DK. NO. SE. Projektai Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje

[music]

Stokholmas - 2.1, Kopenhaga - 1.9. Nereikia manęs įtikinėti, kad statistikos biuro duomenys melagingi. Taip, paskutiniais metais Oslas auga sparčiau, bet Stokholmas didžiausias ir taip pat sparčiai auga (o per 10metį - sparčiausiai).

P.S. nepersekiok manęs!

Visur nori savo Stokholmą prakišti. Tai tam tyčia padidini skaičius?
Deja, bet realybė tokia, kad Stokholme su priemiesčiais tegyvena 1,9648 mln. (2009 m., 6519km²), o Kopenhagos priemiesčiai- tai faktiškai 2,3 mln. gyventojų Zelandijos sala (7031 km²), kuri ir yra commuter area. Pagal kitus skaičiavimus, ima kiek mažesnę Danijos teritoriją, bet įskaičiuoja dalį Švedijos, nes pastačius tiltą, nemažai žmonių atvyksta į darbą, savaitgalį į barą, net apsigyvena, atvykę iš kitos šalies už sąsiaurio, o skaičiuojant ir tokiu būdu gaunamas net 2,55 mln. skaičius.
Ok, šiems metams Stokholmui prognozuoja apie 2,1 mln., bet tai vistiek (vis dar?) yra mažiau nei Kopenhaga.
Jei manai, kad Švedijos ar Danijos statistikos valdybos meluoja, gali kreiptis į jas- tik pateikiu man prieinamus jų paskelbtus duomenis

O šiaip korektiškiau būtų lyginti miesto, urbanizuotos teritorijos gyventojų skaičių, nes jei aš pažįstu nemažai žmonių iš Medininkų ir Elektrėnų, kurie dirba Vilniuje, tai ką, dabar jie vilniečiai ar jų gyvenvietės- Vilnius?
Arba bent miesto dienos gyventojų skaičių, t.y. žmones, kurie tikrai būna mieste, o ne kurie tiesiog gyvena už 50 km Lohjoje ar net Lahtyje, o sostinėje būna per Kalėdas ir Nepriklausomybės dieną.

P.S. Nepateikinėk melagingų skaičių apie Stokholmą, neklaidink, kad sparčiausiai augantis, didžiausias, aplenks Berlyną, Romą ir t.t., tai ir netaisysiu ir neprieštarausiu.
O šiaip gerą darbą darai rodydamas tuos projektus ir pristatydamas regioną- šaunuolis! Tik jau pagražinti nereikia

[tivoli]

/\ Na sakyti, kad Stokholmas mažesnis už Kopenhagą...reikia būti truputį nesusivokti situacijoje. Nors iš esmės, tai panašaus dydžio miestai. Bet pridėt vardan argumento kaip Kopenhagos priemiesčius Zelandijos salą, aš to nesiryžčiau tvirtai daryti...

Kita vertus, tavo argumentai kelią abejonę, nes tada galim pridėti Odense (1h kelio), ar net Malmio, Lundą, Helsingborgą kaip CPH priemiesčius. Tai kodėl prie Stokholmo nepridėjus Stokholmo apygardos, Upsalos ir archipelago? Argumentai argumentais, bet lyginti CPH su Stokholmu yra truputį diletantiška dėl kelių priežasčių:
1. nes pradėjus skaičiuoti urban area - Stokholmas yra vienintelis tikrasis traukos centras; kai Kopenhaga turi sąlyginai kitą traukos centrą Malmio, tad visas tas išskirtinai Kopenhagos urban area tampa burbulu. Pažinojau daugybė danų, kurie dirbo Malmio ir švedų, kurie dirbo Kopenhagoje - tad negalima sakyti, kad tik dėl CPH visi ten traukia.
2. Dėl Zelandijos salos, nustebsi - bet nemažai danų tiek dirba, tiek gyvena pačioj saloj tik savaitgaliais į pačią sostinę atvažiuoja apsipirkti; o paskutinės tendencijos, jog po krizės nemažai danų iš Helsiniorės ar Roskildės traukia ne į CPH, o į kitą krantą uždarbiauti.
3. CPH iš esmės žaidžia su statistika ir tuo Oresund regionu įdomius žaidimus, norint iš danų pusės glaudesnės infrastruktūros ir sanglaudos plėtros su Švedija. Tai labiau politinis žaidimas dviems karūnoms iš trijų glaudžiau bendradarbiauti, bei iš danų tai labiau populistinis Skane regiono sentimentais paremti svaičiojimai (kaip mitopoetiškai vis dar prisimena lenkai Wilno, o ne Vilnių), jog CPH yra sąlyginai vėl metropolija su istoriškai susigrąžintu Malmio.
4. CPH yra labiau urbanizuota ir koncentruotesnė nei Stokholmas dėl paprastos priežasties - gamtos ladšafto ir reljefo. Paėmus vien tik oficialaus miesto ribas: CPH tankumas yra ~ 6000 asmenų/kv.km lyginant su Stokholmo ~4000 asmenų/kv.km, tad nenuostabu kalbant apie priemiesčius, jog lyginti čia CPH ir Stokholmo nėra adekvatu 1:1. Vien pradėjus įvažiuoti į Stokholmo prieiga tarkim nuo tokio Sodetarlje (kuris pakankamai yra toli nuo pačio miesto) nustebtum Stokholmo landšaftu, kuris tikrai nėra vienas idealiausių miestui; kai Kopenhaga yra lygi kaip blynas. Tad šiuo atveju 'nature matters', nes tiesiog Stokholmas yra dispersiškesnis, nei CPH.

P.S.
Teko ~ metelius gyventi kuriam laikui Kopenhagoje, tai bent kažkiek man situacija žinoma.

[music]

/\ Na sakyti, kad Stokholmas mažesnis už Kopenhagą...reikia būti truputį nesusivokti situacijoje. Nors iš esmės, tai panašaus dydžio miestai. Bet pridėt vardan argumento kaip Kopenhagos priemiesčius Zelandijos salą, aš to nesiryžčiau tvirtai daryti...

Kita vertus, tavo argumentai kelią abejonę, nes tada galim pridėti Odense (1h kelio), ar net Malmio, Lundą, Helsingborgą kaip CPH priemiesčius. Tai kodėl prie Stokholmo nepridėjus Stokholmo apygardos, Upsalos ir archipelago? Argumentai argumentais, bet lyginti CPH su Stokholmu yra truputį diletantiška dėl kelių priežasčių:
1. nes pradėjus skaičiuoti urban area - Stokholmas yra vienintelis tikrasis traukos centras; kai Kopenhaga turi sąlyginai kitą traukos centrą Malmio, tad visas tas išskirtinai Kopenhagos urban area tampa burbulu. Pažinojau daugybė danų, kurie dirbo Malmio ir švedų, kurie dirbo Kopenhagoje - tad negalima sakyti, kad tik dėl CPH visi ten traukia.
2. Dėl Zelandijos salos, nustebsi - bet nemažai danų tiek dirba, tiek gyvena pačioj saloj tik savaitgaliais į pačią sostinę atvažiuoja apsipirkti; o paskutinės tendencijos, jog po krizės nemažai danų iš Helsiniorės ar Roskildės traukia ne į CPH, o į kitą krantą uždarbiauti.
3. CPH iš esmės žaidžia su statistika ir tuo Oresund regionu įdomius žaidimus, norint iš danų pusės glaudesnės infrastruktūros ir sanglaudos plėtros su Švedija. Tai labiau politinis žaidimas dviems karūnoms iš trijų glaudžiau bendradarbiauti, bei iš danų tai labiau populistinis Skane regiono sentimentais paremti svaičiojimai (kaip mitopoetiškai vis dar prisimena lenkai Wilno, o ne Vilnių), jog CPH yra sąlyginai vėl metropolija su istoriškai susigrąžintu Malmio.
4. CPH yra labiau urbanizuota ir koncentruotesnė nei Stokholmas dėl paprastos priežasties - gamtos ladšafto ir reljefo. Paėmus vien tik oficialaus miesto ribas: CPH tankumas yra ~ 6000 asmenų/kv.km lyginant su Stokholmo ~4000 asmenų/kv.km, tad nenuostabu kalbant apie priemiesčius, jog lyginti čia CPH ir Stokholmo nėra adekvatu 1:1. Vien pradėjus įvažiuoti į Stokholmo prieiga tarkim nuo tokio Sodetarlje (kuris pakankamai yra toli nuo pačio miesto) nustebtum Stokholmo landšaftu, kuris tikrai nėra vienas idealiausių miestui; kai Kopenhaga yra lygi kaip blynas. Tad šiuo atveju 'nature matters', nes tiesiog Stokholmas yra dispersiškesnis, nei CPH.

P.S.
Teko ~ metelius gyventi kuriam laikui Kopenhagoje, tai bent kažkiek man situacija žinoma.

Na gal Stokholmas ir labiau išskydęs, bet dėl Zelandijos salos kaip traukos į Kopenhagą taško- kodėl ne. Juk ir Stokholmo regione ne visi 2,1 mln. dirba ir nuolat lankosi tame mieste, o tik mažesnė dalis. Zelandijoje- 2,17 mln.+Amager- 0,18 mln. <--- tai tik Danijos teritorijoj, pamirštant kitą krantą.

Vistik kaip jau ir sakiau, korektiškiau atrodytų lyginti urban area (nors ir tai gali sukelti problemėlių jei neapsibrėšim), o jei šiuo atveju netinka, tuomet dienos gyventojų skaičių, nes tas metropolines zonas galime plėsti iki begalybės ir prieisime absurdiškų išvadų, remdamiesi tik pavieniais atvejais.

[Silber418]

Šiuo klausimu buvo daug diskutuojama kituose forumuose ir nagrinėti statistiniai duomenys bei įstatymai.
Pirma, jau minėtas landšafto skirtumas. Kopenhaga - lygumoje, Stokholmas - salose, pusiasaliuose, kalvose, turi daug žalumos.
Antra, kadangi Stokholmo centras perskirtas gamtinių kliūčių, gyvenamieji rajonai įkurti žemyninėje dalyje. Plėtojant infrastruktūrą, daug traukos centrų buvo įkurta šalia svarbių transporto mazgų. Taip pat šalia geležinkelio linijų įsikūrė priemiesčiai, kurių dalis tapo miesto dalimi, o kiti - metropolio (šio metu atskiruose priemiesčiuose kuriami traukos centrai, o jie plečiami centro linkme). Šalia Kopenhagos esanti dalis priemiesčių ir kaimelių yra istoriniai, kurių gyventojai nesutiko, kad jų gvenvietės taptų miesto dalimi. Dėl šios priežasties oficialiai Zelandijos sala negali būti interpretuojama metropolio dalimi.
Trečia, šalia Stokholmo yra nemaži miesteliai, Norrköping, Västerås ir Uppsala, kurie glaudžiai susieti su centru infrastruktūros dėka (Stockholm Busines region; Öresund regiono analogas), kurie taip pat padidina keliautojų srautą miesto link.
Ketvirta, skirisia gyvenviečių ribų reglamentavimo įstatymai. Stokholme ir Švedijoje naudojamos europietiška ir amerikietiška sistemos (centras, miestas, metropolis), Kopenhagoje - europietiška (miestas, miestas ir priemiesčiai).
Išnagrinėjus šiuos argumentus prieita išvados, kad Stokholmas yra didžiausias miestas-metropolis (dėl infrastruktūros), o Kopenhaga - tankiausiai gyvenamas miestas (dėl reljefo ir mažo šalies ploto).

P.S. nesu teiginio, kad Stokholmo metropolis gyventojų skaičiumi susilygins su Berlynu ir Roma iki 2030 m. autorius. Tai britų mokslininko mintis, kurią buvau pacitavęs šiame forume.

[Silber418]

Jönköping miesto pertvarkymas/Projektas 'Munksjön'

Šalis: Švedija;
Vieta: Jönköping, Centrinė miesto dalis, Munksjön ežero krantinės;
Projekto pavadinimas: 'Munksjön';
Projektą vykdo: 'PEAB', arch. 'Rosenberg Arkitekter';
Paskirtis: tvarus projektas, apimantis Jönköping miesto centro bei uosto Munksjö ežero pakrančių pertvarkymą, kurio ašimi taps naujosios, itin greitų traukinių eismui pritaikytos stoties - terminalo statybos; naujų prekybos bei verslo paslaugų centrų, gyvenamųjų namų statybos; industrinių pastatų bei senų daugiabučių konversiją į ekologiškai švarius, patvarus ir šiuolaikiškus pastatus, skirtus gyvenimui bei verslui; lengvojo geležinkelio linijų tiesimas iki svarbių punktų; pastatų bei infrastruktūros funkcijų pritaikymas remiantis ekologinio ciklo pagrindu;
Ypatybės: tai ilgalaikis projektas, kurio įgyvendinimo tikslas yra miesto centro pertvarkymas į dinamišką, logistikos, verslo bei prekybos plėtojimui bei gyvenimui patrauklią teritoriją pagal aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus;
Statusas: plaunojamas projektas;
Kaina: -;
Darbų pradžia: 2014;
Numatoma darbų pabaiga: -;
Projekto svetainė: www.jonkoping.se;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

(c) jonkoping.se


(c) jonkoping.se


(c) jonkoping.se


Pastaba. Mėlyna spalva pažymėtas numatomos itin greitų traukinių linijų pasiskirstymas mieste.

[Silber418]

'Stockholm Nordic Crescent' Stokholme, Nacka

Projekto pavadinimas: 'Stockholm Nordic Crescent';
Vieta: Stokholmas, Nacka (Forum);
Porjektą vykdo: D’arc Studio+Rosa Topputo;
Projektas: Stockholm Nordic Crescent (Europan 9 contest) Nacka Forum is a peripheral area to Stockholm. Its main limit to a future development is that it is placed beside a highway border. But this is now impossible to renounce and, waiting for a possible cover of the highway, we have to plan an integrated system between the area and the highway, connecting the north side with the south side by a 'social' bridge that will be a part of a new infrastructural system. This is not only a transit bridge; it is a focal element for social exchange, it is a kind of narrow square where it is possible to walk, riding a bike, or to take a rest on the wooden surface. This bridge is part of the main building, Multiarena, that is an urban sign, giving a strong character to the area that now is anonymous.
This character means an identity, a social personality since all the functions that are housed there involve social relations: ice rink and sports hall, library, youth and elderly centres, football fields (on Ryssbergen area) and, in front of the Multiarena building, the main square, divided in three parts by various functions and a ground pattern. This new public space will be placed by the foot of the new city Park of J?rlah?jden: from the south it is linked by pedestrian road and bike tracks and from the eastern part of the square the dwelling part with private green areas will be placed as so it will be integrated in the public space, mostly consisting of green spaces and equipped tracks for bikes and people.
There will be two new areas for shopping and a workshop on the south side, close to Nacka Energy building, but a shopping mall is not the only way to create interest in people, instead government and private companies have to collaborate to create a mix of functions that can attract the customers for different reasons. As an example to this the new Museum and conference hall will house not only the traditional activities linked to a museum (bookshop, cafeteria etc.) but even an art school, a dance school, two restaurants and a shopping galleria. The spaces in this building are planned to house various activities so in the future it is possible to change function. In the south east part, we expect to realize an office building 18 floors tall where studios for private professionals, private companies, and social services can be placed.
Statusas: vizija;
Kaina: -;
Darbų pradžia: -;
Numatoma darbų pabaiga: -;
Daugiau informacijos: http://www.urukia.com/stockholm-nord...o-rosa-topputo;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

(c) urukia.com


(c) urukia.com


(c) urukia.com


Porjektas turėtų būti tikslinamas.

[Silber418]

'New Heden' Geteborge

Vieta: Geteborgas, Heden;
Projekto pavadinimas: 'New Heden';
Projektą vykdo: arch.: 'Kjellgren Kaminsky Architects';
Paskirtis: teritorijos pertvarkymas pagal aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus;
Ypatybės: naujame rajone Heden bus įkurtas mišrioas paskirties gyvenamųjų ir viešųjų erdvių kompleksas, kurio pagrindinis akcentas - neaukštų kalvų formos aplinką tausojantys pastatai su žaliaisiais plotais, takais ir parkais ant stogų komplekse planuojama įrengti 5000 butų, parkus su sporto ineventoriumi, plotus prekybai; tvarus projektas;
Statusas: vizija;
Kaina: -;
Darbų pradžia: -;
Numatoma darbų pabaiga: ;
Projekto svetainė: www.kjellgrenkaminsky.se;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

(c) kjellgrenkaminsky.se


(c) kjellgrenkaminsky.se


(c) kjellgrenkaminsky.se


(c) kjellgrenkaminsky.se

[Silber418]

Studentų bendrabutis Farsta, Stokholme

Vieta: Stokholmas, Farsta;
Projekto pavadinimas: 'Studentbostäder';
Projektą vykdo: arch.: 'Utopia Arkitekter';
Paskirtis: gyvenamosios paskirties pastatas;
Ypatybės: Stokholmo rajone Farsta plaunojama įrengti 200 studentams skirtų (1, 2, 3 kambarių) butų; pastatas atitiks aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus;
Statusas: kuriamas detalusis projekto planas;
Kaina: -;
Darbų pradžia: 2011 (2012);
Numatoma darbų pabaiga: -;
Projekto svetainė: http://www.utopia.se/projekt/studentbostader;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

(c) utopia.se


(c) utopia.se

[Silber418]

Holmens Bruk pertvarkymas Noršiopinge

Holmens Bruk - industrinis rajonas Noršiopingo miesto centre, kuris buvo pertvarkytas pagal kompanijos 'Sweco' tvarų projektą. Nuotraukų autorius: Åke E:son Lindman ('Sweco'):

(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


Šaltinis: http://www.sweco.se/sv/Sweden/Media-...tur-och-Design (Landscape architecture).

Projektas pabaigtas gana seniai, bet netolimoje ateityje toje vietoje dar bus pertvarkyti keli industriniai pastatai.

[Silber418]

'Sundsvall-Härnösand' arba 'Midlanda airport' - oro uostas, įrengtas 21 km. į šiaurę nuo Sunsdvalio (Sundsvall) ir 32 km. į pietus nuo Härnösand. Oro uosto pastatas pastatytas ant Indalsälven upės ir Ragundasjön ežero bei Baltijos jūros sedimentinių nuogulų suformuotos sausumos.
Pastato dizainą ir interjerą kūrė kompanija 'Sweco'. 2006 m. pastatytas oro uostas atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus (pasyvus pastatas, įgyvendinti loginiai (angl. smart) apšvietimo ir t.t. sprendimai). ir yra pritaikytas plaunojamam didėjančiam keleivių sautui.

(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se


Šaltinis: http://www.sweco.se/sv/Sweden/Media-...tur-och-Design (Landscape architecture).

[Silber418]

Holmens Bruk - industrinis rajonas Noršiopingo miesto centre, kuris buvo pertvarkytas pagal kompanijos 'Sweco' tvarų projektą. Nuotraukų autorius: Åke E:son Lindman ('Sweco'):

(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


(c) Åke E:son Lindman, sweco.se
Atvaizdas


Šaltinis: http://www.sweco.se/sv/Sweden/Media-...tur-och-Design (Landscape architecture).

Projektas pabaigtas gana seniai, bet netolimoje ateityje toje vietoje dar bus pertvarkyti keli industriniai pastatai.

Ir keli nakties vaizdai:

(c) press.impera.se


(c) dpshots.com


(c) trekearth.com


Dauguma industrinių pastatų pertvarkyti į viešbučius, kavines, restoranus, galerijas ir pan.

[Vaidas]

Naktiniai vaizdai įspūdingi

[Silber418]

Kiek teko matyti nuotraukų, jaukiai pertvarkyti industriniai rajonai.

[Silber418]

Na, ir dar vienas iš Noršiopingo: praėjusiais metais šiame mieste atidarytas vienas iš kelių 'IMAX' kino teatrų Švedijoje, centre 'Visualiseringscenter C':

1. Pastatas įterptas tarp dviejų XX a. pr. amžiaus statybos pastatų:

(c) visualiseringscenter.se/index/sv


(c) visualiseringscenter.se/index/sv


2. Kino teatras:

(c) visualiseringscenter.se & Sofia Andersson, M&F Foto


(c) visualiseringscenter.se & Sofia Andersson, M&F Foto


Daugiau informacijos: http://www.mediatecgroup.com/news/archive/2010-06, http://www.visualiseringscenter.se/index/sv

[Silber418]

Dar viena arena projektuojama:

Vieta: Gotlando sala, salos viduryje;
Paskirtis: multifunkcinė arena;
Talpa: 4500 vietų ir papildomos vietos šalia esančiame stadione;
Statybų pradžia: (2012);
Statybų pabaiga: -;
Projekto svetainė: www.gotlandarena.se, www.yaj.se/index.htm.

(c) yaj.se


(c) yaj.se


(c) yaj.se

[Silber418]

Paskelbti oficialūs šių metų pirmojo pusmečio gyventojų skaičiaus duomenys Švedijoje. Per pirmuosius 6 mėnesius šalyje užregistruoti 9.446.812 gyventojai (+31.242). Didžiausias miestas - Stokholmas (2.073.952; +19.609).
Šaltinis: http://www.scb.se/Pages/TableAndChart____228191.aspx ('Statistiska centralbyrån').

[Silber418]

Vieta: Värmdö, Gustavsberg, Danvikstull;
Projekto pavadinimas: '';
Projektą vykdo: arch.: 'UFO-Stockholm Architects';
Paskirtis: mišrios paskirties aukštybinis pastatas;
Ypatybės: Stokholmo priemiesčio Gustavsberg rajone Danvikstull planuojama statyti 20 aukštų aukštybinį pastatą, kurio pagrindu bus medinės konstrukcijos, sutvirtintos plienu; pastate bus įkurtas viešbutis, konferencijų salė ir gyvenamosios paskirties patalpos; pastatas atitiks aukščiausius palinkosaugos reikalavimus;
Statusas: vizija;
Kaina: -;
Darbų pradžia: -;
Numatoma darbų pabaiga: -;
Projekto svetainė: http://www.fastighetochbostadsratt.c...ramtiden.html;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

fastighetochbostadsratt.com


fastighetochbostadsratt.com

[cempionas4]

Vieta: Burnnsparken, Geteborgas;
Projekto pavadinimas: 'Clarion Hotel Post';
Projektą vykdo: 'PEAB';
Paskirtis: viešbutis;
Ypatybės: senojo pašto pastato pertvarkymo projektas Geteborgo centre;
Statusas: vykdomas projektas;
Kaina: -;
Darbų pradžia: -;
Numatoma darbų pabaiga: 2012 m.;
Projekto svetainė: www.clarionpost.se;
Vizualizacijos/Žemlapiai/Nuotraukos:

(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se


(c) clarionpost.se

[Silber418]

Paskelbti oficialūs šių metų pirmojo pusmečio gyventojų skaičiaus duomenys Švedijoje. Per pirmuosius 6 mėnesius šalyje užregistruoti 9.446.812 gyventojai (+31.242). Didžiausias miestas - Stokholmas (2.073.952; +19.609).
Šaltinis: http://www.scb.se/Pages/TableAndChart____228191.aspx ('Statistiska centralbyrån').

Naujausi statistiniai duomenys:

Vasaros sezono metu gyventojų skaičius Švedijoje padidėjo (viso: 9.471.174 gyventojų (+55.604 nuo metų pradžios). Didžiausias miestas - Stokholmas (2.084.526 gyv.).
Šaltinis: http://www.scb.se/Pages/Product____25785.aspx ('Statistiska centralbyrån').

Remiantis naujasia prognoze, šalies sostinės regione gyventojų skaičius didės beveik 17 procentų, o tai reiškia, jog gyventojų skaičius augs sparčiau negu, pavyzdžiui, Londono ar Paryžiaus regionuose.

Så mycket ökar befolkningen 2010–2020

Stockholms län
16,9 procent

Greater London
8,9 procent

Parisregionen
3,5 procent

Beje, 2000-2010 m. laikotarpyje Europoje sparčiausiai augo Oslo (22%) ir Stokholmo (17%) sostinių regionų gyventojų skaičius.

Šaltinis: http://www.metro.se/stockholm/snart-...!hc9VaekEiAuW2

[Silber418]

Neseniai pradėtos naujo kultūros ir menų centro 'Umeå Culture Center' statybos Umeå mieste. Naujos projekto vizualizacijos:

(c) kulturkraven.se


Šaltinis: http://www.kulturvaven.se/wp-content...lturvaven4.jpg

(c) folkbladet.nu


Šaltinis: http://www.folkbladet.nu/wp-content/...11/heimdal.jpg

Projekto statybų eigą galima sekti tiesioginės interneto transliacijos būdu šiuo adresu http://www.kulturvaven.se/kulturvaven/webbkamera.