Liepos pradžioje teko įkopti į aukščiausią Europos, neskaitant Kaukazo, viršukalnę Monblaną (4808 m.)
Kopėme iš Prancūzijos pusės, Chamonix miestelio, štai nuotraukos:
Turistų dėl puikaus vaizdo į Monblaną labai lankomas Chamonix:
Pirmas dvi dienas oras buvo visiškai netinkamas, lijo, snigo, siautėjo galingas vėjas, tad tas dienas praleidome 2,7 km aukštyje laukdami geresnių sąlygų kopimui:
Tačiau kaip ir žadėjo prognozės, antros dienos vakare juodi debesys ėmė sklaidytis ir vėjas nurimo
Chamonix:
Išaušo ramus, šaltas, ir gražus trečios dienos rytas, pradėjome visos dienos kopimą iki aukštuminės ~3850 m. stovyklos, iš kurios kopiama į viršūnę.
Prasidėjo sunki ir pavojinga dalis - kopimas susirišus nuo 3,1 km aukščio iki 3,8 per statų akmenų kuluarą, kuriuo nuolat krenta akmenys ir ledo gabalai, taip ten žuvo ne vienas alpinistas. Leidžiantis keli akmenys kliuvo ir man, bet viskas baigėsi gerai Nuotraukų iš čia dėl šių priežasčių beveik nėra Pradžia:
3,8 km aukštis:
Ir palapinių įrengimas ten, į viršūnę nusprendėme išeiti 6 val. ryto, skirtingai nei dauguma kitų kopėjų, išeinančių 1-3 val. nakties.
Kitos dienos rytas, kopimas į viršūnę:
Štai ir pats Monblanas:
~4,5 km aukštis:
Paskutinės dusinančios keteros prieš viršūnę
Pagaliau Monblano viršūnėje 4808 m. Vėjas ten buvo stiprus ir ledinis, nešė aštrius sušalusio sniego gabaliukus į veidą, tad viršūnėje pabuvome tik 10-15 min., kol šalančiais pirštais kažkiek pafotografavome:
Nusileidus, vaizdas prie mūsų palapinių:
Mano nuvargusios kojos
Kita lietuvių grupė iš Vilniaus užnešė ir trispalvę, mes tokie patriotai nebuvome
Ir pabaigai nuostabus saulėlydis prieš antrą nakvynę 4 km aukštyje: (temperatūra liepos naktį ten krenta bent iki -10c, bet viską susirengus labai šalta nebuvo )
Kopėme iš Prancūzijos pusės, Chamonix miestelio, štai nuotraukos:
Turistų dėl puikaus vaizdo į Monblaną labai lankomas Chamonix:
Pirmas dvi dienas oras buvo visiškai netinkamas, lijo, snigo, siautėjo galingas vėjas, tad tas dienas praleidome 2,7 km aukštyje laukdami geresnių sąlygų kopimui:
Tačiau kaip ir žadėjo prognozės, antros dienos vakare juodi debesys ėmė sklaidytis ir vėjas nurimo
Chamonix:
Išaušo ramus, šaltas, ir gražus trečios dienos rytas, pradėjome visos dienos kopimą iki aukštuminės ~3850 m. stovyklos, iš kurios kopiama į viršūnę.
Prasidėjo sunki ir pavojinga dalis - kopimas susirišus nuo 3,1 km aukščio iki 3,8 per statų akmenų kuluarą, kuriuo nuolat krenta akmenys ir ledo gabalai, taip ten žuvo ne vienas alpinistas. Leidžiantis keli akmenys kliuvo ir man, bet viskas baigėsi gerai
Nuotraukų iš čia dėl šių priežasčių beveik nėra Pradžia:3,8 km aukštis:
Ir palapinių įrengimas ten, į viršūnę nusprendėme išeiti 6 val. ryto, skirtingai nei dauguma kitų kopėjų, išeinančių 1-3 val. nakties.
Kitos dienos rytas, kopimas į viršūnę:
Štai ir pats Monblanas:
~4,5 km aukštis:
Paskutinės dusinančios keteros prieš viršūnę
Pagaliau Monblano viršūnėje 4808 m.
Vėjas ten buvo stiprus ir ledinis, nešė aštrius sušalusio sniego gabaliukus į veidą, tad viršūnėje pabuvome tik 10-15 min., kol šalančiais pirštais kažkiek pafotografavome: Nusileidus, vaizdas prie mūsų palapinių:
Mano nuvargusios kojos
Kita lietuvių grupė iš Vilniaus užnešė ir trispalvę, mes tokie patriotai nebuvome
Ir pabaigai nuostabus saulėlydis prieš antrą nakvynę 4 km aukštyje: (temperatūra liepos naktį ten krenta bent iki -10c, bet viską susirengus labai šalta nebuvo
)
Nors tiek džiaugiuosi, kad nebandžiau lipti, nes kaip tik per tas dvi dienas mirtinai sušalo 6 žmonės.
Comment