Dviratis

[ssnaiperis]

Parekomenduokit, kur Vilniuje geriausia pirkt padangas (išskyrus turgų). Po visų remontų beliko tik galinę padangą pasikeist nes kažkur kiaura yra arba ventilis leidžia orą

Ventilį galima specialiu raktuku priveržti, arba keisti nipelį. O šiaip padangas galima ieškoti specializuotuose dviračių parduotuvėse.

[Mørtã]

Iš tikrųjų įdomu, ką jūs universalu vadinat? CX dviračius?

Jau užmiršome kaip atrodo normalus dviratis?



normalus šiuo atvejų, ne plentinis, ne hibridas, ne turistinis, ne sportinis, ne BMX, ne CX, ne, ne, .... ne......

[Eimantas]

O kaip čia su pavarom?

[Mørtã]

Pigesni "universalų" (olan. stadsfietsen, angl. citybike) modeliai turi tik vieną pavarą (single-speed), bet brangesni turi keletą. Šis konkretus modelis turi Stebulės pavarą (angl. hub gear) GSS tipo su 7 pakopomis.

[fredis]

plius/minus kiek laiko vaŽiavai?

Su kalnų dvirka ilgokai užtruks. Čia jau reikia plentinio. Bet aišku, jeigu varysit su palatkėmis aplankant ir neskubant, tai galima ir per savaitę suvažinėt ar per savaitgalį.

[Mjso]

Su kalnų dvirka ilgokai užtruks. Čia jau reikia plentinio. Bet aišku, jeigu varysit su palatkėmis aplankant ir neskubant, tai galima ir per savaitę suvažinėt ar per savaitgalį.

100km esu per 4-5h numynęs su poilsiu, bet gana intensyviai minant. Tai man kelios dienos ar savaitė nelabai nelabai. jei Mynt tai per max 10h.

[Mørtã]

Na taip hibridas. Žodį universalas panaudojau kaip žargoną...

Šiaip čia ne visai žargonas jei išversti "Utility bicycle", išeis kaip tik universalus dviratis. Štai ką sako Anglonas:

[Combat]

Gal yra kas važiavęs iš Kauno iki Klaipėdos dviračiu? Gal koks maršrutas yra? Nes autostrada negalima, o palei Nemuną pro Jurbarką 244km.

Esu važiavęs.

Iš Kauno per Zapyškį, Lekėčius į Vilkiją (į ją persikėlėme kažkokiu keltu; nežinau, ar jis bėra). Toliau – visu tuo keliu iki pat Pagėgių. Iš ten galima užsukti į Sovetską (viza reikėtų pasirūpinti). Toliau – Naktiškiai, Katyčiai, Degučiai, Ž.Naumiestis, Šilutė, Rusnė. Iš Rusnės – Kintai, Dreverna, palei Klaipėdos kanalą, per visokius smėlynus į Klaipėdą.

Tai yra super! Tai yra nepakartojama! Tuo maršrutu važiavau gal prieš kokį 15 metų. Automobilių beveik nebuvo, šalia – Nemuno vaizdas, karts nuo karto pasirodančios pilys. Tiesa, važiavome pagal iš anksto sudarytą žygio planą, nakvynės vietomis rūpintis nereikėjo – tai buvo suderinta dar iki žygio.

Patirtis tokia: maršrutinis greitis – 11 km/val, toliau kai 75 km važiuoti per dieną nerekomenduoju (taigi, planuoti reikėtų, kad dienos žygis truks 7 val, įvertinant sustojimus, poilsį, maudynes ir kt.). Nemaloniausia važiuoti žvyrkeliu – gaudai kiekvieną akmenuką, o jei paleki žvyrkeliu į pakalnę – anksčiau ar vėliau trūksta stipinai. Geriau 1,5 karto tolesniu atstumu, bet asfaltu (toks skaičius man gavosi iš patirties), nei trumpesniu keliu, bet žvyrkeliu. Tokį patį koeficientą galima taikyti, jei stiprus priešakinis arba šoninis vėjas. Būtina pasirūpinti atsargine kamera (1 kamera vienam dviračiui), atsargine padanga (pakanka 1 dviem dviračiams), remontiniu komplektėliu padangai klijuoti (pradurtą keiti nauja, o pradurtą, turėdamas laiko, remontuoji), stipinais, raktais varžtams varžyti, atsarginėmis veržlėmis(būna, kad „nujoji“ sukinėdamas esančias), replėmis ilgomis rankenomis (atsukti ar priveržti pedalinę arba vairo guolius), įsukamu presiuku nuimti pedalo švaistiklį (žygyje dažnai būna, kad standartinės komplektuotės guoliai pedalinėje „išeina“ – tada reikia vainikėlį mesti lauk, o vietoj jo sukišti tokio pat skersmens šartus tiek, kiek jų ten lįstų), raktu, kad nusukti galinio rato žvaigždutę (kitaip neprieisi pakeisti trūkusio stipino). Trūksta ir grandinės. jai remontuoti taip pat reikia turėti specialų presiuką ir grandinės jungčių. Ant dviračio būtina užsimontuoti priekinę bagažinę, ant kiekvienos – po dviračio kuprinę. Minant dviratį, jokio krovinio neturi būti ant kūno. Dviratis turi būti su pavarom (12 – sočiai), antru atveju užgrauš pedalų mynimo monotonija. Man buvo atsitikę, kad galinės „išėjo“, likau su 2–iem priekinėm. Buvo džiaugsmas, kol ir tos „neišėjo“.

Pamiršau purviasaugius. Priekinį „sparną“ per papildomą laikiklį prasiilginau tiek, kad nuo grindinio liko kokie 5 cm (paskutiniai 15 cm – iš guminio bato gumos primontuoti, kad lankstus būtų, jei kažką užkliūčiau). Saugo nuo ratu pakeliamo vandens darganotą dieną (kojos sausesnės) ir dulkių (grandinė ilgiau tarnauja).

Žvyrkeliu pavažiuoti reikia taip pat. Po kokių 20 km važiavimo žvyrkeliu, tiesiog euforija apima, kai pradedi asfaltu važiuoti....

Na, gal pačiam ir nereikalingi tokie patarimai, bet kitiems gal bus įdomu.

O taip atrodė mano dviratis žygyje (gal prieš kokį 15 metų „makalavomės“ kažkur po Aukštaitiją):



Dviratyje dar nepašalintos „Baltic vairo“ „nedadelkos“: atraminė kojelė tebėra pritvirtinta ne galinio rato rėmo srityje, bet ties pedaline, kas labai nepatogu – bagažas beveik visada versdavo dviratį ant šono, jei tik pastarasis būdavo paliktas be priežiūros. Dabar iš pirmojo geležinio „Baltic vairo“ liko tik rėmas – kažkas sakė, kad diuraliuminis rėmas trūkti turi daugiau šansų, nei geležinis (pasileidus į kokį Dubysos slėnį pakalniui, važiavimo greitis pasiekia apie 65 km/val, o nuo kokio 50 km/val dviračio rėmas darosi kai guminis).

Dar viena detalė – raištis ant galvos. Ne dėl „išsikalinėjimo“. Karštą vasaros dieną sugeria prakaitą (neerzina jo varvėjimas), o važiuojant prieš vėją, galima užsitraukti ant ausų – nebesigirdi jo šniokštimo pro ausis ir darosi lengviau minti bent psichologiškai.

Ant priekinės dviračio bagažinės kuprinės (juoda) viršaus esu pritvirtinęs žemėlapį.

Na, sėdint kėdutėj, jei vaikas užsnūs,tai galvelė maskatuosis kaip bulvė ant drato.
Aš priekabos nesu išbandęs, o ir vaikų neturiu, bet dviračiu važiuoju tikrai daug. Mano nuomone, priekaba yra sunkiau tėvui, bet geriau vaikui - galima įdėti daiktų, paklotų, žaislų ir pan., kelionės vaizdai vaikui ir pan... Kėdutė ant bagažinės - patogiau tėvui, bet blogiau vaikui - sėdi ir žiūri tėvui į nugarą, mažai judesio laisvės, nieko nemato, tik į šonus, jei galvą pasuks.

Priekaba vaikui labai labai patinka. Esu naudojęs dienos žygyje (15 – 20 km). Miegojo kai kokioje traukinio kupe...Bet daugiadieniame žygyje naudojome reguliuojamą Hamax kėdutę su tokio aukščio atlošu, kad galėtų miegoti galvytę atrėmęs. Laikėme, kad kelionė tokiu būdu bus saugesnė. Žmona vežė vaiką, o aš priekaboje – visus daiktus. Jei pavėjui – gerai. Kai su burėmis, bet jei prieš vėją – lyg inkarą tempčiau.

Mūsų dvivietė karieta“ (iki tentas neišsilydė gaisre; vėliau buvo perdaryta į krovininę):



„Karietoje“ apgalvota viskas: galima ją uždengti „priekiniu stiklu“ visiškai arba padaryti kai kokį pikapą – nusilanksto šoniniai „langai“ ir „stogas“. Vaiko „fotelis“ (matosi geltonas) yra su reguliuojama nugarine dalimi – galima padaryti visiškai stačiai, atlenkti kampu arba visiškai horizontaliai. Padėtis reguliuojama išsukant horizontalią „štangą“ (ant jos pritvirtinta nugarinė dalis) ir atitinkamai ją vėl prisukant prie rėme paliktų skylių (tada vaikas gali miegoti turėdamas tokį pat komfortą, kaip suaugęs universaliame automobilyje). Buvo ir bagažinė dalis – karietos gale buvo galima atsegti tentą ir „įmesti“ gan padorią tašę; pamenu, vežiausi cemento maišiuką iš parduotuvės...

Karietoje esu vežęs ir tris vaikus – susispaudę tilpo. O kai atvažiuodavau į kokį parkelį ar skverelį, tai praktiškai gaudavau visus apspitusius vaikus pavežioti...

[tivoli]

Jėga, Kaune viešas transportas su galimybe transportuoti dviratį su savimi

[spirit]

Jėga, Kaune viešas transportas su galimybe transportuoti dviratį su savimi

Juodai pavydžiu. Pas mus to niekada nebus...

[Lettered]

Juodai pavydžiu. Pas mus to niekada nebus...

O tai ką, tingi dviratį minti? Ne Niujorkas čia koks, per keliasdešimt min. per visą miestą galima pralėkti

[spirit]

O tai ką, tingi dviratį minti? Ne Niujorkas čia koks, per keliasdešimt min. per visą miestą galima pralėkti

Netingiu, bet jei, sakykim, prakiūra padanga ar dar kas nutinka, dėl ko važiavimas dviračiu tampa nebeįmanomas, o iš kokio centro reikia nusigaut kažkur į miesto pakraštį, tai pėsčiomis varytis dviratį yra tikrai ne kažkas

[Lettered]

Netingiu, bet jei, sakykim, prakiūra padanga ar dar kas nutinka, dėl ko važiavimas dviračiu tampa nebeįmanomas, o iš kokio centro reikia nusigaut kažkur į miesto pakraštį, tai pėsčiomis varytis dviratį yra tikrai ne kažkas

Man net du kartus taip buvo pernai, ir lyg tyčia kai esi toliausiai nuo namų. Vieną kartą persivežiau pėsčias, kitą su taxu. Bet realiai čia labai reti atvejai, kad reiktų dėl to VT. 10 metų prieš tai važinėjau be tokių incidentų.

[Ametistas]

Juodai pavydžiu. Pas mus to niekada nebus...

Kur, Vilniuje? Kai atsikelsiu gyventi į Vilnių, pradėsiu springdinti savivaldybę siūlymais... Manau, pramušime po truputį Bet kuo daugiau norinčių ir tą norą oficialiai reiškiančių - tuo geriau.

[HAMMER]

Vežiokitės "first aid kit'ą" ir problemų nebus Pernai savo tanką 2 kartus lipdžiau kelyje Beje šiandien pagaliau radau laiko atidaryti sezoną... Jausmas nerealus

[ssnaiperis]

Štai mano "plaktukas" (iš anglų kalbos "Hammer" išvertus yra plaktukas) po padangų keitimo

[enigma]

Kiek metų jam?

[fredis]

Tos purvasaugės atrodo nereikalingos ir daug geriau atrodytų be jų. O jei aptaško lekiant per balas, tai reikia tinkamai apsirengti !

[LBP]

Koks skirtumas, kaip atrodo Svarbiau, kad būtų patogus ir malonus naudoti.

[LBP]

Parodysiu ir aš savo ratus.
Čia kasdieninis, kai reikia mieste, į mišką, prie jūros... Naudojamas ir mėgėjiškai pasportuot, nors ir nelabai tinkamas:



Čia mėgėjiškam sportui. Nuotraukoj dar nepakeista vairo padėtis: