RU. Maskva / Москва

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Novospasskij vienuolynas (Новоспасский монастырь) - vienas įdomesnių ir žymesnių įtvirtintų Maskvos vienuolynų, nors ir ne toks garsus kaip Novodevičių vienuolynas. Novospasskij vienuolynas įkurtas Ivano III laikais, 1490 m., į pietryčius nuo Maskvos centro, kairiajame Maskvos upės krante.

Pirmasis vaizdas žiūrint iš kitos Novospasskij gatvės pusės.



Iš arčiau. XV ir XVI a. pastatų, vienuolyne, tiesa, neliko. Gynybinės sienos pastatytos XVII a., barokinė varpinė - XVIII a. pabaigoje.



Nedidelė varpinė kitoje gatvės pusėje.



Einame į vienuolyno vidų. Pats vienuolynas veikiantis.



Varpinė.



Kristaus atsimainymo soboras (Преображенский собор / Preobraženskij sobor). 1649 m.



Pokrovskij (Покровский) cerkvė. 1670 m.



Kristaus atsimainymo soboras išpuoštas įspūdingomis freskomis. Pačiame sobore fotografuoti negalima, tačiau šalia durų, tokiame kaip ir prieangyje patyliukais ir niekam netrukdydamas pykštelėjau vieną kadrą.



Pokrovskij cerkvė ir Kristaus atsimainymo soboras.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vienuolyno teritorija, apjuosta galingomis sienomis ir bokštais.







Nedidelė koplytėle.



Dar vienas žvilgsnis į varpinę.



Iš vienuolyno einame link upės. Novospasskij tiltas (Новоспасский мост), pastatytas 1911 m., paskutinį kartą kapitaliai suremontuotas 2000 m. Tilto ilgis - 502 m, plotis - 25 m. Tai vienas seniausių (jei ne pats seniausias) išlikusių tiltų per Maskvos upę.



Žvilgsnis į vienuolyną nuo tilto.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vaizdas nuo tilto prieš srovę. Ten, kur tas aukštas pastatas, galima įžiūrėti nedidelį tiltuką - tai baigiasi Vandens nuvedimo kanalas (Водоотводный канал / Vodootvodnij kanal), prasidedantis 4 km aukščiau, ties garsiuoju paminklu Petrui I.

Ufonautų lėkštė šalia aukštuminio pastato, jei neklystu - koncertų salė.



Rusijoje vis dar galima pamatyti ir plaunamas gatves (Maskvoje toks vaizdas netgi nėra retas).



Pereiname tiltą. Čia - jau Zamoskvorečė. Kaip ir daugelyje miestų, taip ir Maskvoje "kita upės pusė" yra tradiciškai skurdesnė ir dažnai turi savitą charakterį, tačiau atidžiau jos išnagrinėti šį kartą nebesuspėjau.



Koževničeskaja gatvė, kuria ėjau link Paveleco stoties.



Bendrai imant - kažkas panašaus į mūsų Kalvarijų gatvę prie turgaus. Purvina, apsilaupę, vaikšto liaudis, kurios tikrai nepriskirsi aukštiesiems visuomenės sluoksniams.





Paveleco aikštė (Павелецкая площадь / Paveleckaja poščad) šalia Paveleco stoties (Павелецкий вокзал / Paveleckij vokzal). Pats Pavelecas - nedidelis miestelis Riazanės srityje, iki kurio pirmiausia ir ėjo geležinkelis.



Paveleco stotis. Šiaip ten aikštėje kažkokie remontai, tai bendru planu iš priekio nufotografuoti jos nebuvo kaip.



Dar vienas vaizdas į aikštę.



Toliau sėsime į metro ir važiuosime į Maskvos pietvakarius žiūrėti tarybinio Maskvos miegamojo rajono ir namo adresu "Trečioji statybininkų gatvė 25".

[kaunaz]

Toliau einame Mėsinių gatve centro link. Kinišku stiliumi dekoruotas namas. Vėlgi, kičas, taip, bet Maskva yra tiek nevienalytė, kad tai akies nei trupučio nepjauna.

Atvaizdas

Tai kad ne kičas:
http://www.liveinternet.ru/users/4211284/post222358158/

Чайный дом на Мясницкой — жилой дом и чайный магазин, построенный в 1890—1893 годах Р. И. Клейном для основателя чайной компании “Перлов и сыновья” Сергея Васильевича Перлова.

Reikėjo užeit į vidų, gera saldumynų parduotuvė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

O tai jei kičas senas, tai jis, tavo nuomone, paliauja buvęs kiču?

[spirit]

Jei tai yra originalus dekoras, tai kodėl jis turėtų būt kiču?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš kaunaz duotos nuorodos:

Его осенила гениальная мысль – превратить свой дом на Мясницкой в декоративную китайскую пагоду. Тогда-то он и пригласил архитектора Карла Гиппиуса, непревзойденного мастера декоративной отделки зданий. Не тронув самого дома, Гиппиус переделал его фасад и интерьер магазина в причудливом китайском стиле. Так на фасаде появились змейки, дракончики, зонтики, восточные фонарики, орнаменты, а увенчала «чайный домик» миниатюрная башенка в виде пагоды.

Arbatos pirklys sumąsto savo namą, kuriame įsikūrusi parduotuvė, išdekoruoti kinišku stiliumi ir taip paskatinti pardavimus. Jeigu tai nėra kičas, tai tada nežinau, ką begalima tokiu žodžiu apibūdinti.

[spirit]

Аš abejoju, ar daugiau nei prieš 120 metų tas pirklys žinojo kas tai yra kičas. Čia tik dabar taip atrodo kaip kičas.

[VNS]

Bet tai, kad diskusija vyskta net po 120 metu, pirklio ir architekto tikslas pasiektas.
Keista, miestas is nuotrauku atrodo tvarkingas. Kur siuksliu kalnai?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nemanau, kad Maskva yra pats tinkamiausias miestas ieškoti šiukšlių kalnų. Kitas dalykas, kad aš ir nesistengiau skurdo ar betvarkės ieškoti ar fotografuoti. Ta pati Koževničeskaja gatvė nuotraukose geriau atrodo nei realybėje.

Šiaip ar taip, dabar užmeskime akį į Maskvos pietvakarinę dalį, Tropariovo-Nikulino administracinį rajoną. Pasivaikščiojimo maršrutas maždaug toks:

http://goo.gl/maps/HdraQ

Kodėl pasirinkau atvykti būtent čia, buvau užsiminęs ankstesniuose pranešimuose: būtent čia, viename iš Vernadskio prospekto namų, buvo filmuota komedija "Likimo ironija", vėliau tapusi ir po šiai dienai likusi populiariausiu naujametiniu filmu Rusijoje.

Išėjus iš metro "Jugo-zapadnaja" (išvertus - "Pietvakarinė") metro stoties. Tai pats "Sokolničeskaja" linijos galas.





Rajonas pastatytas maždaug tarp 1970 ir 1975 m.



Štai ir paties Lukašino namas. Šiame priestate dabar įsikūręs teatras.





Jei filme namo adrestas buvo "Trečioji statybininkų gatvė 25", tai realus adresas yra "Vernadskio prospektas 125".



Ten dar kažkur turėjo atminimo lentelė kaboti, bet jos neradau.

Žvilgsnis į kitą prospekto pusę, kur daugiaaukščių fone matosi archangelo Mykolo cerkvė (1701 m.), kuri taipogi neblogai matėsi kai kuriose minėto filmo scenose.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Perėjus Vernadskio prospektą. Tropariovskaja gatvės perspektyva su namais, kurie pastatyti jau šiame tūkstantmetyje.



Žvilgsnis atgal į Lukašino namą.



Bandžiau patekti į cerkvę, tačiau ant vartų kabojo spyna, tad teko pasitenkinti viena nuotrauka, daryta pro tvorą.



Ruzskaja gatvė ir 20+ aukštų namai fone. Maskvoj tokie yra turbūt ne aukšti, o tik vidutiniai.



Šalimais - Nikulino parkas. Galbūt ir nieko jame labai ypatingo, bet smagu matyti tokias sutvarkytas žalias erdves eiliniame miegamajame rajone.





Atgal link metro. Duoklė sovietiniam kinematografui atiduota, dabar keliausime į miesto centrą.

[Aug1z]

Tas Maskvos universiteto pastatas darytų garbę nebent Pchenjanui, Taškentui arba Ceaucescu laikų Bukareštui. Taip jau liūdnai gavos, kad Maskva - visos pilkos ubergigantiškos bjaurasties Rytų Europoje ir vid. Azijoje idėjinis šaltinis.

[John]

Dėl gatvių "plovimo". Kaip suprantu, tai ne plovimas per se, bet labiau laistymas, kad nekiltų dulkės?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Dėl gatvių "plovimo". Kaip suprantu, tai ne plovimas per se, bet labiau laistymas, kad nekiltų dulkės?

O kuo "gatvių plovimas" skiriasi nuo "gatvių laistymo"?

O šiandien - reportažas iš Tverskaja gatvės, einančios iš Maskvos centro šiaurės vakarų kryptimi. Tai garsiausia Maskvos gatvė, nors ji gal ir nėra tapusi tokio miesto simboliu kaip Nevos prospektas Peterburge ar Chreščatikas Kijeve.

Maršrutas maždaug toks (tik tarp C ir D taškų eisime tiesiai, apie tą praėjimą Google Maps matyt nežino):

http://goo.gl/maps/hrCL7

Pirmasis vaizdas - Maniežo aikštė, Istorijos muziejus ir Kremliaus bokštai. Maskva, kokia ji bent iš nuotraukų pažįstama turbūt visiems.



Viešbutis "Maskva". Pirmasis toks čia buvo pastatytas 1935 m., tačiau naujajame tūkstantmetyje su juo buvo pasielgta pagal geriausias maskvietiškas tradicijas: 2004 m. jis nugriautas, 2012 m. atstatytas.



Vaizdas į Maniežo aikštę iš praėjimo tarp Kremliaus ir Istorijos muziejaus.



Raudonojoje aikštėje. GUM.



Aikštės vaizdas. Dėl kažkokio renginio (tiksliai neprisimenu kokio), didelė dalis aikštės užtverta, pastatytos kažkokios tribūnos.



Prisikėlimo vartai ir Kazanės soboras: dar du pastatai, kurie buvo sugriauti ir vėliau atstatyti pačių rusų.



Einame į Nikolskaja gatvę, kurios gabaliukas jau buvo viename senesnių reportažų.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kaip matome, GUM šiais metais švenčia 120 metų jubiliejų.



Nikolskaja gatvė pėsčiųjų zona paversta visiškai neseniai, vos šią vasarą. Šiaip ar taip, smagu matyti "Maskvą su žmogišku veidu", kurioje vietos yra ne tik aštuonių eismo juostų prospektams su nesibaigiančiomis automobilių virtinėmis.



Pro štai tokį kiemą einame link Revoliucijos aikštės.



Štai ir pati Revoliucijos aikštė (Площадь Революции / Ploščad Revoliuciji). Tolėliau matosi tas pats naujai atstatytas "Maskvos" viešbutis.



Žvilgsnis atgal. Matosi atstatytas Miesto sienos (Китайгородская стена / Kitajgorodskaja stena - šitas pavadinimas nelabai pasiduoda vertimui) fragmentas.



Kokia gi Revoliucijos aikštė be paminklo Karlui Marksui.



Teatro pravažiavimas (Театральный проезд / Teatralnij projezd). Tai dalis gatvių žiedo, ratu juosiančio Kremlių ir Kitai gorod rajoną bei faktiškai esančio labiausiai vidiniu iš Maskvos žiedų. Nors atskirai, kaip Bulvarų ar Sodų žiedas, šis paprastai nėra išskiriamas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Toliau mūsų kelyje - Teatro (ar net Teatrų) aikštė (Театральная площадь / Teatralnaja ploščad). Šalia jos įsikūrę net trys teatrai - Didysis, Mažasis ir Jaunimo.





Didysis teatras (Большой театр / Bolšoj teatr) - pats žymiausias Maskvoje, o ko gero ir visoje Rusijoje.



Žvilgsnis į Teatro aikštė nuo Didžiojo teatro pusės. Priešais, antrame plane, tas pats viešbutis "Maskva", nuo kurio ne kažin kiek dar ir tenuėjome.



Toliau skersgatviais einame link Tverskaja (na, lietuviškai būtų Tverės, žinoma) gatvės.



Dar viena pėsčiųjų zona miesto centre - Kamergerskij skersgatvis.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Štai mes ir Tverės gatvėje. Jau nuo Viduramžių tai buvo vienas pagrindinių kelių iš Maskvos, vedęs į didelius ir svarbius Tverės ir Novgorodo miestus, vėliau pro čia carai vykdavo Kremliun iš Peterburgo.



Tverės aikštė (Тверская площадь / Tverskaja ploščad).



Čia ir paminklas Maskvos įkūrėjui Jurijui Dolgorukiui.



Tverės gatvės perspektyvos.





Šioje vietoje Tverės gatvė kerta Bulvarų žiedą.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Rusijos šiuolaikinės istorijos muziejus, įsikūręs XVIII a. pab. - XIX a. pr. grafų Razumovskių rūmuose.



Gatvė šalia muziejaus. Net keista, bet nėra pakelėje bet kaip, kartais net trim eilėm suparkuotų mašinų, kas Maskvai šiaip labai būdinga.



Tverės gatvės vaizdai tarp Bulvarų ir Sodų žiedų. Dominuoja XIX a. užstatymas.





Tverės gatvės pabaiga - Triumfo aikštė (Триумфальная площадь / Triumfalnaja ploščad). Po šia aikštė tuneliu praeina Sodų žiedas.



Paminklas poetui Vladimirui Majakovskiui, kurio vardu iki 1992 m. vadinosi ir pati aikštė.



Ekskursiją baigiame bene gražiausioje Maskvos metro stotyje - neprilygstamojoje "Majakovskaja".



Iš čia vyksime į šiaurės rytinę miesto dalį prie Parodų centro.

[spirit]

O į priemiesčius buvai išvažiavęs? Jei ne, tai labai rekomenduoju Kolomną (įspūdingas kremlius, 92km. nuo MKAD) ir Sergijev Posadą ("Aukso žiedas", apie 56km. nuo MKAD'o).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

O į priemiesčius buvai išvažiavęs? Jei ne, tai labai rekomenduoju Kolomną (įspūdingas kremlius, 92km. nuo MKAD) ir Sergijev Posadą ("Aukso žiedas", apie 56km. nuo MKAD'o).

Sergijevo Posade esu buvęs, Kolomnoje ne.

Kai baigsiu apie Maskvą, bus ir Aukso žiedo nuotraukų iš šitos kelionės.