Kadangi Lietuvoje gali laukuose namus statyti, tai galbūt teigčiau kad statistiniam vidutiniam lietuviui lengviau sau leisti gyventi užmiestyje nei vokiečiui. Vokietijoje taip pat aplink miestus daug mažų gyvenviečių, tankus gyvenamųjų vietovių tinklas bei palyginti neblogas traukinių tinklas, todėl galima gyventi už miesto mažame miestelyje ir commutinti į darbą traukiniu.

Pasistatyti naują - taip. Kita vertus Vokietijoje geresnė pasiūla padoresnių senesnės statybos namų. Artimi priemiesčiai prie didmiesčių gan prabangu, bet susidarė vaizdas, kad toliau įpirkti namuką nėra sudėtinga. Tik reikia arba darbo iš namų arba kasdien važinėt toli į darbą. Kas nėra retenybė.

Dėl daržų, yra toks dalykas kaip Schrebegarten, kur kiekvienas gali išsinuomuoti mažą sklypelį sodininkavimui ar tiesiog rekreacijai (tik tie sklypukai daug mažesni, ir niekas jų neprivatizavo, priešingai nei Lietuvoje).

Kolektyviniams sodams vakaruose paprastai eilės n metų į priekį :/

[Sula]

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sri...aunoms-seimoms

Tai ne pašalpa, o pradinė parama jaunoms šeimoms, tik provincijoje.

Tai kodėl pragaras konkrečiai? Kas užkniso?

Labiausiai ir tikriausiai erdvės trūkumas, ne tik bute bet ir namas prie namo, netvarkingi neatsakingi kaimynai.

[Bmweda]

Aš visiškai suprantu, kodėl žmonės bėga į priemiesčius, bet, manau, labai didelė dalis žmonių išsikelia iš miesto dėl žemos aplinkos kokybės ir iš dalies – mažo butų ploto, o ne dėl stiprios preferencijos turėti nuosavą serbentų krūmą ir privačią šašlykinę kieme..

Žinau, kas iš Klaipėdos miesto į rajoną persikėlė, nes daugiabučio kieme nenubo kur statyt aftamobilio.

[Ångstrom]

Tai ne pašalpa, o pradinė parama jaunoms šeimoms, tik provincijoje.

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

[Riedutis]

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

Pašalpa - finansinė pagalba nepasiturintiems, su tikslu sumažinti jų finansinę naštą;
Parama - finansinė pagalba visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, su tikslu skatinti konkrečius veiksmus/pasiekti konkrečius tikslus.

[Ångstrom]

Tai, vadinasi, tos pačios pašalpos, tik kitokie tikslai ir suteiktas kitas pavadinimas, kad gaunantys pašalpą pašalpiniai nesijaustų kažkokie prasti.

[Sula]

Kuo pašalpa skiriasi nuo paramos? Aš buitiškai naudoju kaip sinonimus, nes kažkokio esminio skirtumo neteko girdėti.

Kodėl tik provincijoje? Na, nebent Klaipėda priskiriama provincijai, nes ta parama buvo skiriama ir šeimoms, išsikeliančioms iš nuomojamo buto Klaipėdoje į priemiestį. Nebent kažkas pasikeitė per pastaruosius pora metų.

Nežinau, kur yra Klaipėdos priemestis. O pati šeima, aišku, gali būti iš bet kur.

3. Ketinamas įsigyti pirmasis būstas yra Lietuvos Respublikos regionuose. Finansinė paskata nebus taikoma, jeigu bus įsigyjamas pirmasis būstas šiose vietovėse: Birštono savivaldybėje, dalyje Druskininkų savivaldybės, Kauno miesto savivaldybėje, Klaipėdos miesto savivaldybėje, Neringos savivaldybėje, dalyje Palangos miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybėje, dalyje Trakų rajono savivaldybės, dalyje Utenos rajono savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybėje, dalyje Vilniaus rajono savivaldybės.

Šiaip jau paramą gauna net stambus verslas. Nesuprantu, kokias tuo keliate pretenzijas?
Na bet visa tai jau totalus off-topas.

[MedinisStrazdas]

Įdomu, koks konkrečiai buvo tas pragaras Paryžiuje. Konkrečiai – vietoje, kur ji gyveno.

Na Paryžius tikrai prastas pavyzdys. Teko pagyventi Boulogne-Billancourt "turtingame" rajone. Tai jis turtingas nebent azietiškos kilmės žmonėmis buvo ( o paryžiuje kaip taisyklė kur azijiečiai ten nesilanko juodukai). Infrastrutūra tai įsivaizduok kas būtų jeigu dabar Vilniaus infrastruktūros neprižiūrėtum min 10 metų ir maždaug toks rezultatas. Dauguma šaligatvių asfaltuoti - lopas ant lopo su duobėmis. Gražiau sutvarkyta tik parkuose (kurie vakarais rakinami) ir prie kultūrinių vertybių. Na nebent jie pakeitė kardinaliai sitauciją dabar (gyvenau ten tais metais kai Notre Dame degė). Tiesa, metro veikė puikiai ir net nebandė apvogti niekas tai užskaitau kaip pliusą.

Na taip, visi tik ir užsiima tuo, kad ilgą laiką dūmija. Mašina arba stovi, arba išvažiuoja/atvažiuoja. Nebent čia situacija, kad senas mašinas "šildo" žiemą užvesdami ir laikydami po pusvalandį. Pastarasis atvejis privalo būt sprendžiamas, bet tai kita tema ir kitos priemonės.

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Miestas - taip. Bet nereikia visų versti gyventi mieste

Versti nereikia, bet finansiškai ir morališkai skatinti - taip. Čia kaip su kitu žalingu įpročiu - rūkimu. Rūkyti nėra draudžiama, bet dedamos didelės pastangos jį sumažinti.

[Egiuxz]

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Netikiu. Per pusę valandos galima autobusą nuvalyti. O visi tikrai ne su autobusais važinėja.

[Tomas]

Šyrit kai pusę valandos ledą gramdė nuo automobilių tai kas antras tai darė su užvestu varikliu.

Savaitgalį mačiau pirmuosius dyzelius, kurie apskritai nebeužsikūrė.

[mantasm]

Versti nereikia, bet finansiškai ir morališkai skatinti - taip. Čia kaip su kitu žalingu įpročiu - rūkimu. Rūkyti nėra draudžiama, bet dedamos didelės pastangos jį sumažinti.

Kodėl reikia morališkai skatinti? Gėdinti, kad gyvenk kaip žmogus mieste, nors užmiestyje gyventi geriau n+k atžvilgių? Nematau objektyvios visiems tinkančio moralinio kriterijaus kodėl gyvenimas mieste morališkai geriau.

Čia nekalbu apie atvejus kai „gyvenu laukuose kotedže su 1a kiemu, bet kiemas meh ir laisvalaikis tik Nekropolyje“. Tokiam žmogui gal ir geriau būtų gyvent šeškinėse ar šnipiškiuose.

[MedinisStrazdas]

Kodėl reikia morališkai skatinti? Gėdinti, kad gyvenk kaip žmogus mieste, nors užmiestyje gyventi geriau n+k atžvilgių? Nematau objektyvios visiems tinkančio moralinio kriterijaus kodėl gyvenimas mieste morališkai geriau.

Čia nekalbu apie atvejus kai „gyvenu laukuose kotedže su 1a kiemu, bet kiemas meh ir laisvalaikis tik Nekropolyje“. Tokiam žmogui gal ir geriau būtų gyvent šeškinėse ar šnipiškiuose.

Juk jau diskutavome apie tai kokią žalą miestui daro horizontali plėtra. Negi reikia kartotis?

[mantasm]

Juk jau diskutavome apie tai kokią žalą miestui daro horizontali plėtra. Negi reikia kartotis?

Miestui - taip. Bet reiktų optimizuoti ne miesto gerovę, miesčioniškumą ir t.t., o žmonių gerovę ir psichinę sveikatą.

[MedinisStrazdas]

Miestui - taip. Bet reiktų optimizuoti ne miesto gerovę, miesčioniškumą ir t.t., o žmonių gerovę ir psichinę sveikatą.

Žmonių gerovė ir psichinė sveikata pirmu tempu gerina - automobilių mažėjimas. O norint sumažinti automobilių reikia kad viskas būtų pasiekiama VT, dviračiu ir pėsčiomis. Kaip tai padaryti? Tik dideliame tankume. Neveltui visos psichologinės įtakos studijos pažymi kad didžiausia neigiama įtaka būna automobiliai ir triukšmas, o žalumos trūkumas, vanduo ir t.t. jau dalinasi trečias vietas.

[mantasm]

Žmonių gerovė ir psichinė sveikata pirmu tempu gerina - automobilių mažėjimas. O norint sumažinti automobilių reikia kad viskas būtų pasiekiama VT, dviračiu ir pėsčiomis. Kaip tai padaryti? Tik dideliame tankume. Neveltui visos psichologinės įtakos studijos pažymi kad didžiausia neigiama įtaka būna automobiliai ir triukšmas, o žalumos trūkumas, vanduo ir t.t. jau dalinasi trečias vietas.

Gerina ne automobilių mažėjimas pats savaime, o mažiau triukšmo ir įtampos. Pavyzdžiui šiuo metu sakyčiau paspirdukai yra didesnis vėžys psichologinei sveikatai nei automobiliai. Automobiliai kelia stresą tik einant kur nėra saugios pėstiesiems infrastruktūros atitinkančios eismo kiekį. Tuo tarpu paspirdukai kelia nuolatinį stresą kai nežinai iš kur iššoks debilas ant dviejų ratukų.

Didelis tankumas su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm yra psichologiškai blogai. Pradedant mažu būstu, privatumo neturėjimu ir t.t.

Optimaliausia būtų nei tankumo, nei automobilių naudojimo. Maža to, kad sugrūdus visus į tankų miestą automobilių naudojimas automatiškai nesumažėja kiek matau pagal aplinkinius pavyzdžius. O išsikrausčius į priemiesčius gali ir sumažėt, nes sumažėja važinėjimo į užmiestį pailsėt nuo miesto kaip mano atveju.

[MedinisStrazdas]

Gerina ne automobilių mažėjimas pats savaime, o mažiau triukšmo ir įtampos. Pavyzdžiui šiuo metu sakyčiau paspirdukai yra didesnis vėžys psichologinei sveikatai nei automobiliai. Automobiliai kelia stresą tik einant kur nėra saugios pėstiesiems infrastruktūros atitinkančios eismo kiekį. Tuo tarpu paspirdukai kelia nuolatinį stresą kai nežinai iš kur iššoks debilas ant dviejų ratukų.

Didelis tankumas su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm yra psichologiškai blogai. Pradedant mažu būstu, privatumo neturėjimu ir t.t.

Optimaliausia būtų nei tankumo, nei automobilių naudojimo. Maža to, kad sugrūdus visus į tankų miestą automobilių naudojimas automatiškai nesumažėja kiek matau pagal aplinkinius pavyzdžius. O išsikrausčius į priemiesčius gali ir sumažėt, nes sumažėja važinėjimo į užmiestį pailsėt nuo miesto kaip mano atveju.

Na kad ne, būtent automobiliai eina pirmu punktu. Automobiliai gatvėje ir kieme nesudaro psichologiškai saugios ir malonios aplinkos gyventojams. Paspirtukai yra gana naujas reiškinys ir teneteko matyti studijuose jų įvertintu atskirai. Sutinku kad Vilniaus paspirtukai yra gana problematiški.

Didelis tankumas savaime neturi neigiamų pasėkmių, neigiamas pasėkmes turi tai jog dažnai didelis tankumas suprantamas kaip perkūnkiemis kur tik asfaltas ir pastatai. Tuo tarpu kai yra lengvai (pėsčiomis) pasiekiama upė, tvenkinys ar parkas rezultatai yra labai skirtingi.

Nei tankumo, nei automobilių naudojimo nebus, nebent bus vienas iš dviejų ekstremumų - visi grįš į baudžiavos kaimus arba išrasim teleportaciją.

[mantasm]

Na kad ne, būtent automobiliai eina pirmu punktu. Automobiliai gatvėje ir kieme nesudaro psichologiškai saugios ir malonios aplinkos gyventojams. Paspirtukai yra gana naujas reiškinys ir teneteko matyti studijuose jų įvertintu atskirai. Sutinku kad Vilniaus paspirtukai yra gana problematiški.

Automobilis pats savaime nesukuria nesaugios ir nemalonios aplinkos. Nesaugią ir nemalonią aplinką sukelia stresą keliantys veiksniai. Pavyzdžiui ėjimas per nereguliuojamą perėją per GV. Arba Santaros gatvės „dvirtakis“ kur vienoje gatvės pusėje nėra vietos pėstiesiems Bet dėl to nesakau, kad „dviračiai nesudaro psichologiškai saugios aplinkos“.

Didelis tankumas savaime neturi neigiamų pasėkmių, neigiamas pasėkmes turi tai jog dažnai didelis tankumas suprantamas kaip perkūnkiemis kur tik asfaltas ir pastatai. Tuo tarpu kai yra lengvai (pėsčiomis) pasiekiama upė, tvenkinys ar parkas rezultatai yra labai skirtingi.

Jei yra sočiai žaliųjų erdvių, erdvūs būstai su normaliu kiekiu natūralios šviesos, nėra per didelių pastatų... Tada vargu ar bus pasiektas „didelis tankumas“.

Automobili

Nei tankumo, nei automobilių naudojimo nebus, nebent bus vienas iš dviejų ekstremumų - visi grįš į baudžiavos kaimus arba išrasim teleportaciją.

Darbas iš namų ir eprekyba labai netoli teleportacijos. Nebent optimizuotu maršrutu n+k siuntinių vežantis kurjeris irgi per daug eismo.

[MedinisStrazdas]

Automobilis pats savaime nesukuria nesaugios ir nemalonios aplinkos. Nesaugią ir nemalonią aplinką sukelia stresą keliantys veiksniai. Pavyzdžiui ėjimas per nereguliuojamą perėją per GV. Arba Santaros gatvės „dvirtakis“ kur vienoje gatvės pusėje nėra vietos pėstiesiems Bet dėl to nesakau, kad „dviračiai nesudaro psichologiškai saugios aplinkos“.


Jei yra sočiai žaliųjų erdvių, erdvūs būstai su normaliu kiekiu natūralios šviesos, nėra per didelių pastatų... Tada vargu ar bus pasiektas „didelis tankumas“.


Darbas iš namų ir eprekyba labai netoli teleportacijos. Nebent optimizuotu maršrutu n+k siuntinių vežantis kurjeris irgi per daug eismo.

Tai aišku kad ne egizitavimas automobilio o jo naudojimas kelią stresą aplinkiniams. Žinai kaip padaryti GV nekeliančia streso? Uždrausti ten automobilių eismą. Sėkmės.

Kad tikrai galim pasiekti tankumą išpildant visas šias sąlygas. Reikia tik nustoti apsimesti kad aplink kiekvieną namą turi būti 10 metu spindulio pievutė. Tyrimai rodo kad užtenka pėsčiomis pasiekiamo parko.

Darbas iš namų ne visiems įgyvendinamas, o e-prekyboje vis tiek išlieka automobilio problema, tik vairuoja išvežiotojas.

[mantasm]

Tai aišku kad ne egizitavimas automobilio o jo naudojimas kelią stresą aplinkiniams. Žinai kaip padaryti GV nekeliančia streso? Uždrausti ten automobilių eismą. Sėkmės.

Kad tikrai galim pasiekti tankumą išpildant visas šias sąlygas. Reikia tik nustoti apsimesti kad aplink kiekvieną namą turi būti 10 metu spindulio pievutė. Tyrimai rodo kad užtenka pėsčiomis pasiekiamo parko.

Darbas iš namų ne visiems įgyvendinamas, o e-prekyboje vis tiek išlieka automobilio problema, tik vairuoja išvežiotojas.

Su „pėsčiomis pasiekiamu parku“ yra didelė problema kaip tai apibrėši. Galima kaip dabar kas yra labai graudus minimumas. Galima kaip bandė prastumti gentviliukas, kas būtų ganėtinai liūdna. Bet pro langą žalumos irgi turi būti. Aišku geriau ne iš aukštai neįžiūrima pievutė, o medžiai ir t.t.

E-prekyba atrodo kaip automobilio problema tik jei esi fundamentalistas, kuriam reikia išvis uždrausti bet kokį transportą. Bet tada ir paprasta prekyba yra problema, nes į paprastas parduotuves prekės irgi kažkaip patenka