RU. Maskva / Москва

[spirit]

Sitos ad hominem atakos yra geriausias irodymas, kad pristigote pagristu argumentu ... Siulau geriau istraukti galvas is savo sedmenu ir pakeliauti uz motinos Rusijos ribu Tarkim i pagal ekonomini issivystyma ir civilizacijos lygi su Maskva suderinamus miestus (Sanchaju, Dubaju, Mumbaju, Bangkoka) ... Ten tikrai yra daugiau (ir labiau idomios) naujos architekturos per paskutinius 15-20 metu.

Jei kalbetume apie 20-ojo amziaus architektura, 1950s-1960s modernizmo Maskvoje tikrai yra gero. Bet Ostankino bokstas nera TAS objektas, kuris butu WOW originalumu. Tokiu bokstu statymo mada (kas "aukstesni", kas "didesni") buvo pereme daug pasaulio miestu tuo laikotarpiu. Bet apskritai Maskva man buvo ir lieka idomus objektas - kai jinai tikrai diktavo madas pasauliui, o ne paveluotai seke ju - tiktai 1920s-1930s konstruktyvizmo paveldu (Zemes Ukio Ministerija, Rostelekomas, Dom Na Naberezhnoy ir kruva kitu).

Palauk. Kalba buvo apie turistinius objektus Maskvoje, o tu čia pradedi pezėt apie kitas šalis. WTF? Matyt, pats pritrūkai argumentų.

[Silber418]

Šiek tiek daugiau šiuolaikinės Maskvos nuotraukų:


Urban view at Moscow night by Dmitry Mordolff, on Flickr


IMG_7726 by Howlander, on Flickr


IMG_7715 by Howlander, on Flickr

[Suolas]

Regis panašiai lietuviai ketino grąžinti kelią iš Karmėlavos oro uosto per EČ 2011.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nespėjau į miestus sukelti nei rugsėjo mėnesio Peterburgo, nei lapkričio mėnesio Kijevo, o vėl tenka grįžti prie Maskvos. Šiuomsyk ten praleidau daugiau laiko nei vasarą, tačiau itin daug nuotraukų nebus - ir dienos trumpos, ir šventės savų korekcijų įnešė: porą dienų prie fotoaparato prisiliečiau tik simboliškai.

Nepaisant to, keletą reportažų apie miestą iš parsivežtų nuotraukų išspausiu. Reportažai savo struktūra bus panašūs į vasarinius, t. y. nuotraukas dėsiu ne geografiškai, o pagal tai kaip pats vaikščiojau po miestą. Dėl to kai kuriais atvejais tas pats rajonas gali pasiskirstyti per porą reportažų arba vienas reportažas apimti kelis gretimus rajonus.

Reportažai turėtų būti tokie:

- Zamoskvorečė, Balčug sala, Raudonoji aikštė, Maniežo aikštė, Kitai Gorod rajonas;
- Dono ir Danilo vienuolynai pietinėje Maskvos dalyje;
- Caricino dvaras;
- Pergalės parkas;
- Izmailovo dvaras ir "Kremlius Izmailove";
- Varvarkos gatvės cerkvės;
- Zamoskvorečė, Aleksandro sodas, Raudonoji aikštė.

Na ir šalia to kažkiek visokių pabirų, pradedant CSKA krepšinio arena ir baigiant šventiniais papuošimais įvairiose miesto vietose.

Reportažus bandysiu pradėti kelti šią savaitę, o kol kas keletas nuotraukų anonsui:

Kremlius.



Caricino rūmai.



Lomanosovo prospektas sausio 1-osios popietę.



Naujametinės puošmenos Bulvarų žiede.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Taigi, pirmasis reportažas - iš Zamoskvorečės per Balčug salą į Raudonąją aikštę ir Kitai Gorod rajoną.

Maršrutas čia. Kai kur tik truputį "kabliais" Google nuorodas duoda, realiai tiesiau galima praeit.

Maršrutą pradedame išėję iš metro stoties "Tretjakovskaja". Visiškai šalia - barokinė Šv. Klemenso cerkvė (1769 m.), didžiausia cerkvė Zamoskvorečėje.





Tolėliau Klemenso skersgatvyje - Kalėdinė mugė. Atskirose Maskvos vietose tokių didesnių ar mažesnių mugių buvo 15 ar 20.



XX a. pr. gyvenamasis namas.



Nuo čia sukame kairiau. Fontanas skvere prie metro stoties "Novokuzneckaja".



XIX a. pr. namas, tipinis to laikmečio Maskvos architektūros pavyzdys.



Piatnickaja gatvės perspektyva.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Cerkvės (jos pavadinimo išversti nesugebu - Храм Усекновения Главы Иоанна Предтечи под Бором, jei kam įdomu) varpinė Piatnickaja gatvėje.



Nuo čia sukame į Černihivo skersgatvį, kuriame užsiglaudusi Černihivo stebukladarių Michailo ir Fiodoro cerkvė (1675 m.).



Prieiname Vandens nuvedimo kanalą, iškastą 1786 m. tam, kad Zamoskvorečė būtų apsaugota nuo pvasarinių potvynių. Iškasus kanalą Maskvos centre susiformavo Balčug sala.



Šios krantinės vaizdas man priminė miniatiūrinį Peterburgą.



Spynų medžiai kanalo pakrantėje.



Prieiname Pelkėtąją aikštę (Bolotnaja ploščad / Болотная площадь). Nuotraukoje - paminklas XIX a. pab. - XX a. pr. rusų dailininkui Ilja Repinui, kurio vardu nuo 1962 iki 1994 m. vadinosi ir pati aikštė.



Pastaruoju metu aikštė labiausiai pagarsėjo kaip opozicijos protestų vieta. Pati aikštė visiškai netoli Kremliaus (tik kad kitoje upės pusėje) - šioje nuotraukoje galima įžiūrėti žvilgančius šio cerkvių kupolus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš aikštės traukiame link Maskvos upės, Sofijos krantinės.



Nuo šios krantinės atsiveria puikus vaizdas į kitoje upės pusėje esantį Kremlių.



Žvilgsnis prieš srovę. Didysis akmeninis tiltas (Большой Каменный мост / Bolšoj Kammenij most) ir iš už jo kyšantis Kristaus Išganytojo cerkvės kupolas.



Didžiosios Britanijos ambasada, įsikūrusi XIX a. pabaigoje statytuose "cukraus karaliaus" Pavelo Charitonenkos rūmuose.



XVII a. Sofijos cerkvė, davusi vardą ir pačiai krantinei.



XIX a. vidurio varpinė. Tarpuvartėje raudonuoja kitoje upės pusėje esančio Kremliaus siena.



Upę pereiname Didžiuoju Maskvos upės tiltu (Большой Москворецкий мост / Bolšoj Moskvoreckij most). Vaizdas nuo jo į Kremlių.



Vaizdas nuo tilto prieš srovę. Kairėje - Sofijos krantinė ir už remontuojamo pastato kyšanti Sofijos cerkvės varpinė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kremlius ir automobiliais užgrūsta Kremliaus krantinė.



Nuo čia einame į Raudonąją aikštę. Joje - šventinė GUM mugė.



Lenino mauzoliejus.



Istorijos muziejus.



Praėję pro Istorijos muziejų dirstelkime į Maniežo aikštę.



Raudonoji aikštė nuo Kazanės soboro. Žmonių gruodžio 30-osios popietę čia dar gana nedaug.



Nikolskaja gatvė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Fotogeniškas Maskvos spaudos rūmų pastatas (1815 m.).



XIX a. pabaigos gyvenamasis namas.



Naujoji aikštė ir Politechnikos muziejaus pastatas.



Atgal Raudonosios aikštės link einame Iljinka gatve.





Kalėdinė GUM mugė Raudonojoje aikštėje.



Kalėdinė eglė prie GUM.



Žiemos miegu užmigę fontanai prie Ochotnij riad prekybos centro.



Pirmąjį reportažą tuo ir baigiu, vėliau laukia pora įtvirtintų vienuolynų pietinėje Maskvos dalyje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Keliaujame toliau ir šį kartą dėmesio centre - pora įtvirtintų vienuolynų pietinėje Maskvos dalyje.

Maršrutas:

http://goo.gl/maps/Vxp4r

Šuchovo gatvė.



Joje - būtent Vladimiro Šuchovo suprojektuotas senasis Maskvos radijo ir televizijos bokštas (pastatytas 1922 m., aukštis 160 m).





Pagrindinė rajone Šabolovka gatvė. Ja einame į pietus, Dono vienuolyno link.



Dono vienuolynas (Донской монастырь / Donskoi monastir) stovi kiek atokiau nuo Šabolovka gatvės. Pro daugiabučių kiemus prieiname prie jo sienų.



Šalia kelių šimtmečių senumo sienų - chruščiovkės ir kažkokie garažai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dono vienuolynas buvo įkurtas 1591 m. 1612 m. jį vienai dienai buvo užėmęs etmonas Jonas Chodkevičius. XVII a. viduryje Dono vienuolynas kuriam laikui buvo prijungtas prie Andrejaus vienuolyno, XVIII a. jau įvyko atvirkščiai ir Andrejaus vienuolyno vienuoliai su visu savo turtu buvo perkraustyti į Dono vienuolyną. Sovietiniais laikais vienuolynas buvo uždarytas, o ketvirtajame dešimtmetyje vienuolynas pasirinktas kaip vieta masinei kapavietei, kurioje buvo laidojamos Stalino valymų aukos (tame tarpe tokios, kurių visiškai negaila).

Nuotraukoje - šiauriniai vartai.



Vakariniai vartai su XVIII a. vidurio varpine.



Vienuolyno viduje. Padariau tik vieną nuotrauką, nes po to prisistatęs apsauginis pareiškė, kad fotografavimas mokamas. Susimokėti už jį reikėjo kažkur ir pamaniau, kad dėl kelių nuotraukų neverta. Nuotraukoje - Didysis soboras (1698 m.).



Vakariniai vartai.



Vakarinės sienos fragmentas.



Iš pietų pusės prie vienuolyno prisiglaudusios ir kapinės (nuotraukos dešinėje matosi jų tvora), kurias apeiname Ordžonikidzės gatve.



Atstumą nuo Dono iki Danilo vienuolynų įveiksime maždaug kilometro ilgio Serpuchovskio bulvaru.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

XX a. pradžios cerkvė, kurią prieš dešimtmetį nusipirko kažkoks "stačiatikis verslininkas" ir dabar perstatinėja pagal savo skonį.



Bulvaras baigiasi sankryža su Didžiaja Tulos gatve.



Įspūdingai baisus pastatas Didžiojoje Tulos gatvėje.



Koplytėlė einant link Danilo vienuolyno.



Prieiname XVII a. menančias baltas Danilo vienuolyno (Данилов монастырь / Danilov monastir) sienas. Patį vienuolyną dar XIII a. įkūrė Aleksandro Nevskio sūnus Daniilas. Didesnę reikšmę vienuolynas įgijo valdant Ivanui Rūsčiajam, vėliau gerokai nukentėjo per karus, o prie sovietų ir apskritai buvo uždarytas. Tačiau būtent šis vienuolynas 1983 m. buvo pirmasis grąžintas Maskvos partriarchatui ir nuo to laiko yra oficiali Maskvos patriarcho rezidencija.





Vienuolynui priklausantis pastatas kitoje gatvės pusėje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vartai su varpine (1732 m.)



Šventųjų tėvų cerkvė, lipdyta kelis šimtmečius, iki pat XIX a.



Koplytėlė vienuolyno centre.



Vienuolyno vaizdai iš vidaus.





Klasicistinis Trejybės soboras (1838 m.)



Varpinė ir Šventųjų tėvų cerkvė.



Iš šios Maskvos dalies viskas, sekantis reportažas bus iš Caricino dvaro ir jo parko.

[Suolas]

"Įspūdingai baisus pastatas Didžiojoje Tulos gatvėje."

Čia dar sumąstyti reikia tokį grožį pastatyti

[VNS]

kazi kokia jo funkcija? Daugiabutis? http://goo.gl/maps/YcSn2

[Petrozilijus Cvakelmanas]

kazi kokia jo funkcija? Daugiabutis? http://goo.gl/maps/YcSn2

Vikipedija sako, kad taip.

Čia dar kažkoks ilgas straipsnis apie šitą namą su visa istorija ir skaičiais:

http://mosday.ru/info/article.php?house-ship

[spirit]

Įspūdingas monstras, žavintis ne tiek savo išvaizda, kiek mąsteliais. Gyvai tas pastatas atrodo daug įspūdingiau nei nuotraukose.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pietinėje Maskvos dalyje galime rasti Caricino (Царицыно) rūmus ir parką. Išėjus iš to paties pavadinimo metro stoties ir praėjus baisiai apšnerkštas turgaus prieigas pasiekiame parko vartus.



Nelabai seniai sutvarkytas parkas tapo mėgstama maskviečių poilsio vieta, tačiau Naujųjų metų išvakarėse žmonių čia nedaug.







Šios vietos istorija apskritai gana savotiška. Dvaras šiose vietose žinomas nuo XVI a. (tuomet jis vadinosi Bogorodskoje ir priklausė caro Boriso Godunovo seseriai Irinai). 1775 m. dvaras atiteko imperatorienei Jekaterinai II, kuri čia nusprendė pasistatydinti rūmus, pasamdė architektą Vasilijų Baženovą, kuris čia darbavosi beveik dešimt metų. 1785 m. palocių pabaigus jame apsilankiusi Jekaterina nusprendė, kad pastatas jai nepatinka, liepė viską nugriauti, pasamdė kitą architektą (Matvejų Kazakovą), kuris dar beveik dešimtmetį statė naujus rūmus, tačiau 1796 m. Jekaterina II teikėsi numirti, jos įpėdiniui Pavelui I šie rūmai pasirodė nereikalingi ir daugiau kaip du šimtmečius nebaigtas statyti pastatas stovėjo niekam nereikalingas. Jau šiame amžiuje, 2005-2007 m. rūmai buvo pabaigti, o parkas sutvarkytas.

Tiesa, nors rūmai ir buvo nugriauti, parke liko nemažai ir Baženovo statytų objektų, kaip pvz. šis tiltas, vadinamas Didžiuoju.



Pagrindiniai rūmai - jau Kazakovo kūrinys.



Figūrinis tiltas.



Pagrindiniai rūmai stambesniu planu.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Paminklas ansamblio architektams V. Baženovui ir M. Kazakovui.



Pagrindinių rūmų fragmentas iš užpakalinės pusės.



Vidurinieji rūmai.



Arka, už kurios prasideda pakankamai didelis ir pakankamai laukinis miško parkas, besitęsiantis kelis kilometrus. Iš esmės ta kryptimi didelių užstatytų teritorijų Maskvoje nebėra.





Įmantriai dekoruotas Figūrinis tiltas.



Vaizdas nuo Figūrinio tilto į Didžiuosius rūmus. Užrašas ant raudonos lentelės prašo nevaikščioti "po veją ir archeologijos paminklus".

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vaizdas nuo Pagrindinių rūmų į pagrindinį rūmų kiemą.



Dievo Motinos gyvybės nešėjos ikonos cerkvė, pastatyta 1722 m.



Vienas iš vadinamųjų Kavalerijos korpusų.



Didieji rūmai. Pirmajame plane matosi Baženovo statytų rūmų pamatai.



Vaizdas iš tos pačios vietos, tik pasisukus dešiniau. Figūrinis tiltas ir cerkvė.



Einame atgalios link parko vartų.





Grįžtame prie vartų ir su Caricinu atsisveikiname.