LV. Daugpilis / Daugavpils

[John]

Man tai ir latviai kažkokie laukiniai atrodo

[John]

Abejoju, ar bus panaikinti bėgiai, kaip suprantu tai yra miesto ekonomikos variklis ir maitintojas, panašiai kaip Klaipėdoje uostas. Bet padaryti praėjimą po apačia juk nėra labai sudėtinga ir brangu (panašiai kaip naujininkuose nesenai padaryta).

Žinoma, bet klausimas, ar ten reikia TIEK tų bėgių. Ten vos ne kaip kokie mini-Azovstaliai išmėtyti po miestą. Galima įsivaizduoti, koks tos infrastruktūros panaudojimo efektyvumas.

[PoDV]

Ekonomiškai berods po Rygos antras miestas yra Ventspilis. Uostas, vartai į Švediją, turi kurorto požymių. Nesu buvęs, bet susidariau įspūdį, kad tvarkingas miestelis.

Dar yra miestai aplink Rygą, bet ji ekonomiškai sudaro bendrą Rygos aglomeracijos dalį.

Daugpilis, kaip ir Latgala iš vis sudaro pamiršto miesto/regiono įspūdį. Lietuvoje tokių analogų nelabai ir įsivaizduoju. Kalbame ne apie kokias mirštančias kolūkines gyvenvietes, o apie 2 pagal dydį šalies miestą.

[Tomizmas]

Taip, Ventspilis gal tvarkingiausias iš didesnių Latvijos miestų. Ir infrastruktūra geresnė, ir daugiabučių daug renovuotų, ir šiaip gražių dalykų - fontanai, karvės, gėlynai, tvarkos daugiau. Jūrmala tai nelabai kokia, nepadeda net artumas prie Rygos - Palanga visais parametrais atrodo geriau.

Į Švediją tai ir iš Rygos vartai, keltai dažnai plaukia (labai populiari savaitgalio pramoga Rygoje - pasitūsinti kelte ir pasibastyti Stokholme, lietuviai irgi mėgsta, 3 kartus plaukėm ir dar norisi)

[Obi-Wan Kenobi]

Ir ką pamačiau? Netikėta, bet visiškai laukinį ežerą su pavienėmis privačiomis poilsio sodybomis. Kažkokios infrastruktūros, pramogų, ir kas įdomiausia - žmonių, praktiškai nemačiau, išskyrus vieną pliažą. Ežeras didelis, gražus, prie jo tikrai būtų galima padaryti wow kiek daug visko, ypač įvertinus kaimyninių miestų dydį. Bet kodėl, nėra poreikio? Nevažiuoja niekas prie jo? Tai įdomu, kur žmonės dedasi karštą vasaros savaitgalį? Rezeknė tuščia, Daugpilis pustuštis, o prie ežero irgi nėra? Tai kur jie?""

Jei pas mus būtų tiek jūros pakrantės kiek Latvijoje, ežerų paplūdimių gal ir irgi nereiktų taip puoselėti. Antra vertus, nereikia lia-lia, palyginkit Gaujos nac parką su Palūše. Dar neaišku, kur geriau atrodo.

[Garbanius]

Sunku ką ir diskutuot. Vakar buvau ir Daugpilyje ir Rezeknej ir pačiam užkampyje Aluksnėj ir visur buvo žmonių, tikrai ne mažiau nei panašaus dydžio miesteliuose LT, gal net daugiau…
o dėl Latvijos gamtos sutinku su Obi-Wan Kenobi, man LV ji atrodo grynesnė, mažiau kolchozo, mažiau mašinų, mažiau visokių ruki verch, kam ko reikia

[Obi-Wan Kenobi]

Kuldyga, Kandava, Tukums, Saldus. Taip tai ne Latgala. Bet palyginkit už sienos esantį Skuodą. Sutvarkyta, trinkelizuota, humanizuota aplinka. Bet kur ten miestas? Miesto nėra.

[Tomizmas]

Kuldyga, Kandava, Tukums, Saldus. Taip tai ne Latgala. Bet palyginkit už sienos esantį Skuodą. Sutvarkyta, trinkelizuota, humanizuota aplinka. Bet kur ten miestas? Miesto nėra.

Tai tame nėra pliusai kad sutvarkyta, humanizuota, trinkelizuota?

Lietuva man atrodo vis labiau judanti link Vokietijai būdingo sterilumo - va, pagaliau radau tinkamą žodį tam esminiam skirtumui įvardinti. Nors aišku, toli gražu nepasiekusi jo, bet labai ryžtingai judanti. Ir tai, bent man, tikrai patinka.

Kas įdomiausia - ne Latvija, istoriškai kur kas labiau susijusi su Vokietija, bet būtent Lietuva.

[Obi-Wan Kenobi]

Skonio reikalas. Kai neturi natūralaus grožio, padeda geras makiažas.

[Tomizmas]

Antra vertus, nereikia lia-lia, palyginkit Gaujos nac parką su Palūše. Dar neaišku, kur geriau atrodo.

Kaip tik teko lankytis, irgi pernai. Na taip, sutvarkius būtų gražu - Turaidos pilis, pats Siguldos miestelis, upės slėnis. Bet deja, labai nuvylė kelių būklė (na, tuo metu tvarkė, tai manau gerės) ir šiaip prie lankytinų objektų kažkokie žolėje išminti takai, krūmynai, senas asfaltas, žodžiu trūkumas eilinį kartą - būtent tvarkos. Ten lankėmės grįždami iš Estijos ir Suomijos. Deja, kontrastas pasirodė ne Gaujos naudai... Taip, gamta graži. Bet negi sunku sutvarkyti tokią lankomą vietą?

Skonio reikalas. Kai neturi natūralaus grožio, padeda geras makiažas.

Nepasakyčiau kad Lietuva neturi. Bet jaukiau, kai jis yra labiau pritaikytas lankytis, vaikščioti, grožėtis.

[Tomas]

Kas įdomiausia - ne Latvija, istoriškai kur kas labiau susijusi su Vokietija, bet būtent Lietuva.

Kuo Latvija susijusi su Vokietija? Tuo, kad dalis valdančiojo elito buvo germaniškos kilmės, kalbėjo vokišku žargonu ir tarnavo didesniems vierchams iš LDK, Lenkijos karalystės, ar Rusijos carui?

Bet šiaip jo. Eilinį kartą liejamos krokodilo ašaros dėl to, kas susiklostė istoriškai ir ko pakeisti nebegalima. T.y. to, kad Latvijoje XIX a. susiformavęs mažesniųjų miestų urbanistinis audinys atrodė prabangiau ir solidžiau, nei Lietuvos mažųjų miestų. Nes Rusijos imperijos valdymo laikotarpis dabartinėje Latvijos teritorijoje buvo jų aukso amžius (tautinis atgimimas, industrializacija, urbanizacija ir t.t.), kai Lietuvos teritorijoje - tautinės, politinės ir iš dalies ekonominės priespaudos amžius. Šito mes nepakeisime. Bet galime keisti dabartį ir ateitį (ką ir darome), nemyždami apie praeitį.

[Obi-Wan Kenobi]

Myžt niekas ir nemyža, bet 19 a. miesto centras, nors ir kiek apleistas, atrodys visada geriau nei renovuotų chruščiovkių ir brežnevinių vykdomųjų komitetų pastatų suformuotas centras.

[VLR]

Lietuvos miestelių problema yra ta, kad didžiausias tankis vėlyvuoju sovietmečiu buvo sukurtas už miestelių ribų. Atėjus nepriklausomybei, komercija formavosi ten, kur yra daugiausia žmonių, t.y. miestelių mikrorajonuose (dažniausiai didelėse daržinėse, apsuptose parkingais). Senieji 'centrai' liko tik nominalūs, ten veiksmo praktiškai neliko. Tai negaliojo tik miesteliuose, kur centrai buvo gerai suformuoti prieš karą (Telšiai, Marijampolė ir keli kiti). Ten miestelių seni centrai turi nemažą tanki ir pakankamai traukos objektų, kad galėtų konkuruoti su mikrorajonais apsuptais supermarketais. Daugumoje miestelių centrai to daryti nepajėgia (pažiūrim kiek komercijos yra kokio Rokiškio 'centre', lyginant su kokio Tukumo Latvijoje).

Centrus Lietuvos miesteliai galėtų pradėti paformuoti dabar, pagal geresnius principus, tačiau žmonės yra per daug indoktrinuoti mikrorajoninėmis tiesomis, kurios Lietuvoje vis dar yra laikomos standartu. Pvz. jei yra sovietų paliktas plikas laukas viduryje miestelio tai niekas negalvoja ten formuoti kažkokių centrinių gatvių su komercija, pakenčiama architektūra ir dideliu populiacijos tankiu. Toks pasiūlymas būtų laikomas miestelio niokojimu ir erdvių atėmimu iš miestelio. Kur kas geriau turėti kokią nors pliką aikštę, kurioje nieko nėra kaip kad:

https://www.miestai.net/forumas/foru...53#post1226753

Nemažai Lietuvos miestelių, kuriuose yra nepriklausomybės metais pastatytų daugiabučių net nebandė naudoti tos būsto paklausos centrų formavimui kuriant juose tankį, jie tiesiog plėtė mikrorajonus pagal senus principus, vienintelius, kuriuos jie žino. Šis požiūris turės pasikeisti, bet tam reikės labai daug laiko, nes jis keičiasi smarkiai per lėtai.

[VLR]

Kuo Latvija susijusi su Vokietija? Tuo, kad dalis valdančiojo elito buvo germaniškos kilmės, kalbėjo vokišku žargonu ir tarnavo didesniems vierchams iš LDK, Lenkijos karalystės, ar Rusijos carui?

Bet šiaip jo. Eilinį kartą liejamos krokodilo ašaros dėl to, kas susiklostė istoriškai ir ko pakeisti nebegalima. T.y. to, kad Latvijoje XIX a. susiformavęs mažesniųjų miestų urbanistinis audinys atrodė prabangiau ir solidžiau, nei Lietuvos mažųjų miestų. Nes Rusijos imperijos valdymo laikotarpis dabartinėje Latvijos teritorijoje buvo jų aukso amžius (tautinis atgimimas, industrializacija, urbanizacija ir t.t.), kai Lietuvos teritorijoje - tautinės, politinės ir iš dalies ekonominės priespaudos amžius. Šito mes nepakeisime. Bet galime keisti dabartį ir ateitį (ką ir darome), nemyždami apie praeitį.

Lietuva prarado 19-amžių (urbanistikos aukso amžių) Rusijos imperijoje, nes buvusiose ATR žemėse kompromisas su caru buvo laikomas savęs išdavyste. Latvijoje tai buvo nušlifuota taktika. Dėl to jie turi old-school didelį miestą su visais atributais Rygą ir gražesnius miestelius. Bet lazda turi du galus - jų demografija irgi yra kompromisų su Rusija rezultatas. Čia įskaitant vangų (lyginant su Lietuva) dalyvavimą partizanų pasipriešinime prieš sovietus.

[Gator]

Nes Rusijos imperijos valdymo laikotarpis dabartinėje Latvijos teritorijoje buvo jų aukso amžius (tautinis atgimimas, industrializacija, urbanizacija ir t.t.), kai Lietuvos teritorijoje - tautinės, politinės ir iš dalies ekonominės priespaudos amžius. Šito mes nepakeisime. Bet galime keisti dabartį ir ateitį (ką ir darome), nemyždami apie praeitį.

O kodėl rusai taip palankiai mėgo latvius ir taip spaudė lietuvius? Keista, atrodo, kad abu baltai, panašiai turėtų vertinti.

[Obi-Wan Kenobi]

Va tokios N Akmenės nykumos nė už ką nekeisčiau į nušepusį Daugpilį
foto: credit to dr-rox https://www.miestai.net/forumas/foru...e2#post1226753

[Arunasx]

O kodėl rusai taip palankiai mėgo latvius ir taip spaudė lietuvius? Keista, atrodo, kad abu baltai, panašiai turėtų vertinti.

Gal todėl kad lietuviai su lenkais ATR laikais kartais ir pačią Maskvą dulkino?

[acetonas]

Gal todėl kad lietuviai su lenkais ATR laikais kartais ir pačią Maskvą dulkino?

Vėlyvoji ATR Maskvos tikrai nedulkino. Tiesiog lietuviai su lenkais mėgos sukilti. Tuo pačiu Lietuva buvo Rusijos imperijos pakraštys, kas dar labiau didino Lietuvos nesaugumą. Nemuno delta ir Klaipėda priklausė kitai valstybei, kas trukdė prekybos Nemunu vystimui.

[mantasm]

Vėlyvoji ATR Maskvos tikrai nedulkino. Tiesiog lietuviai su lenkais mėgos sukilti. Tuo pačiu Lietuva buvo Rusijos imperijos pakraštys, kas dar labiau didino Lietuvos nesaugumą. Nemuno delta ir Klaipėda priklausė kitai valstybei, kas trukdė prekybos Nemunu vystimui.

Vėlyvoji ATR Maskvai buvo nekenksminga būtent dėl to, kad Maskva intensyviai dirbo norėdama nukenksminti. Ir 19a veiksmai buvo natūralus sekantis etapas.

Latviai ir poros sukilimų neturėjo. Ir pajungimui rodos nesipriešino.

[lukasb]

Visiškai ne į temą bet Daugpilyje uždarė 12 vidurinę mokyklą. Na sujungė su 10 vidurine. 12 vidurinė buvo viena iš 3 latviškų mokyklų mieste. Po šito liko tik dvi latviškos mokyklos. Šiuo sprendimu nepatenkinti buvo ir Latvijos švietimo ministrė ir pats prezidentas. Neva šitas sprendimas išeis į naudą. Vienintelė paguoda kad nuo 2031m. planuojama visur mokint tik latvių kalba.