Atsiradus šiek tiek laisvo laiko galima užsiimti ir naujos temos kūrimu. Šįkart tema apie Penango salą Malaizijoje ir jos pagrindinį miestą - Georgetown'ą. Tema daugiau apie miestą ir jo apylinkes, tačiau kadangi sala nėra didelė, tad iš esmės ir apie pačią salą, jos apylinkes, praeitį ir pan.
Žodis "Penang" malajų k. reiškia "betelio riešuto salą" (pats betelis - vietos prieskoninis augalas, naudojamas daugiausia medicinoje kaip antiseptikas, nuskausminantis ir pan. vaistas). Ten lankiausi balandžio pradžioje ir nors įspūdžiai kiek priblėsę, bet dar švieži, tad klauskite kas pasirodys įdomu - pasistengsiu pakomentuoti.
Į Penango salą atvykau iš Tailando sostinės (kuriai, tikiuosi, irgi greitai atsiras dėmesio). Skrydis pigios aviakomponijos AirAsia lėktuvu buvo be problemų, jei nekreipsim dėmesio į dviejų valandų vėlavimą išskristi (priežastys taip ir liko neaiškios).
Taigi Penango sala yra į vakarus nuo Malaizijos vakarinės dalies. Ją su žemynu jungia vienas ilgiausių - apie 13 km ilgio tiltų pasaulyje, taipogi veikia susisiekimas oru ir jūra. Vaizdas į Malakos pusiasalį lėktuvui leidžiantis.
Pagrindinis Penango oro uostas yra salos pietuose. Vaizdas iš lėktuvo į oro uostą.
Oro uosto bokštas ir autobusas.
Viduje (sorry už kokybę)
Malaizijos pasienio procedūros paprastos, o ko negalima įvežti, parašyta čia (įskaitant piranijas, vėžlių kiaušinius, švirkštų formos pieštukus ar tušinukus ir pan.)
Šiaip pareigūnai pasirodė esą paslaugūs ir malonūs. Išėjus lauk, laukia taksi eilė
Tačiau taksi važiuoti iki pagrindinio salos centro - Georgetowno, esančio maždaug už 35 km į šiaurę, pasirodė brangoka, tad ėjau ieškoti autobuso. Oro uostas iš kitos pusės
Už šios aikštelės
reikėjo pereiti pagrindinę gatvę ir pasiekti stotelę
kitoje gatvės pusėje. Reikia pastebėti, kad visai netoli oro uosto veikia vietinis (sako, kad įdomus) karo muziejus, tačiau mano planuose, jam, deja laiko neliko
Vakare apsigyvenau Georgetowno istorinio centro dalyje, visai šalia kinų ir indų kvartalų. Kadangi viešbutėlis turėjo atvirą terasą ant stogo, nuo jos atsivėrė toks miesto vaizdas į jūrą (Malakos pusiasalis) - žvelgiant puslankiu į rytų pusę. Georgetown'e gyvena apie 0,5 mln. gyventojų - panašiai kaip Vilniuje, tačiau ten esant, atrodo, tarsi būtum mažesniame mieste, nes jis ištysęs vos ne per pusę salos, be to, tarsi gyvatės raitosi įvairios miesto dalys į kelias puses...
puslankis užsibaigia aukščiausiu miesto ir salos pastatu - 65 a. bokštu
iš arčiau - miesto centrinės dalies stogai
Na, temą greitai pratęsiu išėjimu į gatvę...
Žodis "Penang" malajų k. reiškia "betelio riešuto salą" (pats betelis - vietos prieskoninis augalas, naudojamas daugiausia medicinoje kaip antiseptikas, nuskausminantis ir pan. vaistas). Ten lankiausi balandžio pradžioje ir nors įspūdžiai kiek priblėsę, bet dar švieži, tad klauskite kas pasirodys įdomu - pasistengsiu pakomentuoti.
Į Penango salą atvykau iš Tailando sostinės (kuriai, tikiuosi, irgi greitai atsiras dėmesio). Skrydis pigios aviakomponijos AirAsia lėktuvu buvo be problemų, jei nekreipsim dėmesio į dviejų valandų vėlavimą išskristi (priežastys taip ir liko neaiškios).
Taigi Penango sala yra į vakarus nuo Malaizijos vakarinės dalies. Ją su žemynu jungia vienas ilgiausių - apie 13 km ilgio tiltų pasaulyje, taipogi veikia susisiekimas oru ir jūra. Vaizdas į Malakos pusiasalį lėktuvui leidžiantis.
Pagrindinis Penango oro uostas yra salos pietuose. Vaizdas iš lėktuvo į oro uostą.
Oro uosto bokštas ir autobusas.
Viduje (sorry už kokybę)
Malaizijos pasienio procedūros paprastos, o ko negalima įvežti, parašyta čia (įskaitant piranijas, vėžlių kiaušinius, švirkštų formos pieštukus ar tušinukus ir pan.)
Šiaip pareigūnai pasirodė esą paslaugūs ir malonūs. Išėjus lauk, laukia taksi eilė
Tačiau taksi važiuoti iki pagrindinio salos centro - Georgetowno, esančio maždaug už 35 km į šiaurę, pasirodė brangoka, tad ėjau ieškoti autobuso. Oro uostas iš kitos pusės
Už šios aikštelės
reikėjo pereiti pagrindinę gatvę ir pasiekti stotelę
kitoje gatvės pusėje. Reikia pastebėti, kad visai netoli oro uosto veikia vietinis (sako, kad įdomus) karo muziejus, tačiau mano planuose, jam, deja laiko neliko
Vakare apsigyvenau Georgetowno istorinio centro dalyje, visai šalia kinų ir indų kvartalų. Kadangi viešbutėlis turėjo atvirą terasą ant stogo, nuo jos atsivėrė toks miesto vaizdas į jūrą (Malakos pusiasalis) - žvelgiant puslankiu į rytų pusę. Georgetown'e gyvena apie 0,5 mln. gyventojų - panašiai kaip Vilniuje, tačiau ten esant, atrodo, tarsi būtum mažesniame mieste, nes jis ištysęs vos ne per pusę salos, be to, tarsi gyvatės raitosi įvairios miesto dalys į kelias puses...
puslankis užsibaigia aukščiausiu miesto ir salos pastatu - 65 a. bokštu
iš arčiau - miesto centrinės dalies stogai
Na, temą greitai pratęsiu išėjimu į gatvę...
Comment