"12 metų"

[Nikas]

Derinimas


Nelaisvė


Lašas po lašo


Daug metų iš eilės


Desperatiškai


Ligi kaklo...

[Ametistas]

Nikai, jauti nostalgiją prieš išėjimą?

[Nikas]

Tiesą sakant, kažkokią pasąmoninę
Šiaip, dieną su fotiku praleidau.

[Ametistas]

Aš jaučiau tą patį o kai įstojau į univerą, jaučiau didelę palaimą Mokykla, pamačius kaip darbas organizuojamas universitete, labai nublanko. Liko tik smagūs, linksmi, liūdni, geri ir blogi prisiminimai kuriuos prisiminus vis dar suspaudžia širdį. Mokyklą aš prisimenu kaip vietą, kurioje per visą gyvenimą patyriau daugiausia skausmų, džiaugsmų, nusivylimų, liūdesių ir palikau ten savąjį vaikišką naivumą.

O kalbant apie nuotraukas, tai padaryta gražiai. Akcentuoti, matyt, tau svarbūs ir į atmintį įstrigę dalykai. Matyti kokiais vaizdais šiuo metu gyveni.

p.s. prie paskutinės nuotraukos žodį "lygi" pakeisk į "ligi" arba "lig", nes ten klaida

[Nikas]

Gerai na, man mokykla nėra svarbus etapas. Laukiu studijų

[Ametistas]

Jei tau pavyks ir studijuosi tau patinkantį dalyką, tada studijų metai bus tikrai malonesni ir nepalyginamai įdomesni. Ne vien dėl to, kad pasikeičia švietimo įstaiga, aplinka, žmonės, supantys paskaitose, bet ir pats gyvenimas: tampi savarankiškesnis, netrukus eisi gyventi atskirai nuo tėvų. Visa tai įvyks labai greitai, bet ir labai daug suteiks. Bent aš pats po to įgijau daug pasitikėjimo savo jėgomis, nes teko daug ko išmokti pačiam. Iki tol bijojęs, kad nespėsiu rūpintis mokslais, dirbti, rūpintis namais ir rasti laiko draugams, dabar daugmaž sugebu suspėti visur, kur reikia. O paslaptis ta, kad besimokant universitete, namų darbams reikia sąlyginai mažiau laiko. Taip pat mažiau laiko praleidžiama prie tv, nes kinta mąstymas, tad keičiasi ir laisvalaikio praleidimo įpročiai.

Kalbu visa tai, nes tavo nuotraukose netgi matyti tas žmogaus augimas, tobulėjimas, protingėjimas, vertybių pokytis. Štai pirmosios nuotraukos nespalvotos (lyg būtų atsimenamos blankiau, lyg tie vaizdai buvę praeityje: kodėl gi ne, juk ten kamuolys, kuriuo anksčiau dažnai žaisdavai, namų ilgesys ir nuobodulys, kai per pamokas žiūri pro langą). Vėliau nuotraukose matyti nostalgiją sukeliančių, ironiškų detalių, taip pat įgrisusių vaizdų (ant lentos prirašinėta informacija).

Žodžiu, man tavo darbas patiko. Pavaizduota gražiai ir prasmingai

[Nikas]

Dėkoju. Taip savaime susideliojo...matyt ne šiaip sau

Šaunus tekstas.

[Valiukas]

Vaje, atrodo, lyg ir jaunas dar esu, bet tuo pačiu ir kaip seniai tai buvo.. Mokykla, turiu omeny...

Gražios nuotraukos

[Taut.]

Super, sužadino atsiminimus.

[enigma]

Nostalgiški, nors ir ne visada malonūs prisiminimai, kurie, savaime suprantama, greit pasimiršta ir išlieka daug malonių šiltų prisiminimų...

Ech... o rodos viskas buvo tik vakar.

Pasak vienos mokytojos (tai buvo kokiais 1998m.) - tai dabar pačios jūsų laimingiausios gyvenimo dienos. Dėl nieko rūpintis nereikia, mama pažadina, valgis ant stalo, vienintėlis darbas - vaikščiojimas į mokyklą. Grįžti namo - vėl valgis ant stalo, pavalgiai, pamokas paruošiai ir vėl laisvas... Jokių rūpesčių - auksinė vaikystė

[Ametistas]

Bet juk tai mes pradėjo vertinti tik tada, kai to nebeturime. Turiu omeny, užaugome, vaikystė praėjo. Ir tik dabar mes ėmėme jos ilgėtis ir taip smarkiai branginti.

Moralas: reikia dažniau vertinti tai, ką turime dabar.

Neverta svajoti apie krištolinius namus, prabangias mašinas, auksinę žmoną, geručius vaikučius, nuostabų darbą ir idealų gyvenimą. Ne tik savo dabartinį amžių, aplinką, kurioje gyvename, bet ir artimus žmones, namus, darbą, draugus, savo gyvenimą, save patį reikia gerbti ir mylėti! Nepamirškime, kad visa tai labai laikina ir tikrai neprailgs, kaip sulauksime senatvės. Laikini dalykai brangiausi, nes jie nėra amžini.

[Lettered]

Bet juk tai mes pradėjo vertinti tik tada, kai to nebeturime. Turiu omeny, užaugome, vaikystė praėjo. Ir tik dabar mes ėmėme jos ilgėtis ir taip smarkiai branginti.

O man kaip tik priešingai, gyvenimo ir studijų vargai yra palyginti malonumas su mokyklos ,,džiaugsmais''

[enigma]

Kas kuo moka, tas tuo ir džiaugiasi

[Nikas]

Vertinti reikia kiekvieną akimirką. Kokia ji bebūtų.

[enigma]

Pritariu, Nikai. Akimirkos yra vienintėlės ir nepakartojamos. Visos ir visada.

[Jay-M]

Super nuotraukų serija Nikai

O man kaip tik priešingai, gyvenimo ir studijų vargai yra palyginti malonumas su mokyklos ,,džiaugsmais''

Man irgi panašiai, mokykloj tikrai nebuvo blogai, bet dabartinis, studentiškas, gyvenimo būdas kažkaip labiau patinka. Nors laisvo laiko n kartų mažiau dėl studijų ir darbo derinimo, bet kažkaip tos laisvės daugiau ir šiaip visai kitokia, daug įvairesnė, aplinka dabar Ir dar vis tik gali sau leist pabūt momentais neatsakingu, nesi prie nieko labai pririštas.