HR. Istrija ir Kvarnero regionas

[trilobitas]

Opatija

2.

[trilobitas]

Opatija
3.

[trilobitas]

Opatija
4.


















Pabaiga

[Giedra70]

Gražūs vaizdai ir kokybė akių nevargina.

[trilobitas]

Gražūs vaizdai ir kokybė akių nevargina.

Ačiū

[evaldinas]

Vidurzemio juros miesteliai visi kazkuom panasus ir vienodai zavi, nesvarbu kokia salis, ar tai butu Kroatija, Italija, Ispanija ir t.t.. Puikios nuotraukos ir gili nostalgija..

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šių metų gegužės mėnesio nuotraukos iš didžiausio Istrijos pusiasalio miesto Pulos.

Rytas miesto centre. Pagrindinė senamiesčio gatvė (kurioje ir daryta nuotrauka) dideliu pusračiu juosia kalvą, ant kurios stovi tvirtovė, ir vos per kvartalą nutolusi nuo jūros.



Kiek palypėjus ant kalvos.



Centrinės miesto dalies maketas.



Didžiausia miesto įžymybė, be abejo, yra Pulos arena - beveik 2000 m. senumo amfiteatras, pagal dydį laikomas šeštuoju pasaulyje.



Einame į vidų. Įėjimas kainuoja 40 kunų (~20 litų).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pulos arena gal ir ne tokia įspūdinga kaip Romos Koliziejus, tačiau čia mažiau žmonių ir apeit ją patogiau. Tarp kitko, ši arena koncertams naudojama ir šiais laikais.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Viena iš į kalną bekylančių gatvių. Jos kur kas tylesnės ir turbūt autentiškesnės už turistų minamas gatves apačioje.



Šv. Antano bažnyčia visiškai šalia Arenos.



Senosios miesto dalies vaizdas labai itališkas ir tai nenuostabu: italai čia ilgokai šeimininkavo. Net ir dabar, nors daugumą gyventojų sudaro kroatai, visos lentelės Istrijoje dubliuojamos ir italų kalba.



Eini sau gatve ir už neišvaizdžios tvoros - romėniški griuvėsiai.



Pagrindinėje turistinėje gatvėje (ji per savo ilgį turi du pavadinimus: šioje vietoje Kandlerova, kiek tolėlia - Sergijevaca).





Pulos katedra, pastatyta dar VI a., nors, aišku, po to ne kartą rekonstruota keičiant ir jos bendrą vaizdą.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Katedros vidus gana kuklus ir toli gražu neprimena mūsuose paplitusių puošnių barokinių interjerų.







Pagrindinė miesto aikštė (Forumas).



Pastatas kairiau - dar nuo romėnų laikų užsilikusi Augusto šventykla. Dešiniau lyg ir rotušė, bet garantuot negaliu.



Viena iš šoninių gatvelių.



I a. pr. Kr. pastatyta Sergijaus arka. Dabar tai savotiški miesto pėsčiųjų zonos vartai.

[Bykovas]

Super nuotraukos. Viskas atrodo tikrai graziai. Ir turiu klausima, ar i Kroatija dar reikia vizu? ar ju isvis reikejo?

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Super nuotraukos. Viskas atrodo tikrai graziai. Ir turiu klausima, ar i Kroatija dar reikia vizu? ar ju isvis reikejo?

Kokios dar vizos, juk kroatai jau ES nariai. Parodai pasieniečiui tapatybės kortelę ir važiuoji.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sergijaus arka ir aikštė priešais ją.



Lipame aukštyn link tvirtovės. Kažkoks keistų spalvų kiemas.





Prieiname Pulos tvirtovę. Ją pačioje kalvos viršūnėje dar XIV a. įkūrė veneciejičiai, nors dabartinė tvirtovė ko gero turi daugiau austriškųjų elementų.



Tvirtovės viduje dabar įsikūręs muziejus.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Nuo tvirtovės bokšto atsiveria gražūs vaizdai į kalvos šlaituose ir papėdėje išsidėsčiusį miestą ir Adrijos jūros įlanką.

Vaizdas į šiaurę, kur matosi Arena.





Labiau į vakarus. Ten kur tie trys bokštai, vyksta didelės statybos, todėl miesto centras nuo jūros dabar kiek atskirtas.



Tvirtovės panorama su bokštu, nuo kurio darytos ankstesnės nuotraukos.



Tvirtovės mūrai.



Grįžtame į miestą. Turbūt nuo romėnų laikų užsilikusios arkos.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Turbūt ne nuo romėnų laikų užsilikęs kažkoks administracinis pastatas.



Pačiame miesto centre paplūdimų nėra, o norint nusimaudyti verta pavažiuoti miesto autobusu kokius 5 km iki Verudelos. Tiesa, miesto autobusai nepigūs: vienkartinis bilietas iš vairuotojo kainavo 11 kunų (virš 5 litų).



Paplūdimys Verudeloje. Vietoj mums įprasto smėlio - vieni akmenys. Bet švaru.



Pakrantė Verudeloje. Palei jūrą yra įrengtas takas, kuriuo teoriškai galima paržygiuoti iki pat Pulos centro. Pakrantė gan raižyta, tai gautųsi neblogas pasivaikščiojimas.





Atskirai pažymėtas ir paplūdimys šunims.



Vaizdai pakrantėje labai gražūs.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Kažkur kelią pastojo vėžlys.



Grįžus į miesto centrą. Šv. Pranciškaus bažnyčia.



Kažkur daugmaž ant kalno, t. y. mažiau turistinėje zonoje.







Vaizdas nuo prieplaukos į šiaurinę miesto dalį.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Vakaro saulės nušviestos senamiesčio gatvelės.





Nusprendžiau dar kartą užlipti prie tvirtovės ir pasidairyti į miestą saulei leidžiantis.





Tvirtovės fragmentas.



Pakeliui vėl pasitaikė Šv. Pranciškaus bažnyčia.



Čia, jei neklystu, ta pati Šv. Pranciškaus bažnyčia kiek iš kitos pusės.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Į miesto centrą nusileidus.



Bizantinė Santa Maria Formosa bažnytėlė.



Ne visai paradinė senosios Pulos pusė (t. y per kokį kvartalą nuo pagrindinės gatvės).





Sergijaus arka.



Tolėliau už jos prasideda tai, ką galima pavadinti Pulos naujamiesčiu. Praktinė informacija: alaus kainos ten krenta nuo 20 iki 15 kunų už bokalą.



Kai kur vaizdai, tiesa, neįkvepiantys (nuotraukoj nelabai matosi, bet čia arčiau, už tos tvoros, stūkso kažkokie griuvėsiai).

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Jau matytas pastatas. Pagal stilistiką panašus į Musolinio laikų palikimą (Tarpukariu Pula vadinosi Pola ir priklausė Italijai).



Centrinėje aikštėje.





Pulos arena vakarėjant.





Paskutinės reportažo apie Pulą nuotraukos (nuotraukš iš Istrijos dar bus) jau prieš išskrendant, ne itin dideliame ir ne itin prašmatniame oro uoste.





Beje, iš pirmų keturių rytinių skrydžių be mūsiškio į Šarlerua trys kiti buvo į Domodedovą ir laukiant laipinimo buvo gana smagu stebėti didžiausiais krepšiais iš djuty fry apskrovusius ir vartų link beskubančius aleksandrus ir svetlanas. Gan akivaizdu, iš kur daugiausiai pinigų kroatams atskradinama.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Rovinis (kr. Rovinj, it. Rovigno) - miestas vakariniame Istrijos pusiasalio krante. Jame gyvena apie 15 000 gyventojų (iš jų 76 proc. kroatai, 16 proc. italai). Per savo istoriją miestas priklausė Bizantijos Imperijai, Venecijos Respublikai, Austrijos - Vengrijos Imperijai, Italijos Karalystei, Jugoslavijai ir galiausiai nepriklausomai Kroatijai.

Senais laikais miestas buvo saloje, tačiau 1763 m. siauras kanalas skyręs ją nuo žemyno buvo užpiltas ir Rovinis dabar atsidūrė pusiasalyje. Buvusio kanalo vietoje dabar yra pagrindinė miesto pėsčiųjų gatvė.





Vaizdas į senąją miesto dalį, įsikūrusią buvusioje saloje.



Siauros senamiesčio gatvelės.



Laiptai, besileidžiantys tiesiog į jūrą.







Vaizdas į jūrą iš senamiesčio.