CZ. Kutná Hora

[Hortis]

2008 m. liepos mėnesį teko lankytis Čekijos mieste Kutna Hora, nusprendžiau trumpai papasakoti apie tą išvyką bei įkelti dalį tuo metu padarytų nuotraukų. Manau, kad miestas vertas atskiros temos.

Taigi, Kutna Hora, miestas centrinėje Bohemijoje, apie 60 km. nuo Prahos. miesto įkūrimas susijęs su 1142 m. pirmo cistersų ordino vienuolyno įkūrimu Bohemijoje. 1260 m. čia jau buvo įsikūrusi vokiečių kalnakasių bendruomenės, kuri vertėsi sidabro kasyba, tačiau sidabras čia buvo kasamas jau X a. Augant čia iškasamo sidabro kiekiui, augo ir miesto reikšmė. XIII a. antroje pusėje Kutna Hora tapo antru pagal reikšmę miestu Bohemijoje po Prahos. Čia buvo išgaunama 1/3 visos Europos sidabro, viso apie 5 – 6 tonos į metus. Teisę į čia išgaunamą sidabrą įgijo karalius, mieste įkurtoje kalykloje buvo kaldinami valstybės pinigai. XIV a. mieste buvo įkurta Bohemijos karaliaus rezidencija.
Miestas smarkiai nukentėjo per husitų karus XV a. Senkant sidabro ištekliams, bei ispanams pradėjus vežti pigų sidabrą iš Amerikos, XVI a. pradėjo menkėti ir miesto reikšmė. Miestui nukentėjo ir per XVII a. 30-ties metų karą. 1772 m. buvo uždaryta keletą šimtmečių mieste veikusi monetų kalykla, vėliau miesto reikšmė dar labiau menko ir šiuo metu tai tėra 21 tūkstantį gyventojų turintis miestelis.
Daugiau informacijos apie miestą:
www.wikipedia.org,
www.kutnahora.cz,
www.kutna-hora.net,
www.kutna-hora.wz.cz

1. Šv. Barboros bažnyčia (Chrám svaté Barbory). Statyba pradėda 1388 m., pirmasis architektas, projektavęs darbus, buvo Johann Parler, Prahos šv. Vito katedrą ir Karolio tiltą projektavusio architekto sūnus.



2. Šv. Barboros bažnyčia, fasado dalis. 1388 m. pradėta statyba buvo nutraukta prasidėjusių husitų karų ir atnaujinta tik po 60 m. Likę darbai atlikti 1482 - 1588 m. Vėliau buvo atlikti barokiniai pertvarkymai. Bažnyčios statyba pabaigta tik 1905 m.



3. Šv. Barboros bažnyčia. Šv. Barbora laikoma mineralų ir iškasenų globėja. Tai buvo ypač aktualu miestui, kurio pagrindines pajamas bei turtus sudarė sidabro kasyklos.



4. Šv. Barboros bažnyčia. Pagal pirminį, XIV a. pabaigos, projektą bažnyčia numatyta dvigubai didesnė nei šiuo metu pastatyta. Bažnyčia dydžiu bei prabanga turėjo konkuruoti su Prahos šv. Vito katedra. Projekto įgyvendinimą ir apsistojimą prie pigesnio bei paprastesnio varianto paskatino statybų pradžioje prasidėję dešimtmečius užtrukę karai bei sidabro telkinių pasibaigimas.



5. Šv. Barboros bažnyčia, eksterjero dalis.



6. Šv. Barboros bažnyčia, eksterjero detalė su chimeromis.



7. Šv. Barboros bažnyčia, laikoma antra pagal vertingumą gotikine bažnyčia Čekijoje po Prahos šv. Vito katedros.



8. Šv. Barboros bažnyčia, detalės.



9.



10. Šv. Barboros bažnyčios eksterjero detalė. Stogvamzdžio chimera.



11. Šv. Barboros bažnyčia, eksterjero detalė, lietvamzdis, vaizduojantis sidabro šachtų darbininką su to meto tipiška apranga bei kaltu. Daugumas bažnyčios fasado skulptūrų sukurtos vėlyvosios gotikos periodu, XV - XVI a. sandūroje.

[Hortis]

12. Kutná Hora. Panorama nuo terasos šalia šv. Barboros bažnyčios.



13. Kutná Hora. Šv. Jokūbo bažnyčios (kostel sv. Jakuba) fasado dalis. XIV a. pirma pusė. Bokšto aukštis 85 m.



14. Šv. Jokūbo bažnyčios fasado dalis.



15. Kutná Hora, gatvelė vedanti nuo Šv. Jokūbo bažnyčios lik Jėzuitų kolegijos rūmų.



16. Kutná Hora. Jėzuitų kolegija (Jezuitská kolej). XVII a. pirma pusė, pastatyta imperatoriaus Ferdinando II nurodymu. XIX a. pirmoje pusėje rekonstruota klasicistiniu stiliumi.



17. Kutná Hora. Dešinėje - jėzuitų kolegijos pastato bokštas.



18. Barokinės skulptūros šalia Jėzuitų kolegijos.



19. Terasa su skulptūromis šalia jėzuitų kolegijos, tolumoje - šv. Barboros bažnyčia. Terasa su barokinėmis skulptūromis labai primena Karolio tiltą Prahoje.

[Hortis]

20. Skulptūra šalia Jėzuitų kolegijos. Imperatorius Ferdinandas II, jo pergalėms prieš turkus atminti. XVII a. pirma pusė.



21. Barokinė skulptūra, šv. Barboros bažnyčios dalis, bei jėzuitų kolegijos pastato dalis



22. XVII a. skulptūra priešais jėzuitų rūmus.



23. Vaizdas nuo terasos šalia Jėzuitų kolegijos rūmų. Vynuogynai ir Šv. Jokūbo bažnyčia.



24. Vaizdas nuo terasos šalia Jėzuitų kolegijos rūmų. Barokinės skulptūros, vynuogynai ir Šv. Jokūbo bažnyčia.



24. Vaizdas nuo terasos šalia Jėzuitų kolegijos rūmų. Vynuogynai ir Šv. Jokūbo bažnyčia. Dešinėje pusėje - dvasininkų mokyklos pastatas (Vysokostelská škola), XVI a., ir Vlasskydvur (Italų rūmai, taip pavadinti, dėl juose gyvenusių karaliaus pakviestų iš Florencijos atvykusių bankininkų ir monetų kalėjų, XV a.)



25.

[Hortis]

26. Kutná Hora. Maro stulpas, 1713-1715 m. 17 m. aukščio. Į kairę - šv. Jokūbo bažnyčios bokštas.



27. Senamiesčio gatvėmis.



28.



29.



30. Kutná Hora, centrinė aikštė.



31.



32. Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (kostel sv. Jana Nepomuckého). XVIII a. pirma pusė.



33. Šv. Jono Nepomuko bažnyčia tolumoje ir Akmeninis fontanas (Kamenná kašna, XV a. pabaiga), dešinėje. Pastatas naudotas iki XIX a., jame buvo tiekiamas geriamasis vanduo, čia atitekėdavęs mediniais vamzdžiais iš už 4 km. esančio šaltinio.



34. Neobarokinė koplyčia, pastatyta 1899 - 1904 m. (kaple Nejsvětějšího Srdce Páně u kláštera řádu sv. Voršily Novobarokní kaple).

[Hortis]

35. Tolimesnis pasivaikščiojimas po Kutná Hora. Dešinėje - Akmeninis namas (Kamenný dům), XV a. turtingo miestiečio namas, statė tie patys meistrai, kaip ir šv. Barboros bažnyčią. Šiuo metu muziejus.



36.



37. Neorenesansinė Čekų brolių evangelikų bažnyčia (husitų), pastatyta XIX a. pabaigoje.
keisti



38. Ko gero, istorizmo epochos pastatai.



Po senamiestį.

39.



40.



41.



42. Kairėje - rūmų, arba pilaitės (Hrádek) dalis, XV a. Šiuo metu pastate įsikūręs sidabro muziejus, jame organizuojamos ekskursijos į dalį išlikusių buvusių sidabro šachtų. Centre matosi Jėzuitų kolegijos rūmų bokšto dalis.

[Hortis]

Toliau įkeliu nuotraukas iš sidabro gavybai ir monetų kalybai skirtos ekskursijos. Visą Kutną Horą yra išraižę kelias dešimtys kilometrų besitęsiantys šachtų požemiai. Dar ir dabar periodiškai surandamos naujos po miestu esančios šachtos.

43. Buvusios sidabro kasyklos koridoriuose



44. Sidabro šachtoje, arčiau įėjimo arba vėdinimo angų patenka šiek tiek šviesos, tad čia auga samanos ir dumbliai.



45.



46.



Apie 1,5 val trukusios ekskursijos metu nusileidžiama į kelių dešimčių metrų gylį ir po žeme nueinama apie 250 m.

47.



48. Įvairių vykstančių cheminių reakcijų padariniai.



49.



50.

[Hortis]

51. Didelė problema vykdant kasybos darbus buvo dėl požeminiai vandenys, užtvindantys šachtas. Tuomet nemokėta nuleisti vandens, todėl darbai toliau nebebūdavo tęsiami.



52.



53.



54.



55. Išlipus į paviršių.



56. Sidabro muziejuje, šachtininko manekenas. Manoma, kad nuo 1290 iki 1350 m. Kutná Hora šachtose buvo kiekvieną diena išgauna po 55 kg. gryno sidabro. Mieste tuo metu gyveno apie 15 tūkst. žmonių. Sidabro kasybos nutrūko XIX a. viduryje, pasibaigus visoms tuo metu žinomoms ir prieinamoms sidabro gysloms.



57. Sidabro paieška tarp iškastų uolienų.



58. Monetų kalimas.

[Hortis]

Toliau traukiame į kažkada buvusią savarankišką gyvenvietę, o šiuo metu Kutná Hora priemiestį Sedlec.

59.Sedlec Švenč. Mergelės Marijos Prisikėlimo katedra (katedrála Nanebevzetí Panny Marie). Pastatyta XIV a. pradžioje, nukentėjo per XV a. husitų karus, rekonstruota baroko stiliumi XVII a. pradžioje. Įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą, kaip ir šv. Barboros bažnyčia su Kutná Hora istoriniu centru.
Šalia esančiame buvusiame cistersų vienuolyne šiuo metu įsikūrusi vietinio Phillip Morris filialo tabako fabriko administracija.



60. Sedlec katedros fasado dalis.



61.



62.

[Hortis]

Ir žinoma, šiuo metu masėse gariausias ne tik Sedlec, bet ir Kutná Hora statinys, su jo interjeru - Sedlec Visų šventųjų koplyčia (kaple Všech svatých s kostnicí).
Trumpa istorija. 278 m. Kutna Hora priemiestyje Sedlec įsikūrusio cistersų vienuolyno abatas kelionės iš į Šventąją žemę parsivežė žemės nuo Galgotos kalno, ir išbarstė ją ant šalia vienuolyno buvusių kapinių. Pasklidusi apie tai žinia labai išgarsino šias kapines aplinkiniuose miestuose bei pavertė šias kapines populiaria laidojimo vieta. Be to, šioje vietoje buvo laidojamos XIV a. maro epidemijos aukos. 1400 m. kapinėse buvo pastatyta koplyčia, kuri išlikusi ir dabar. Koplyčioje buvo renkami ir dedami senesnių palaidojimų žmonių kaulai iš kapinių teritorijos. Kapinių plotas nesikeitė, bet čia buvo laidojima daug šimtmečių. Palaidojimų skaičius dar labiau išaugo čia laidojant žuvusius husitų karų metu. Senųjų kaulu rinkimu bei jų tvarkymu koplyčioje užsiėmė cistersų vienuoliai. XVIII a. pr. koplyčia buvo perstatyta. XVIII a. pb. vienuolynas ir koplyčia buvo uždaryti, šios žemės atiteko įtakingai Švarcenbergų giminei, kurios atstovai 1870 m. pasamdė medžio raižytoją František Rint koplyčioje esančių kaulų sutvarkymui. Jo darbo rezultatai išliko iki šiol. Kapinėse šalia koplyčios laidojama ir dabar.

63.




64. Visų šventųjų koplyčios fasado dalis (kaple Všech svatých s kostnicí). XV a. pradžia, vėliau perstatyta, interjeras barokinis.



O dabar Visų šventųjų koplyčioje esančios vienuolių surinktos medžiagos, kurią apdorojo XIX a. čekų tautodailininkas František Rint, pristatymas.

65.



66.



67.

Viena iš koplyčioje esančių kaulų piramidžių



68.

[Hortis]

Viso koplyčioje yra ne mažiau kaip 40 tūkstančių žmonių kaulai.

69. Sietynas iš kaulų.



70. Dar viena piramidė



71.



72.



Lubų puošyba.

73.



74.



75.



76.

[Hortis]

Dar viena kaulų piramidė ir Schwarzenbergų giminės herbas iš žmonių kaulų.

77.



78. Schwarzenbergų giminės herbo iš žmonių kaulų detalė. Varnas, kapojantis mirusio turko akis. Simbolizuoja giminės indėlį ginant Europą nuo turkų XVI a.



79. Schwarzenbergų giminės herbo detalė, karūna, matyt, panaudotos vaikų kaukolės.



80. Sietyno fragmentas.



81.



82.



83. Altorius



84. Jėzaus monograma.



85. Angeliukas tarp kaukolių.



86. Žvilgsniai.



87. Dar kartą koplyčia iš išorės.



88. Sedlec. Visų šventųjų koplyčia (kaple Všech svatých s kostnicí) ir Maro stulpas (XVIII a.).



Apsilankymo Kutná Hora mieste apžvalgą tuo ir baigiu, tikiuosi, kad kam nors bus įdomu. Ne visas žymiausias miesto vietas tuo metu man pavyko aplankyti, nes visą antrą dienos dalį smarkiai lijo.

[sukceno]

Toliau įkeliu nuotraukas iš sidabro gavybai ir monetų kalybai skirtos ekskursijos. Visą Kutną Horą yra išraižę kelias dešimtys kilometrų besitęsiantys šachtų požemiai. Dar ir dabar periodiškai surandamos naujos po miestu esančios šachtos.

Jo, čia įdomu palandžioti.

[Hortis]

Jo, čia įdomu palandžioti.

Jei domina, čia plačiau galima paskaityti apie šią lankytojams prieinamą sidabro kasyklų dalį.
http://www.cms-kh.cz/en/dul.php

[Algimantas07]

Buvau šiame nedideliame mieste 1992 metais, dar kai valstybė vadinosi Čekijos ir Slovakijos federacine valstybe (trumpą laiką, 1991-1992 metais buvusi Čekoslovakija vadinosi taip, iki galutinai suskylant buvusiai Čekoslovakijai 1993 sausio 1 d.), sutrumpintai Čekija ir Slovakija.
Visų šventųjų koplyčia Kutna Hora mieste man irgi paliko, kaip sakoma, neišdildomą įspūdį.