Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
UA. Ukraina / Україна
Collapse
X
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąKiek teko girdėti atsiliepimų ir pačiam domėtis, Pietų Ukraina, o ypač Krymas, yra kaip Kanarai ar Kanai.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKuria prasme? Kaip tik turiu nemažai nuotraukų iš Kanų, reiks įdėti ir palyginti
Comment
-
Ruošdamasis į Odesą (2008) internete ieškojau apžvalginių ekskursijų po miestą ir apylinkes. Radau begalę pasiūlymų - įvairiomis kalbomis ir nemažomis kainomis. Bet tai manęs netenkino. Norėjau surasti tuos, kas organizuoja ekskursijas "darbo liaudžiai". Po ilgų valandų gūglinimo rusų, anglų ir ukrainiečių kalbomis, vienamame forume suradau, kad tokios grupės renkamos prie geležinkelio stoties, o organizatorius - Odesos Ekskursijų Biuras (prisimenat tokius?). Bandžiau pasiskambinti, bet nepavyko. Jie biure nesėdi. Jų naujasis biuras - kioskelis prie geležinkelio stoties, o klientus verbuoja moteriškė su "kriauše" rankoje aikštėje priešais stotį. Viskas taip paprasta, primityvu, o žmonių srautus nemažus jie ten suvaldo ir gana sklandžiai...
Odesos įžymybė - namas su viena siena...
Greitai paslaptis išaiškėja
Paskutinis taisė railman; 2012.10.19, 17:52.
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąAr bus daugiau?
Dar truputėlį bus...
Odesai 200 metų. Hm, šiais metais Odesai - 218, vadinasi tuomet Odesai buvo 214 Miesto stausas suteiktas 1794-taisiais.
Comment
-
Odesa. Pėsčiųjų tiltas junginatis М. Жванецького ir Приморьский bulvarus. Turėjo būti pastatytas 1967 taisiais - Spalio revoliucijos penkiasdešimtmečiui, vėlavo metus ar du. Neaišku kodėl, gal dėl vėlavimo, statybos metu buvo atsisakyta visų retro stiliaus detalių ir buvo pastatytas "dėžutinio tipo" tiltas.
Tiltas pavadintas berods Komjaunimo tiltu, tačiau netrukus tiltas liaudyje imtas vadinti kitaip - Uošvės tiltu Tais laikais sklido toks anekdotėlis: kad poreikio statyti tiltą šioje vietoje nubuvo, tačiau tuometinė miesto galva (ar kažkoks partinis lyderis) ir jo uošvė gyveno skirtingose daubos pusėse ir tam, kad galėtų vaikčioti pas uošvę valgyti blynų "ne per aplink", pasistatė tiltą... Tais laikais už "uošvę" buvo galima turėti nemalonumų, tuo tarpu dabar jis visur taip vadinamas: Тещин міст.
Jaunimo tarpe randasi ir kitas tilto pavadinimas - meilės. 2009-taisiais miesto valdžia priėmė sprendimą nupjauti visas spynas, nes spynos kelia pavojų tilto saugumui (fotografuota 2008-taisiais). Tolėliau Voroncovo rūmai ir rūmų kolonada (nuo jų prasideda bulvaras Приморьский - pagrindinė pasivaikčiojimų gatvė)...
Voroncovo rūmų kolodana. Būtų gražu, jei būtų gražu
2008
Comment
-
Ilgus metus planuota dar viena kelionė į Ukrainą įvyko. Netrukus Jūsų dėmesiui - fotoreportažai, komentarai, patarimai norintiems keliauti į šiuos kraštus ir sąmatos
Taigi, beveik po 18-kos valandų kelionės traukiniu iš Minsko. Apie 11:30 pasiekėme Černovicus (Чернівці́). Pirma diena -viskas stipriai suplanuota, na beveik viskas. Nemumatyta buvo tai, kad einant link centro teks lipti į kalną su kuprinėmis (buvo karšta diena, kaip ir visos kitos) ir išsikeisti pinigus sekmadienį nebus taip lengva. Geležinkelio stoty keityklos neieškojau, dėl galimai prasto kurso, o vėliau centre esančioje keitykloje eurus išsikeičiau labai blogu kursu. Na tiek to, bėgame į iš anksto numatytą meksikietiškos pakraipos restoranėlį Картопляна хата, kur neskaitanat to, kad tai "fastfūdas", man iškepa steiką Pavalgę tiesiai džrožiame į visai šalimai esantį viešbutį, nes mūsų džiaugsmui apsistoti galima jau nuo 12:30. Jaukus viešbutėlis, su dar jaukesniu kiemeliu, ramioje senamiesčio gatvelėje, įvertintas 4-riomis žvaiždutėmis ir viso labo už 99 Lt, tiesa be pusryčių. Iš visų savo kelionių į šią šalį, galiu pasakyti, kad pirmą kartą keliavau po pigią Ukrainą. Dušas ir naujomis jėgomis einame susitikti su gidu.
Turkų aikštė (Турецька площа). Nors turkų valdymo laikais miestas skurdo, visgi turkai kai ką padarė gero: pastatė šulinį ir vandens rezervuarus. Rekostruojant aikštę buvo pastatya metalinė skulptūra – Guliverio pamirštas dviratis ar pan. Nesuprantama man ši kompozicija. Kita vertus, gera vieta gidams sutarti susitikimo vietą su turistais, dviratis ir Afrikoje dviratis (mes čia susitikome su gide)… Nuostabus Priekarpatės reljefas…
Šiais metais miestui – 605. Ir Tarasas Ševčenko…
Miesto rotušė. Čia mūsų laukia miesto meras. Juokauju Šiame menkai lietuvių žinomame ir retai lankomame Ukrainos mieste, vietiniams buvome tikras "sarpraizas". Lietuviai šiuose kraštuose ir taip gerai priimami, tačiau čia, po pokalbio su černoviciečiais taptavome tikrais šaunuoliais Gidė taip pat klausė, kaip gi mes sugalvojom... Černovicai buvo pamirštas miestas, senamiestis ilgą laiką buvo problema, o ne privalumas. Prieš dešimtemetį pažvelgta į miestą kitaip.
Buvusi Bukovinos taupomosios kasos direkcija, dabar meno muziejus.
Muzikinis – dramos teatras. Apie jį išsamiau parašysiu vėliau. Tiesa, aikštė priešais teatrą – “pažeminta”, įduboje, sako, kad gruntą nukasė nes kitaip niekaip nedingo blogas kvapas, nes ilgą laiką čia žuvų turgus veikė
Austriškasis laikotarpis – kultūros klestėjimo laikai (vertimo nedarysiu, kas supras, tas supras…). Lig šiol Lvovas ir Černovicai laikomi Vakarų Ukrainos kultūros centrais...
Nežinomam černoviciečiui… Atidarykit dureles ir pamatysite jį
Austriškasis laikotarpis – miesto klestėjimo laikai… “Hotel Bristol”, dabar studentų bendrabutis.
Viešbutis “Auksinis liūtas”, dabar universiteto auditorijos, parduotuvės, butai.
"Palace Hotel", dabar viešbutis “Kijevas”, patalogiška prasmirdusi rūkalais įstaiga su žalia kilimine danga (1993 ir 1903 mišinys). Sankryžoje automobilis su lietuviškais numeriais, čia kaip sakoma “ant tų žodžių”…
Pirmoji vizito dieną į - pabaigą, belieka užbėgti į naktinę parduotuvėlę, kurių Ukrainoje netrūksta…
Paskutinis taisė railman; 2013.08.27, 02:25.
Comment
-
Ankstesniame pranešime žadėjau papasakoti plačiau apie Černovicų mizikinį – dramos teatrą.
Taigi, po apžvalginės ekskursijos po miestą bėgame į viešbutį, valgyti kavinėje neturime laiko, tad užkandame lietuviškos dešros ir brangių lietuviškų agurkų (birželio pradžioje švieži agurkai čia kainavo 1-2 Lt už kg) ir pasikeitę apdarus žingsniuojame į teatrą. Bilietus buvome nusipirkę internetu. Moteriškė prie durų pavarčiusi mūsų bilietėlius įleido mus į teatrą, o vėliau mus susirado salėje ir nuskenavo bilietus. Kaip supratau, biletus pirkti internetu nėra populiaru...
Černovicų teatrą suprojektavo žymi tų laikų austrų Fellner‘io ir Helmer‘io architektų firma, suprojektavusi Europoje 43 teatrų pastatus. Austriškuoju laikotarpiu centrinėje miesto dalyje naujiems pastatams buvo keliami labai aukšti reikalavimai ir netgi šiuos žymius architektus buvo nuspręsta rinktis tik tada, kai jau buvo pastatyti teatrai pagal jų projektus Odesoje ir Vienoje. Visgi, ne viskas klostėsi taip sklandžiai: kai projektas buvo parengtas, paaiškėjo, kad miesto biudžetas tuščias ir nėra pinigų jam nupirkti. Kol buvo sprendžiamos finansinės problemos, projektą pardavė Fiurto miestui (Fürth) Vokietijoje. Visgi, 1904 metais teatras pagal šį projektą pardėtas statyti ir Černovicuose. Šių miestų teatrai beveik identiški: http://foto.terpe.lt/inkelti/20130729/i89_2t.bmp
Priešais teatrą buvo pastatytas paminklas Frydrichui Šileriui. Jo vietoje dabar paminklas ukrainiečių poetei Olgai Kobilianskai (О́льга Кобиля́нська), kurios vardu ir pavadintas teatras.
Per pertrauką šiek paspragsėjau foto aparatu...
Eidamas į teatrą nerimavau ar suprasiu spektaklį ukrainietiškai. Raiški aktorių kalba, mimikos, gestai, na tiesiog nuostabi vaidyba padėjo įsijausti ir viską suprasti. Černovicų teatro aktorių pastatyta komedija, tiksliau - daugiau nei komedija (jie taip įvardija - більше ніж комедія) „Incidentas“ pagal italų dramaturgo L. Lunari to paties pavadinimo pjesę, buvo geriausia, ką komedijos žanro matęs teatre! Drąsiai galiu teigti, kad šis spektaklis, yra viena iš priežasčių aplankyti Černovicius. Beje, bileto kaina – 17 Lt, o sėdėjome trečioje eilėje Kėdės - ne po 200 eurų už vieną, bet visai patiko...
Ir dar: pagrindinė dekoracija scenoje buvo namas, namas panašus į laivą, kuris spektaklio pabaigoje išplaukė Kaip gerai, kad į teatrą atėjome susipažinę su miestu. Černovicuose yra tikrai namas – laivas. Šį namą pastatė du broliai jūreiviai sugrįžę po ilgų metų praleistų jūrose ir parsivežę solidžią sumą pinigų. Savo laikais terasoje būta šturvalų, prie kurių per miesto šventes stodavo broleliai paradinėmis uniformomis...
Paskutinis taisė railman; 2013.07.29, 13:52.
Comment
-
Antra diena Černovicuose. Papusryčiavę viešbučio kavinukėje, tiksliau valgomajame, kuriame pateikiami pusryčiai, skubame į buvusią Bukovinos metropolitų rezidenciją (dabar čia centriniai Černovicų universiteto rūmai ir Трьох Святителів cerkvė).
Kas valandą renkamos grupės ekskursijai po metropolitų rezidenciją. Mes „įsipaišome“ į pirmą tos dienos grupę. Gidė ekskursijos pradžioje pasidomi ekskursantų kas iš kur ir greit mes tampame gerais gidės draugais Gidė papasakojo kurjozišką istoriją, kaip šiais buvo atvykusi „keistų lenkų“ grupė ir užsisakė ekskursiją rusų kalbą. Gidė buvo tikra, kad tai turistai iš Lenkijos ir ekskursijos metu, akcentavo Lenkijos indėlį ir t.t., tačiau „lenkai“ kažkaip ne lenkiškai elgėsi... Gidė tęsė ekskursiją ir suko galvą kas jie tokie. Taigi, tai buvo lietuviai...
Vidiniame kieme - paminkliukas šio architektūrinio ansamblio kūrėjui čekui Josef Hlavka'ai, tolėliau botanikos sodas.
Metropolitų rūmų panorama lauko kavinės interjere, senamiestyje...
Tiesa, šis kompleksas 2011-taisiais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Paskutinis taisė railman; 2013.08.10, 17:07.
Comment
-
Kasdien, vidurdienį, Rotušės bokšte, trimitininkas tautiniais rūbais sugroja posmą dainos "Marička". Kaip kažkas sakė, tai daina, kurią žino visi ir ji - visų ukrainiečių širdyse, o ir kompozitorius, berods, iš šių kraštų. Deja, užsukame į kraštotyros muziejų, užsiplepam, užsibūnam, pamirštam ir viso to nepamatom
Pietūs, kava ir laisvoji programa
Pagrindinė ir reprezentacinė Černovicų vieta - pėsčiųjų bulvaras - O. Kobilianskos gatvė. Kai buvo statoma ši gatvė, namų projektai turėjo atitikti aukštus reikalavimus ir praeiti griežtą miesto valdžios kontrolę. Gatvė buvo plaunama muilu, o gatvės pradžioje reikėjo valytis batus...
Pėsčiųjų bulvaras ir jo prieigos...
Senamiesčio transporto arterija - gatvė Golovna.
Apsistoję buvome ramioje senamiesčio gatvelėje...
Mūsų viešbutis (dešinėje)...
Comment
-
Per antrą pasaulinį karą Černovicams pasisekė, miestas nebuvo sugriautas, susprogdintas tik vienas pastatatas – sinagoga. Žydams taip pat pasisekė, deja ne visiems. Karo metu miestui vadovavęs meras, rumunų teisininkas Traian Popovici, sugebėjo išrūpinti dokumentus saugančius nuo deportacijos 20 000 žydų, remdamasis tuo, kad jie reikalingi miesto infrakstruktūros funkcionavimui palaikyti.
Černovicuose gyveno ir labai didelė armėnų bendruomenė, po karo Stalinas jiems davė tris dienas, neišvykusiais laiku buvo “pasirūpinta”… Vietoj armėnų buvo atkeldinta daug rusų. Dabar, 11% miesto gyventojų yra rusai ir tai yra daug, turint omeny, kad tai Vakarų Ukraina.
Paskutinis taisė railman; 2013.08.17, 20:03.
Comment
-
Vakarop užsukame į centrinį parką, tikėjomės čia esančiame „Vasaros teatre“ kokio nors spektaklio, bet pirmadienis ne meno diena... Šiek tiek pasivaikčiojom po parką ir tiek...
Я тебе кохаю. Jaunavedžių mėgiama vieta - skulptūra „Meilės širdis“ (Серце кохання) ir tiltelis
Randame „senais, gerais“ laikais alsuojančius atrakcionus. Šokame į apžvalgos ratą. Pakylame, vakarinė saulė – virš senamiesčio stogų, senojo miesto foto panoramų nebus
Apsižvalgau po atrakcionų aikštelę, pasijuntu kaip laiko mašinoje, kaip prieš dvidešimt metų...
Paplepam su atrakcionų prižiūrėtoja ir grįžtam į senamiestį... Kurį laiką būdamas čia, maniau, kad dviejų dienų per daug, bet labai netrukus supratau, kad per mažai... Černovicai nėra toks didingas, žinomas, didelis ir populiarus miestas kaip Lvovas. Maniau, kad tai pamažinta Lvovo versija. Klydau, tai savitas miestas. Ir be to pigesnis nei Lvovas. Miestas švarus, beskonybės apraiškų mažai. Jei būtų mano valia, laidų mazgus vaizdą gadinančius virš gatvių, iškarpyčiau ir uždrausčiau medžius balinti.
Kitą rytą pusryčių viešbutyje neužsakinėjame, einame pusryčiauti į miestą ir vėliau su visa savo manta šokame į troleibusą, ir skubame į autobusų stotį. Troleibusai senučiukai (vidutinis troleibuso amžius 19,9 metų), grindiniai banguoti, važiuoja lėtai, bet nuveža kur reikia... Talonėliai pigūs, o juos parduoda troleibusuose dirbantys konduktoriai.
Stotis – baisi, autobuso nėra, kitas po valandos... Rodome mikroautobuso vairuotojui bilietus pirktus kasoje, o jis mums sako: sėskit kol yra vietų! Mažai trūko, kad būtų reikėję ant taburetės sėdėti, stovėti arba triukšmą kelti... До побачення, Чернівці!
Ir dar: linkėjimai nuo GULBĖS PLUNKSNOS – tos, kuri savalgė visas bulves
Pirmame pranešime apie Černovicius paminėto meksikietiško stiliaus restoranėlio „Bulvių namai“ (Картопляна хата) interjero fragmentas...
P.S.: pagal Vikipedia, Чернівці lietuviškai dabar yra Černivciai...Paskutinis taisė railman; 2013.08.18, 01:35.
Comment
-
Mielas reklaminis filmukas apie Černovicus: angliškai http://www.youtube.com/watch?v=2CH8zijrHTc ir ukrainietiškai http://www.youtube.com/watch?v=XyoPCe2D-Ow
Comment
Comment