Kuldyga - Kuršo ir perlas. Ir tai tiesa. Tai Kuršo ir Latvijos Venecija - tokį įspūdį sudaro unikalus tankus XVII-XVIII a. medinių pastatų užstatytmas pagal Alekšupytės krantus - vienintelis Baltijos valstybėse. Mane nustebino, kad beveik nėra nė sovietinio "brudo" senamiestyje, visi daugiaaukščiai - kitame Ventos krante - už tai reikia žemai nulenkti galvą miesto architektams.
Kuldyga savo laiku buvo tikra filmavimo aikštelė - gyvenimas čia lyg sustojęs (beje tai ir pastebėjo 8 m. sūnėnas).
Kuldyga (vok. Goldingen) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1242 m. kai Ordinas pasitatė pilį (išliko tik menki likučiai), o apie 1260 m. pradėjo kurtis miestelis. Livonijos ordino laikotarpiu XIII-XVI a. Kuldyga buvo svarbus militarinis centras. Nuo XIV a. - Baltijos regione įtakingos Hanzos miestų sąjungos narė.
Miestas klestėjo XVI-XVII a. XVI a. antrojoje pusėje Kuldyga buvo Kuršo kunigaikščių sostinė. Tuomet gyventojų skaičius siekė apie 2000 - kai Rygoje apie 12 000. Klestėjimas susijęs su Kuršo kunigaikščio Jokūbo veikla - čia buvo įrengta laivų statykla (išliko uosto vieta šalia tilto) ir t.t.
Kuldygos krioklys plačiausias (249 m) Europoje, tačiau ir jis dirbtinas - suformuotas XVII a. to paties Jokūbo valdymo metu. Jo pavedimu paraku sprogdinant Ventos upės dugną - dolomitą siekta upę padaryti tinkamą laivybai kuo ilgesnį atstumą. Tačiau pradėjos skeldėti pilies sienoms darbai buvo sustabdyti. Nuo XVII a. čia buvo mėgstama žvejybos vieta.
Nepavykus šiam bandymui bandyta kasti kanalą, kuris apeitų krioklį, tačiau darbai nebuvo pabaigti. Darbai atnaujinti XIX a. pradžioje kai Rusijos imperijos vyriausybė siekė sujungti Baltijos ir Juodąją jūrą. Kanalą kasė turkų belaisviai, tačiau ir šį kartą darbai nebuvo baigti. Šiuos darbus liudija išlikusi dirbtinė sala (žr. nuotrauką iš paukščio skrydžio).
Yra čia vienas ilgiausių Europoje plytinių arkinių tiltų (statytas 1974 m., ilgis - 164 m, dažnai filmuotas įvairiuose meniniuose filmuose), XVII a. - kunigaikščio Jokūbo dvaro fachverkinė vaistinė (seniausia išlikusi Latvijoje) (žr. nuotrauką), net 2 rotušės - senoji (XVII a. medinė, buvusiame miesto kalėjime pusrūsyje įrengta jauki kavinė) ir naujoji mūrinė neogotikinė (XIX a.) (žr. nuotrauką), gausu medinės architektūros medinių gyvenamų pastatų - laikomas XVII-XVIII a. medinės architektūros ir urbanistikos kaip mažo miestelio šedevru Šiaurės Europoje. Šalia pilies yra popieriaus malūnas su 4,15 m aukščio užtvanka (žr. nuotrauką).
Miesto herbas - šv. Kotryna su ratu kairėje rankoje (žr. nuotrauką).
Apie nenutiestą Tukumo-Kuldygos geležinkelį žr. (http://www.miestai.net/forumas/showt...059#post328059).
Apie miestus latvijoje XIX a. žr. http://www.miestai.net/forumas/showt...834#post327834
Kuldyga savo laiku buvo tikra filmavimo aikštelė - gyvenimas čia lyg sustojęs (beje tai ir pastebėjo 8 m. sūnėnas).
Kuldyga (vok. Goldingen) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1242 m. kai Ordinas pasitatė pilį (išliko tik menki likučiai), o apie 1260 m. pradėjo kurtis miestelis. Livonijos ordino laikotarpiu XIII-XVI a. Kuldyga buvo svarbus militarinis centras. Nuo XIV a. - Baltijos regione įtakingos Hanzos miestų sąjungos narė.
Miestas klestėjo XVI-XVII a. XVI a. antrojoje pusėje Kuldyga buvo Kuršo kunigaikščių sostinė. Tuomet gyventojų skaičius siekė apie 2000 - kai Rygoje apie 12 000. Klestėjimas susijęs su Kuršo kunigaikščio Jokūbo veikla - čia buvo įrengta laivų statykla (išliko uosto vieta šalia tilto) ir t.t.
Kuldygos krioklys plačiausias (249 m) Europoje, tačiau ir jis dirbtinas - suformuotas XVII a. to paties Jokūbo valdymo metu. Jo pavedimu paraku sprogdinant Ventos upės dugną - dolomitą siekta upę padaryti tinkamą laivybai kuo ilgesnį atstumą. Tačiau pradėjos skeldėti pilies sienoms darbai buvo sustabdyti. Nuo XVII a. čia buvo mėgstama žvejybos vieta.
Nepavykus šiam bandymui bandyta kasti kanalą, kuris apeitų krioklį, tačiau darbai nebuvo pabaigti. Darbai atnaujinti XIX a. pradžioje kai Rusijos imperijos vyriausybė siekė sujungti Baltijos ir Juodąją jūrą. Kanalą kasė turkų belaisviai, tačiau ir šį kartą darbai nebuvo baigti. Šiuos darbus liudija išlikusi dirbtinė sala (žr. nuotrauką iš paukščio skrydžio).
Yra čia vienas ilgiausių Europoje plytinių arkinių tiltų (statytas 1974 m., ilgis - 164 m, dažnai filmuotas įvairiuose meniniuose filmuose), XVII a. - kunigaikščio Jokūbo dvaro fachverkinė vaistinė (seniausia išlikusi Latvijoje) (žr. nuotrauką), net 2 rotušės - senoji (XVII a. medinė, buvusiame miesto kalėjime pusrūsyje įrengta jauki kavinė) ir naujoji mūrinė neogotikinė (XIX a.) (žr. nuotrauką), gausu medinės architektūros medinių gyvenamų pastatų - laikomas XVII-XVIII a. medinės architektūros ir urbanistikos kaip mažo miestelio šedevru Šiaurės Europoje. Šalia pilies yra popieriaus malūnas su 4,15 m aukščio užtvanka (žr. nuotrauką).
Miesto herbas - šv. Kotryna su ratu kairėje rankoje (žr. nuotrauką).
Apie nenutiestą Tukumo-Kuldygos geležinkelį žr. (http://www.miestai.net/forumas/showt...059#post328059).
Apie miestus latvijoje XIX a. žr. http://www.miestai.net/forumas/showt...834#post327834
Comment